Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-113/2011

Teisėja Ingrida Krušienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.1.

1.2.14.3.2.4.; 1.2.14.3.2.6.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.;

2011 m. sausio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. (A. J.) bei jo gynėjos advokatės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-07 nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., ši bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-01-31 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2007-09-28 nuosprendžiu, paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., A. J. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis, „dalyvaudamas organizuotoje grupėje, apiplėšęs pagrobė didelės vertės svetimą turtą: iki 2005-04-13, tikslesnė data nenustatyta, I. B. V. M. perdavė informaciją apie tai, kad Č., gyv. (duomenys neskelbtini), disponuoja didele pinigų suma, kurią galima užvaldyti įvykdžius plėšimą. V. M. subūrė organizuotą grupę sunkiam nusikaltimui – plėšimui – daryti. Nurodytu laiku V. M. parengė nusikalstamos veikos planą, aptarė plėšimo įvykdymo galimybes, būdą, vietą, laiką, įkalbėjo dalyvauti darant nusikaltimą A. J., taip pat A. R., A. M., S. S., jiems paskirstė vaidmenis: V. M., S. S. ir A. J. turėjo tiesiogiai įvykdyti plėšimą, o A. R. ir A. M. turėjo stebėti aplinką, kad galėtų įspėti V. M., A. J. ir S. S., jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų teisėsaugos pareigūnai.

A. J. 2005-04-13, apie 16.20 val., vykdydamas iš anksto aptartą planą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais A. R., V. M., A. M. ir S. S. atvyko prie Č. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur A. R. ir A. M. liko stebėti aplinką, kad įspėtų A. J., V. M. ir S. S., jei nusikaltimo vietoje pasirodytų teisėsaugos pareigūnai. Pastarieji nuėjo prie Č. namo, kur A. J. paskambino į namo duris, o nukentėjusiajai D. Č. jas atidarius, pastarasis įsiveržė į gyvenamąjį namą. Po jo į D. Č. namą įsiveržė V. M. ir S. S., dėvėdami iš anksto paruoštas kaukes ir pirštines. Įsiveržęs į namą, A. J. sugriebė nukentėjusiajai už burnos bei lipnia juosta surišo jai rankas ir kojas, užklijavo burną ir akis, taip atėmė jai galimybę priešintis. Po to A. J., V. M., S. S. pareikalavo atiduoti jiems seifo, kuriame buvo saugomi pinigai, raktą. D. Č., išsigandusi į namą įsibrovusių asmenų smurto ir grasinimų, nurodė seifo rakto buvimo vietą. V. M. suradus nukentėjusiosios nurodytoje vietoje buvusį minėtą raktą ir juo atrakinus namo rūsyje įrengtą seifą, jie pagrobė 50000 litų. Po įvykdyto nusikaltimo V. M. dalį pagrobtų pinigų, t. y. 5000 litų, perdavė I. B. už informacijos suteikimą, o kitus pinigus lygiomis dalimis pasidalino su organizuotos grupės nariais S. S., A. R., A. M. ir A. J.“

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – dalį dėl bausmės sušvelninimo atmesti, o prašymą dėl konkretaus laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio skundo teiginys, jog teismas nesilaikė BPK 304 str. įtvirtinto įžanginės nuosprendžio dalies surašymo reikalavimo įžanginėje nuosprendžio dalyje nurodyti duomenis apie kaltinamojo teistumą, nepagrįstas. Iš skundžiamo nuosprendžio įžanginės dalies matyti, kad ji surašyta laikantis BPK 304 str. reikalavimų, joje nurodyti visi pagal BPK 304 str. būtini duomenys, tarp jų ir informacija apie A. J. teistumą, chronologine tvarka nurodyti visi jam priimti nuosprendžiai. Nors teismas ir nenurodė 3 ir 4 pozicijose nurodytų nuosprendžių priėmimo datų, iš byloje esančių duomenų apie A. J. teistumą (t. 3, b. l. 150-187) matyti, kad 3 pozicijoje nurodytas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. J. buvo nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 189 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, priimtas 2003-10-03, 4 pozicijoje nurodytas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. J. buvo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., 290 str. 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda, priimtas 2005-02-02. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą A. J. padarė 2005-04-13, t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei porai mėnesių po Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-02-02 baudžiamojo įsakymo priėmimo, baudžiamasis įsakymas jau buvo įsiteisėjęs, todėl, vadovaujantis BK 97 str. 3 d. 3 p. a pap., darytina išvada, kad A. J. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą padarė turėdamas teistumą.

