Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-12 · Civilinė byla Nr. e2-19720-465/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-12
Bylos Nr.
e2-19720-465/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14035-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
Atsakovas
L. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-19720-465/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14035-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.29.1.; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui L. S. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“ prašo priteisti iš atsakovo L. S. 408,75 Eur skolą, 36,79 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatyta 14 dienų laikotarpį atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl sutinkamai su CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui teismas priima sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2008 m. sausio 3 d. AB bankas „Snoras“ ir atsakovas sudarė Naudojimo pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL071206V990437, kurios pagrindu atsakovUI buvo suteiktas 579,24 Eur (2 000,00 Lt) kredito limitas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kredito limitą iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pagal sutarties 7.4. punktą, kreditas grąžinamas įmokant sutartyje nurodytas mėnesio įmokas į sąskaitą, mėnesio įmoka mokama sutarties preambulėje nurodytą mėnesio įmokos mokėjimo dieną, atsakovas privalėjo mokėti mėnesio įmokas tol, kol bus grąžinta visa paimta kredito suma. Remiantis sutarties 3.1.8. punktu, atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus įkainiuose numatytus mokesčius, padengti visas pagrįstas banko išlaidas, susijusias su skolos pagal sutartį išieškojimu. Prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikė ir liko skolingas pirminiam kreditoriui AB bankas „Snoras“ 408,75 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito.

Tarp pirminio kreditoriaus AB bankas „Snoras“ ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2015 m. liepos 31 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perėjo reikalavimo teisė į atsakovą dėl negrąžinto kredito limito pagal minėtą sutartį.

Tarp UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas „Lindorff Lietuva“; 2017 m. rugsėjo 25 d. sudaryta Lindorff Oy verslo Lietuvoje, kuris vykdė Lindorff Oy, įskaitant per Lindorff Oy filialą, veiklą, įmonės pirkimo-pardavimo sutartį) 2017 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisė į atsakovą dėl negrąžinto kredito limito pagal minėtą sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengė ir vengia grąžinti suteiktą kreditą ir mokėti kitas sutartimi sulygtas įmokas. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 408,75 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ar ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sumomis grąžinti paskolą ir nėra prievolės įvykdęs, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 408,75 Eur negrąžintos paskolos.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties 9.10. punktą, atsakovas, praleidęs mėnesio įmokos mokėjimo kredito pabaigos datos ar kitus sutartyje numatytus terminus, privalo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Ieškovės skaičiavimu, atsakovas turi mokėti 36,79 Eur delspinigių (0,05 proc. per dieną), apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 21 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino paskolos, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 36,79 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal sutarties 9.11 punktą, tuo atveju, jei bet kuri sutarties šalis kreipiasi į teismą dėl pagal šią sutartį mokėtinos sumos išieškojimo, kita šalis privalo nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo visiško įvykdymo dienos mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškomos sumos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (445,54 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 408,75 Eur skolos, 36,79 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (445,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, naudai.

Išaiškinti, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovas turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė