Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Ž. Bertašius, sekretoriaujant D. Kryžinauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui M. M., atsakovės atstovams M. D., V. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BAB „Klaipėdos kranai“ ieškinį atsakovei M. D. privačiai įmonei dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas M. M. ieškinį palaikė. Ieškovės atstovas nurodė, kad sąskaitos faktūros patvirtina šalių sutartinius santykius ir atsakovė savo įsipareigojimus turi įvykdyti. Teismas turi vadovautis ieškovės pateikta mašinos nuomos sutartimi, kuri paneigia atsakovės atsikirtimus apie tai, jog šalių nesiejo jokie turtiniai įsipareigojimai.

Dėl tarp šalių sudarytų sutarčių kvalifikavimo.

Ieškovė byloje įrodinėja tai, kad šalys buvo sudariusios paslaugų tiekimo, prekių pardavimo sutartis ir tai patvirtina byloje pateiktos sąskaitos – faktūros. Teismas su šiomis ieškovės nuostatomis sutinka. Byloje yra pateiktos ieškovės surašytos sąskaitos - faktūros, kuriose yra duomenys apie jų išsiuntimą, sąskaita – faktūra Nr. 0039263 yra pasirašyta atsakovo atstovo M. D.. Taigi byloje pateikiami rašytiniai įrodymai apie tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kad sąskaitos – faktūros tinkamai patvirtina šalių sutartinius santykius nurodoma ir formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-15/2008).

Sąskaitose – faktūrose Nr. 0036754 ir 0038270 yra nurodyta apie medžiagų pardavimą atsakovei (b. l. 11,2, t. 1). Liudytojas Ž. J. teismui patvirtino, kad jo vadovaujamas padalinys turėjo verslo ryšius su atsakovės įmone ir ieškovė disponavo sąskaitose – faktūrose Nr. 0036754 ir Nr. 0038270 nurodytomis medžiagomis bei galėjo jas parduoti atsakovei. Liudytojas Ž. J. parodė ir tai, kad sąskaitose – faktūrose nurodytais duomenimis būtina vadovautis, nes ieškovės įmonė buhalterinę apskaitą vykdė tvarkingai.

Nurodytos bylos aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad ieškovė pagal sąskaitas – faktūras Nr. 0036754 ir Nr. 0038270 pardavė prekes, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti (LR CPK 6. 305 str.). Kadangi ieškovei atsakovė už medžiagas nesumokėjo, yra pagrindas skolą priteisti (LR CK 6. 314 str. 5 d.). Kaip nurodo ieškovė, atsakovės skola už medžiagas sudaro 16 640,52 Eur (55 838 Lt + 1 618,40 Lt = 57 456,40 Lt, 16 640,52 Eur).

Ieškovė byloje įrodinėja ir tai, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už richtavimo mašinos VPRS – 500 nuomą ir privalo skolą sumokėti. Teismas su šia ieškovės nuostata sutinka. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė lizingo sutartimi valdė richtavimo mašiną ir šia mašina naudojosi atsakovė. Be to, byloje yra pateikta 2009-04-01 tarp šalių sudaryta richtavimo mašinos nuomos sutartis (b.l. 27,28, t. 2). Nors sutartyje numatytas turto nuomos terminas iki 2009-05-30, tačiau byloje nenustatyta aplinkybių apie mašinos grąžinimą pasibaigus sutartyje nurodytam terminui. Akivaizdu yra ir tai, kad richtavimo mašina lizingo davėjo AB „SEB lizingo“ ir atsakovės 2011-05-19 sudaryta pasaugos sutartimi buvo perduota atsakovei saugoti UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ be teisės ją naudoti negavus lizingo davėjo sutikimo (b.l. 51,52, t. 2). Byloje nustatyta, kad būtinumas saugoti šią mašiną atitinkamoje vietoje nulemia tai, kad richtavimo mašina yra transportuojama, laikoma bei su ja dirbama tik ant geležinkelio bėgių. Tai reiškia, jog iki 2011-05-19 pasaugos sutarties sudarymo ginčo mašina galėjo naudotis atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir tai, kad ieškovė pateikė teismui sąskaitas – faktūras KLK Nr. 0039263, KLK Nr. 0039274, kuriose yra nurodyta apie richtavimo mašinos nuomą atsakovei (b.l. 13,14, t. 1). Sąskaitą - faktūrą KLK Nr. 0039263 pasirašė atsakovės atstovas M. D. ir tai patvirtina, jog mašina buvo nuomojama ir pasibaigus nuomos sutartyje nurodytam terminui. Bylos nagrinėjimo metu atlikta rašysenos ekspertizė patvirtino, jog sąskaitą – faktūrą KLK Nr. 0039263 pasirašė būtent atsakovės atstovas M. D..

