- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- 2-2626-736/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02321-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Pareiškėjas
- A. J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos, (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Saulius Dambrauskas
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Burbienei, dalyvaujant
pareiškėjui A. J. G., jo atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui ir jo padėjėjui Eimantui Dambrauskui,
suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Elenai Neimaer- Zinkienei,
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos ir (duomenys neskelbtini) ŽŪB atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, (duomenys neskelbtini) ŽŪB dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. J. G. prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilojamąjį daiktą – malūną su priestatu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad malūną pirko 2001 metais iš (duomenys neskelbtini) ŽŪB, sumokėjo 1500 litų, pinigus mokėjo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1975 metų, kai atsikraustė ten gyventi, tas statinys jau buvo. Jis pastatytas iš medinių rastų. Dar yra plytų garažiukas, kuris anksčiau statytas, pamatai iš akmenų ir cemento. Pradžioje buvo naudojamas kaip sėklų sandėlis, o paskui padarė malūną, pirmininkas nutarė nebelaikyti žmogaus to malūno priežiūrai, nes mažai kas juo naudojosi. Jis kaip tik tuo laiku išėjo iš darbo dėl profesinės ligos, tai jam pasiūlė pirkti malūną. Tas malūnas per kelią nuo namų. Kai malūną pasiūlė, tai jis dar buvo veikiantis, pradžioje malė gal kokis porą metų, o paskui buvo ataskaitinis susirinkimas, tada ir pasiūlė pirkti, niekas neprieštaravo.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas eilę metų dirbo malūne, vėliau tas malūnas tapo nerentabilus ŽŪB ir tokiu būdu jam pasiūlė jį įsigyti. Tiek bendrovė, tiek asmuo sudarė jiems suprantamus sandorius. Nuo to laiko, kai įsigijo malūną, t.y. nuo 2001 metų, malūnu pareiškėjas naudojosi kaip savo, tvarkė, visą dokumentaciją, kreipėsi į registrą, mokėjo pinigus už tą sutartį, sudarė sutartį su elektros tinklais ir panašiai. Tas malūnas yra eksploatuojamas iki šiol. Ginčas dėl teisės susidarė dėl to, ar gali būti pagal įgyjamąją senatį įgytas daiktas, kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Jie siekia šito daikto valdymą oficialiai įregistruoti, bandė tuos klausimus išspręsti administraciniu keliu, tačiau tam yra formalios priežastys, kad iki 1989-01-01 įskaitytinai toks daiktas galėjo būti įregistruotas pateikus savivaldybės iš archyvo pateiktą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose. Šiuo atveju nebuvo specialios reglamentuojančios tvarkos ir todėl tai buvo galima padaryti, tačiau iš susiklosčiusių teisinių santykių, kad jie jau vyksta po 1989 metų. Iškilo grynai formali problema. Nėra nė vieno dokumento byloje, kuris patvirtintų, kad tas statinys būtų savavalis, o vien iškėlimas argumento, kad įrodykite, kad statyba buvo teisėta, nėra pagrindas pripažinti tokį statinį savavališku. Pagal kadastro duomenis tai statinys statytas 1957 metais ir nuo to laiko jis egzistuoja ir yra nekilnojamas. Šiam statiniui yra atlikti kadastriniai matavimai ir pradėta kaip nekilnojamo daikto apskaita, tačiau neužbaigtas įforminimas, nes nėra pagrįstų dokumentų. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui iš Nacionalinės Žemės tarnybos, nes teismas turėtų įvertinti tokias aplinkybes, kad atsiranda ginčas, prieštaraujantys interesai, dėl to buvo pagrindas teismui skirti žodinį procesą, dėl to buvo ruošiamasi teismo procesui ir dėl to turėjo išlaidų.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad savo nesutikimą išdėstė atsiliepime. Byloje nėra pakankamai duomenų nustatyti juridinį faktą, nustačius juridinį faktą negalės būti registruotos daiktinės teisės į malūną, nes pats malūnas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Įgyjamoji senatis nustatoma, kai buvo sudaryta sutartis pagal tada galiojusius įstatymus, t.y. pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti patvirtinta notariškai, kas nebuvo padaryta. Nėra jokio dokumento pagrindžiančio, kad statinys pastatytas laikantis to meto statybos reikalavimų. Todėl mano, kad nepakanka duomenų nustatyti juridinį faktą. Nors pareiškėjas minėjo, kad tą malūną buvo nuspręsta parduoti jam per bendrovės ataskaitinį susirinkimą, bet tai patvirtinančių dokumentų nėra. Yra dokumentas tik, kad jis sumokėjo tūkstantį penkis šimtus litų, ir iš važtaraščio, kad tas malūnas turėjo savo inventorinį numerį, bet jokių kitų dokumentų patvirtinančių jo statybą, kaip daikto egzistavimą, byloje nėra. Jie ginčija dėl pačios teisės, o ne dėl fakto, tai mano, kad pareiškėjo atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas ir prašo pareiškimo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog prašomas įteisinti statinys buvo statomas pagal tuo metu galiojusias teisės normas. Pareiškėjas nesilaikė statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų, susijusių su nekilnojamojo daikto sukūrimu ir pripažinimu tinkamu naudoti.
