Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-06-08 · Civilinė byla Nr. 2A-590-520/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-08
Bylos Nr.
2A-590-520/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Petras Jaržemskis
Pareiškėjas
A. S., V. I., D. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centrui
Advokatai
Singrida Samoškienė
Kategorijos
  • 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-590-520/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 34.6.,128.2., 121. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Goda Ambrasaitė - Balynienė, Petras Jaržemskis,sekretoriaujant Vaidai Čistiakovienei,dalyvaujant pareiškėjui A. S.,pareiškėjo atstovei advokatei Singridai Samoškienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjų A. S., V. I., D. S. pareiškimus suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centrui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. 2008-01-31 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė pripažinti, kad jis yra S. S., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinis, priėmęs palikimą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina M. S., o (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas S. S.. Po tėvo mirties liko gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jis (pareiškėjas) pradėjo valdyti, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį remontavo, mokėjo mokesčius. Po tėvo mirties į notarą nesikreipė, kitų asmenų turinčių teisę paveldėti, nėra.

Pareiškėjos V. I., D. S. 2008-05-28 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jų senelės M. S. mirties palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu jos vyras, pareiškėjų senelis S. S., miręs (duomenys neskelbtini), kad po S. S. mirties likusį palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu mirusio S. S. sūnus, pareiškėjų tėvas P. S., miręs (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad M. S. ir S. S. turėjo du sūnus: pareiškėją A. S. (jų dėdę) ir P. S. (jų tėvą). Po senelio S. S. mirties iki 1993 m. name, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas negyveno, jų (pareiškėjų) tėvas P. S. tvarkė apie sodybą esančią žemę, parsinešė senelių albumus, laikrodį, maldaknyges. Juridinio fakto nustatymas yra reikalingas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimui gauti.

Žemesnės instancijos teismas

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo A. S. ir pareiškėjų V. I. ir D. S. pareiškimus tenkino, t. y. nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad S. S., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po sutuoktinės M. S. mirties (duomenys neskelbtini)likusį palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, kad pareiškėjas A. S. ir pareiškėjų V. I. ir D. S. tėvas P. S., miręs (duomenys neskelbtini), po S. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė likusį palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą, juridinę reikšmę turinčius faktus nustatė paveldėjimo teisės liudijimams gauti. Teismas nustatė, kad po S. S. mirties (duomenys neskelbtini) liko S. S. ūkis: gyvenamasis namas, tvartas, 0,61 ha žemės, po vieną karvę ir kiaulę, paukščiai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas A. S. po tėvo S. S. mirties iš karto neapsigyveno mirusiajam priklausiusiame name, po S. S. mirties likusiu turtu rūpinosi tiek pareiškėjas A. S., tiek pareiškėjų V. I. ir D. S. tėvas P. S., broliai po tėvų mirties pasidalijo žemę ir mišką. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis 1964 m. CK 587 str., teismas konstatavo, kad po M. S. mirties likusį palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis juo kaip savu jos vyras S. S., miręs (duomenys neskelbtini), po kurio mirties likusį palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti S. S. sūnūs A. S. ir P. S., miręs (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jo brolis P. S. po tėvo S. S. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjų V. I. ir D. S. pareiškimą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas neišsamiai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą. Teismas neanalizavo ir netyrė, ar pareiškėjos V. I. ir D. S. turėjo teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi jos po savo tėvo P. S. mirties atsisakė palikimo, o tiek pagal 1964 m., tiek pagal šiuo metu galiojantį CK ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą. Dėl to teismas turėjo nutraukti bylą pagal pareiškėjų V. I. ir D. S. pareiškimą. Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjų V. I. ir D. S. tėvas, jo brolis P. S., po S. S. mirties priėmė likusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes karvė P. S. buvo atiduota dar S. S. gyvam esant, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemę, buvo atstatytos tik praėjus 10 metų po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimu. Po tėvo S. S. mirties jis vienas priėmė palikimą, jį valdė, prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo mokesčius, remontavo, brolis P. S. jokių pretenzijų nereiškė ir į gyvenamąjį namą nepretendavo. Tai, kad pareiškėjų tėvas P. S. pasiėmė iš tėvų namų kai kuriuos daiktus, neįrodo, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes P. S. nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų, neįgyvendino teisių į tą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 2 p. (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. S. motina ir pareiškėjų V. I., D. S. senelė M. S. (b. l. 5), (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. S. tėvas ir pareiškėjų V. I., D. S. senelis S. S. (b. l. 6). Iš Veprių apylinkės 1986-1990 m. ūkinėse knygose esančių įrašų apie S. S. ūkį matyti, kad po S. S. mirties liko gyvenamasis namas, tvartas. Po S. S. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta (b. l. 8, 26). Pareiškėjas A. S. 2008-01-31 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareiškimu prašė pripažinti, kad tik jis priėmė palikimą po tėvo mirties faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Taip pat pareiškėjos V. I., D. S. 2008-05-28 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jų senelės M. S. mirties palikimą priėmė jos vyras, pareiškėjų senelis S. S., miręs (duomenys neskelbtini), kad po S. S. mirties likusį palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu mirusio S. S. sūnus, pareiškėjų tėvas P. S., miręs (duomenys neskelbtini). Šioje byloje visų pareiškėjų reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra susiję su S. S. turto paveldėjimu. Pareiškėjų V. I., D. S. reikalavimai taip pat dar susiję ir su jų tėvo P. S. (S. S. sūnaus) turto paveldėjimu.