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės nurodytą nuomos mokestį sumokėjo (LR CPK 178 str.). Atsakovė taip pat neįrodė, jog atsakovės skola buvo pašalinta užskaitų būdu. Būtina įvertinti tai, kad sąskaitą – faktūrą KLK Nr. 0039263 pasirašė atsakovės atstovas, sąskaita – faktūra KLK Nr. 0039274 atsakovei buvo išsiųsta ir tai patvirtina, jog apie pareigą sumokėti nuomos mokestį atsakovė buvo informuota tinkamai. Taigi atsakovė už įrenginio nuomą privalo ieškovei sumokėti 60 139,20 Eur (172 248,65 + 35 400 Lt = 207 648,65 Lt, 60 139,20 Eur, LR CK 6. 530 str.).

Teismas atmeta atsakovės atsikirtimus, jog ieškovė neįrodė tarp šalių sudarytų sutarčių bei atsakovės skolos susidarymo aplinkybių. Tokią išvadą galima padaryti, nes šalių verslo ryšius patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai M. L., S. M., Z. K., N. J., Ž. J.. Liudytojas Ž. J. teismui parodė, kad šalys bendrus projektus vykdė tik iki 2008 metų, po 2008 metų richtavimo mašina buvo atsakovei nuomojama. Liudytoja N. J. parodė, kad ji išrašydavo paslaugų gavėjams sąskaitas – faktūras, o sąskaitą - faktūrą KLK Nr. 0039263 liudytoja davė pasirašyti atsakovės atstovui M. D. ir ši sąskaita – faktūra dėl to nebuvo atsakovei siunčiama. Liudytojos S. M., Z. K., N. J. teismui parodė, kad sąskaitos – faktūros buvo surašomos tik esant teisėtam pagrindui jas perduoti. Teismas įvertina ir tai, kad restruktūrizavimo bylos duomenys nepašalina atsakovės atsakomybės. Ieškovės restruktūrizavimo plane yra nurodyta, kad atsakovė ieškovei skolinga 207 648 Lt (plano p. 51). Teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog bankroto byloje atsakovės kreditinis reikalavimas nėra patvirtintas. Nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad ieškovės reikalavimai priteisti skolą už medžiagas, suteiktas įrenginio nuomos paslaugas, yra pagrįsti, bendra skolos suma sudaro 76 779,72 Eur (16 640,52 Eur + 60 139,20 Eur = 76 779,72 Eur).

Dėl atsakovės skolos negrąžinant avansinės įmokos.