Suinteresuoto asmens Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 54; 63). Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškime išdėstytiems reikalavimams, pareiškime minimas statinys nėra įrašytas į Kėdainių rajono savivaldybės statinių, kurie neturi savininkų, sąrašą, statinio pripažinimo bešeimininkiais procedūra nėra vykdoma, statinys Kėdainių rajono savivaldybės balanse neapskaitomas (b.l. 63).
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 55; 66). Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui įrodžius visas LR CK 4.68 – 4.71 str. numatytas aplinkybes, pareiškėjo nuosavybės teisės į malūną su priestatu įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui neprieštaraus (b.l. 66).
Suinteresuoto asmens Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 56-57). Atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareikštu reikalavimu (b.l. 57).
Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2012-11-07 paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą (b.l. 52). Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį. Tokiu būdu, įgyjantis nuosavybės teisę į turtą, asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 str. 1d.).
Byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė atstovaujama direktoriaus A. J. ir pareiškėjas A. G. 2001-01-10 pasirašė pirkimo-pradavimo aktą, kuriuo pardavėjas (duomenys neskelbtini) ŽŪB pardavė A. J. G. malūną su pastatu už 1250 Lt (b.l. 4). Iš vidaus paskirties važtaraščio Nr. 0001213, išrašyto pareiškėjui, matyti, kad 2001-01-10 jis sumokėjo 1250 Lt (duomenys neskelbtini) ŽŪB (b.l. 5). (duomenys neskelbtini) ŽŪB 2012-06-05 pažymoje nurodyta, kad ji 2001-01-10 pirkimo-pardavimo aktu Nr. 1 pagal važtaraštį Nr. 00001213 pardavė pareiškėjui 1957 m. statytą malūną su priestatu, šalys sutartį pilnai įvykdė jos pasirašymo dieną, todėl minėtas malūnas (duomenys neskelbtini) ŽŪB buhalterinėje apskaitoje neapskaitomas, 2005-09-26 šio malūno kadastrinius matavimus ir teisinę registraciją savo lėšomis ir iniciatyva atliko A. G. (b.l. 6). 2005-10-17 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje Nr. 17-450 nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinę knygą Nr. 15 A. G. vardu įregistruotas malūnas su priestatu, esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., statyti 1957 m. (b.l. 7). Iš Nekilojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., nuosavybės teisės niekam neįregistruotos (b.l. 8). Pareiškėjas su tiekėju 2006-05-30 yra pasirašęs elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo aktą (b.l. 10-11, 12). 2012-03-01 malūnui buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. (b.l. 13-14, 15). 2012-09-12 VĮ Registrų centrui buvo perduota malūno archyvinė kadastro ir registro dokumentų byla (b.l. 16). Malūno Kadastro ir registro dokumentų byla pradėta 2005-09-26 (b.l. 25-36). Valstybinės įmonės registrų centro Kauno filialo 2012-03-01 sprendime dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą nurodyta, kad prašymas atmestas, nes pateikti dokumentai nėra tinkamas juridinis pagrindas kadastro duomenų įrašymui (b.l. 17). 2012-03-01 ir 2012-06-18 Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo sprendimais taip pat atsisakyta įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į malūną (b.l. 18, 21-22). 2012-08-14 Centrinio Registro ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo nurodyta, kad statinys, į kurį daiktines teises pareiškėjas siekia įregistruoti, nėra įregistruotas (b.l. 23-24).
Byloje suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutiko su pareiškimu dėl to, ar nuosavybės teisė į malūną, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Kėdainių r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); reg. Nr. (duomenys neskelbtini), galės būti įregistruota nekilnojamojo turto registre, nes malūnas nėra įregistruotas, taip pat nėra dokumentų pagrindžiančių jo statybos teisėtumą, jo pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notaro.