Teisėjų kolegija mano, kad bausmė nuteistajam už padarytą nusikaltimą paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, vaidmenį nusikaltimo padaryme, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad A. J. padarė tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą, kurio pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai – nuosavybė ir žmogaus sveikata, į kaltininko asmenybę, kad jis nusikalto turėdamas teistumą, todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, po šio nusikaltimo padarymo praėjus keletui mėnesių A. J. padarė BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2007-09-28 nuosprendžiu (juo buvo pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-01-31 nuosprendis), nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis buvo aktyvus nusikaltimo bendravykdis, aktyviai su kitais nuteistaisiais dalyvavo įgyvendinant bendro nusikaltimo objektyviąją pusę. Apeliaciniame skunde prašoma A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savo noru atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos. Nors iš bylos duomenų matyti, jog A. J. iš tikrųjų nukentėjusiajam atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos – 2000 Lt, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas negali svarstyti klausimo dėl šios aplinkybės pripažinimo lengvinančia nuteistojo atsakomybę, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog šioje byloje civilinio ieškinio klausimo nesprendžia (t. 4, b. l. 114). Dėl šios aplinkybės pripažinimo atsakomybę lengvinančia galėtų būti svarstoma, jeigu skundžiamu nuosprendžiu būtų buvęs išspręstas žalos atlyginimo priteisimo iš A. J. klausimas. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, taip pat tai, kad BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatyta vienintelė galima skirti bausmės rūšis – laisvės atėmimas, ir vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas A. J. už padarytą nusikaltimą skyrė mažesnę negu BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimo bausmės vidurkis sudaro 6 metus). Visiškai nepagrįstai apeliantai teigia, jog skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas turėjo taikyti bausmių apėmimo būdą. Bausmių apėmimą teismai taiko tada, kai yra bent viena iš BK 63 str. 5 d. nurodytų aplinkybių. Šiuo atveju teismas pagrįstai šio bausmių bendrinimo būdo netaikė, nes tam nebuvo nei vienos BK 63 str. 5 d. nuodytos aplinkybės. Teismas, galutinę subendrintą bausmę A. J. skirdamas pagal BK 63 str. 1 d., 3 d. įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų nepažeidė. Net ir pritaikius visiško bausmių sudėjimo būdą nuteistajam galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams, o tai yra mažiau nei BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis, kaip minėta, sudaro 6 metus). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nuteistajam A. J. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo atveju į galutinės subendrintos bausmės laiką neįskaitė pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės, taip nesilaikė BK 63 str. 9 d. įtvirtinto reikalavimo, taip pat netinkamai taikė BK 66 str., nes nenurodė į A. J. paskirtą bausmę įskaitytino laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.). Iš Vilniaus apygardos teismo 2007-09-28 nuosprendžio (t. 3, b. l. 182-187), kuriuo buvo pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-01-31 nuosprendis, matyti, jog A. J. į paskirtą bausmę buvo įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2005-07-26 iki 2005-10-07. Tai laikytina pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausme. Iš šioje byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. buvo sulaikytas pagal jam išduotą Europos arešto orderį 2009-06-11 (t. 3, b. l. 94) ir laikomas suimtas. Todėl visa tai įskaitytina į A. J. paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-07 nuosprendį pakeisti.

Į paskirtą bausmę A. J. (A. J.) įskaityti pagal ankstesnį Vilniaus apygardos teismo 2007-09-28 nuosprendį, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-01-31 nuosprendis, atliktą bausmę nuo 2005-07-26 iki 2005-10-07, laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009-06-11 iki 2011-01-20.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.