Ieškovė byloje įrodinėja tai, kad atsakovė skolinga 4 270 Lt avansinių įmokų, nes atsakovės atlikti darbai kainavo 15 730 Lt, o atsakovei buvo pervesta 20 000 Lt avansinių įmokų. Teismas su šia ieškinio dalimi nesutinka. Bylos dokumentai patvirtina, kad 20 000 Lt atsakovei buvo pervesta 2008-09-15 (b.l. 15, t. 1), o šalių sutartis sudaryta 2011-06-27 (b.l. 17, t. 1). Taigi negalima padaryti išvados, kad avansinė įmoka buvo pervesta vykdant sutartinius įsipareigojimus, nes šalių sutartis sudaryta žymiai vėliau. Būtina įvertinti, jog 20 000 Lt atsakovei pervesta sumokant už paslaugas ir šių lėšų negalima priskirti prie avansinių įmokų. Be to, duomenys apie avansines įmokas 2011-10-13 sąskaitoje – faktūroje įrašyti ranka, jie padaryti byloje nenustatyto asmens, todėl įrašu apie avansinių įmokų sumokėjimą teismas vadovautis negali. Taigi ieškinio dalis dėl avansinių įmokų grąžinimo yra neįrodyta ir atmestina (LR CPK 178 str.).

Dėl ieškovės teisės į palūkanų sumokėjimą.

Ieškovė byloje įrodinėja ir tai, kad atsakovė praleido terminą sumokėti skolą ir tai nulemia ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės 132 706,12 Lt palūkanų. Teismas su šia ieškovės nuostata sutikti negali. LITEKO sistemos duomenys patvirtina tai, kad atsakovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, tačiau atsakovės reikalavimas nebuvo patenkintas praleidus terminą kreditiniam reikalavimui pateikti. Kaip nurodė atsakovė bankroto byloje, skola atsakovei susiklostė nuo 2005 atsakovei suteikiant paslaugas ieškovei. Restruktūrizavimo byloje ieškovė taip pat tvirtino, jog atsakovė yra ieškovės kreditorė (restruktūrizavimo bylos l. 40, t. 1). Tai reiškia, kad ir ieškovė, ir atsakovė iki bankroto bylos iškėlimo turėjo viena kitai skolinių įsipareigojimų. Taigi nors šalys turėjo viena kitai neįvykdytų reikalavimų, tačiau šalys nereikalavo viena iš kitos palūkanų sumokėjimo už praleistus terminus prievolėms įvykdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-15/2008 taip pat yra nurodyta, kad šalių pareigos turi būti nustatomos ne tik pagal sąskaitų – faktūrų duomenis, bet ir įvertinant šalių veiksmus sutarčių vykdymo laikotarpiu. Byloje akivaizdu tai, kad nė viena iš šalių nereiškė pretenzijų kitai šaliai dėl praleistų terminų prievolėms įvykdyti. Tai reiškia, jog šalys nesiekė taikyti viena kitai sutartinės atsakomybės dėl palūkanų sumokėjimo, nors pareiga sumokėti skolas buvo išlikusi. Šiais šalių veiksmais yra patvirtinama atsakovės nuostata, jog šalys nuo delspinigių, palūkanų išieškojimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsisakiusios. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovė bankroto byloje teikė įrodymus apie ieškovės skolą atsakovei, šie įrodymai nėra paneigti. Patenkinus ieškinį nagrinėjamoje byloje, atsakovė privalės skolą sumokėti ieškovei, o atsakovės turtiniai interesai bankroto procese nebuvo patenkinti. Nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad didelio dydžio palūkanų priteisimas iš atsakovės pažeis protingumo ir sąžiningumo principus (LR CK 1. 5 str.)., todėl teismas nutaria ieškovės reikalavimų dėl palūkanų priteisimo netenkinti (LR CPK 178 str).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, iš atsakovės valstybei priteisiamas žyminis mokestis bei bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93,96 str.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, todėl valstybei iš atsakovės priteistina 1 824 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.) ir 17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės BAB „Klaipėdos kranai“ ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei BAB „Klaipėdos kranai“ iš atsakovės M. D. privačios įmonės 76 779,72 Eur skolai sumokėti ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal priteistą 76 779,72 Eur skolos dydį, nuo bylos iškėlimo 2014-04-10 iki teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. D. privačios įmonės 1 824 Eur žyminio mokesčio ir 17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.