Vertinant tai, ar nuosavybės teisės gali būti įgyjamos į konkretų daiktą nustatant įgyjamos senaties faktą, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, po to išsiaiškinti, ar tas daiktas gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, ir tai, ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009). Iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Kėdainių r., kadastro ir registro dokumentų bylos, matyti, kad daiktas, į kurį siekiama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, atitinka visus CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, jam suteiktas adresas, tiekiama elektros energija ir jis gali būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas. Todėl vien ta aplinkybė, kad jie nėra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nereiškia, jog jie negali būti nekilnojamojo turto objektais. Todėl malūnui su priestatu gali būti nustatytos nuosavybės teisės nustatant įgyjamos senaties faktą.
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Kad nuosavybės teisė atsirastų įgyjamąja senatimi, valdymas taip pat turi būti teisėtas. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Teismas pažymi, kad nėra duomenų apie tai, jog 2001-01-10 perduodant malūno pastatą, Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė būtų šį pastatą valdžiusi neteisėtai, apie tai jokių duomenų nepateikė į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukta (duomenys neskelbtini) ŽŪB ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija, kurios pareiškimui neprieštaravo, savavališkos statybos klausimo šie suinteresuoti asmenys nekėlė, o suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šį faktą iškėlė tik kaip prielaidą nepagrįstą jokiais įrodymais.
Išanalizavus bei įvertinus įrodymus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, konstatuotina, kad nei pareiškėjas, nei joks kitas juridinis ar fizinis asmuo nėra nekilnojamojo daikto – malūno su priestatu, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Kėdainių r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gali būti privačios nuosavybės teisės objektas, savininkas, pareiškėjas yra sąžiningai įgijęs minėtą nekilnojamąjį daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai (formuodama teismų praktiką, LAT išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 2011-02-21 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad daikto valdymo atvirumo požymiui konstatuoti nėra būtina, kad valdymas būtų registruotas viešame registre), nepertraukiamai ir kaip savą valdo nuo 2001-01-10, tai yra daugiai kaip 11 metų. Šis nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jie nėra registruoti ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas valdė malūną, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėjas po 2001-01-10 pirkimo-pardavimo akto Nr. 1 pasirašymo buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, be to, jis buvo sąžiningas daiktų valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką, t.y. daugiau nei dešimt metų (CPK 4.70 str. 1 d.). Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Vadovaujantis šia Lietuvos Aukčiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 suformuluota įgyjamosios senaties instituto paskirtimi bei byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68 str.- 4.71 str. nustatytoms sąlygoms, taip pat remiantis CK 1,5 str. įtvirtintais principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjas A. J. G. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į malūną su priestatu, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Kėdainių r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 185 str., 533 str.).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 2400 Lt pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė teismui tai patvirtinančius kasos pajamų orderio kvitą ir išlaidų išklotinę (b.l. 78-79).
Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose šiuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Iš bylinėjimosi išlaidų išklotinės matyti, kad pareiškėjas advokatui sumokėjo 2000 Lt už pareiškimo teismui parengimą ir 400 Lt už atstovavimą teismo posėdyje, akivaizdu, kad pareiškėjas, sudarydamas atstovavimo sutartį su advokatu (b.l. 37) ir kreipdamasis į teismą pareiškimu, žinojo apie tokias išlaidas advokatui, jų dydis iš esmės būtų nepakitęs nepriklausomai nuo suinteresuotų asmenų pozicijos byloje. Be to, pažymėtina, jog 2001-01-10 už malūną su priestatu mokėdamas pinigus (duomenys neskelbtini) ŽŪB, A. J. G. nebuvo pakankamai rūpestingas, nepasirūpino įforminti sandorį tinkamai, tuometinių įstatymų nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra biudžetinė įstaiga atstovaujanti valstybės interesus, 2400 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš jo prieštarautų proporcingumo principui, todėl pareiškėjo prašymas dėl 2400 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos netenkintinas.
Esant tenkintinam pareiškėjo pareiškimui dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo iš pareiškėjo valstybei priteisina 11,88 Lt pašto išlaidų (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str. 3 d., 270 str., 533 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. J. G., a.k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į malūną su priestatu, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Kėdainių r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); reg. Nr. (duomenys neskelbtini).
Atmesti pareiškėjo A. J. G. prašymą priteisti 2400 Lt bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Priteisti iš pareiškėjo A. J. G., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 11,88 Lt (vienuolika litų 88 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.