Pagal CPK 444 str. 1 d. teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Jeigu pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), tai teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia pagal CPK 293 str. 1 p. CPK 443 str. 3 d. numato, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla, ir jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Apeliacinio skundo argumentai, bylos medžiaga tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šias procesinės teisės normas, t. y. neišsiaiškino, ar pareiškėjų V. I., D. S. prašomi nustatyti faktai sukurs joms teisines pasekmes (turtines teises), į bylos nagrinėjimą neįtraukė asmens, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad tik pareiškėjas A. S. priėmė palikimą po tėvo S. S. mirties, nustatymo.

Pareiškėja D. S. 2008-12-10 teismo posėdyje paaiškino, kad po tėvo P. S., pareiškėjo A. S. brolio, mirties, jos (pareiškėjos) atsisakė palikimo mamos naudai (b. l. 92). Liudytoja A. S., pareiškėjo A. S. brolio (P. S.) žmona, paaiškino, kad po vyro mirties 1999 m. ji gavo žemę (b. l. 94). Taigi pagal bylos duomenis A. S. yra P. S. teisių ir pareigų perėmėja, tačiau į bylos nagrinėjimą ji nebuvo įtraukta, nors byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar A. S. vienas priėmė palikimą po tėvo mirties, ar palikimą priėmė kartu su broliu P. S.. Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą paveldėti P. S. turtą turės teisę tik pareiškėjos V. I. ir D. S., nors byloje nėra duomenų, kad jos turi teisę paveldėti turtą po tėvo mirties, o yra duomenys, kad tokią teisę turi A. S. (pagal 1964 m. CK 587 str. 1 d. neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlygomis ar išlygomis). CPK 266 str. draudžia teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl pirmosios instancijos teismui neįtraukus į bylos nagrinėjimą A. S., konstatuotina, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 2 p., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su pareiškėjų V. I., D. S. teise paveldėti tėvo P. S. turtą, t. y. ar jos yra atsisakiusios priimti palikimą po tėvo mirties, ar ne, ir tada spręsti klausimą, ar pareiškėjų pareiškimas nagrinėtinas teisme. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad S. S., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po sutuoktinės M. S. mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (pagal pareiškėjų V. I., D. S. pareiškimą). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šį faktą, visiškai nesiaiškino aplinkybių, ar po M. S. mirties atsirado palikimas. Iš Veprių apylinkės 1986-1990 m. ūkinės knygos apie S. S. ir M. S. ūkį matyti, kad ūkio visuomeninė grupė yra kolūkiečių (b. l. 87), o M. S. mirties dieną galiojusi 1964 m. CK 601 str. redakcija numatė, kad mirus kolūkiečio kiemo nariui, paveldėjimas kiemo turte neatsiranda.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 7 p. pareiškėjui A. S. iš valstybės biudžeto grąžintinas 128 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Goda Ambrasaitė - BalynienėPetras Jaržemskis.