- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- 2KT-58/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2013 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-92/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismas perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti Visagino miesto apylinkės teismo teisėjo G. A. prašymą dėl Visagino miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-658-724/2013 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. N2-2112-101/2013 sujungimo.
Visagino miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-658-724/2013 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl įpareigojimo grąžinti ieškovei G. M. jos turtą: šviesiai gelsvos spalvos metalo žiedą su briliantais ir grandinėlę su gėlytės formos pakabuku, kurių vertė iš viso 50 000 Lt. Atsakovė prašė šią bylą sujungti su Vilniaus miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. N2-2112-101/2013 dėl santuokos nutraukimo.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-2112-101/2013 pagal A. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo. Ieškinyje, be kitų reikalavimų, prašoma padalinti sutuoktinių turtą, tame tarpe ir aukščiau nurodytus žiedą su briliantais bei grandinėlę su pakabuku.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas sujungti bylas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas). Pagal šią normą apygardos (apylinkės) teismas, nustatęs, kad kitame apygardos (apylinkės) teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme, taip pat to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme pirmąja instancija yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau bei teisingai, pats turi teisę prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamą civilinę bylą laikantis rūšinio teismingumo taisyklių (apylinkės teismas negali prijungti apygardos teismo žinioje esančios bylos (CPK 3 str. 6 d., 33 str. 4 d.)). Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į aukštesnės pakopos teismą. Taigi, bylų sujungimo klausimas galėjo būti išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismui prie savo nagrinėjamos bylos prijungiant susijusią civilinę bylą. Tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojus, klausimas pagrįstai perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
Nagrinėjamu atveju susipažinus su Visagino miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-658-724/2013 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-2112-101/2013, yra pagrindas daryti išvadą, kad šios bylos tarpusavyje yra susijusios, vienos bylos rezultatas gali turėti prejudicinę reikšmę kitos bylos rezultatui, o jas sujungus ginčai būtų greičiau ir teisingai išnagrinėti. Abiejose bylose yra ginčas dėl to paties dalyko – žiedo su briliantais ir grandinėlės su pakabuku. Vienoje byloje sprendžiami santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo klausimai, o kitoje byloje prašoma įpareigoti grąžinti ne sutuoktinių turtu esantį žiedą su briliantais ir grandinėlę su pakabuku. G. M. ir A. M. skirtingose civilinėse bylose įrodinėja savo teises į minėtus žiedą su briliantais ir grandinėlę su pakabuku, todėl yra pagrindas spręsti, kad Visagino miesto apylinkės teismo civilinėje byloje pareikštas reikalavimas yra susijęs su vienu iš reikalavimų – padalinti sutuoktinių turtą – Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje santuokos nutraukimo civilinėje byloje. Taigi, abiejose bylose turės būti nustatinėjamas klausimas, kuriam asmeniui nuosavybės teise priklauso minėti papuošalai. Pagal CK 3.118 straipsnio 1 dalį, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Vadinasi, siekiant teisingai išspręsti ginčą dėl žiedo su briliantais ir grandinėlės su pakabuku, pirmiausia turės būti nustatyta, ar šis turtas įtrauktinas į sutuoktinių A. M. ir D. M. turto balansą, o tai turi būti atliekama santuokos nutraukimo byloje. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Visagino miesto apylinkės teismo civilinė byla turi būti prijungta prie Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos. Sujungus civilines bylas ginčai bus išnagrinėti greičiau ir teisingai (CPK 136 str. 4 d.), o taip pat bus įgyvendinti civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos bei operatyvumo principai (CPK 2, 7 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 34 straipsnio 3 dalimi, 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Sujungti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. N2-2112-101/2013 ir Visagino miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-658-724/2013, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-658-724/2013 prie civilinės bylos Nr. N2-2112-101/2013 ir perduoti jas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.