Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-137-503/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-20
Bylos Nr.
1-137-503/2015
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00091-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
J. Š.
Advokatai
Saulius Kinderis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-137-503/2015;(Proceso Nr. 1-03-2-00091-2015-4);Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.; (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 20 d.Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorei Agnei Kubiliūtei, kaltinamajam A. K., jo gynėjui adv. Dariui Karabinui, nukentėjusiojo J. Š. atstovui advokatui Sauliui Kinderiui, viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. K. 2014-07-22 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, kilusio asmeninio konflikto metu, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia J. Š. metaliniu užuolaidos laikikliu dūrė vieną kartą į kairės akies sritį, tuo padarė nukentėjusiajam kairės akies vokų, obuolio jungties bei kairio smilkinio srities muštines ir plėštines žaizdas, kairės akies obuolio sumušimą, kraujo išsiliejimą į akies obuolio priekinę kamerą, ragenos nubrozdinimą, kairio lęšiuko panirimą, kairiųjų skruostikaulio – viršutinio žandikaulio komplekso lūžimą, o taip pat kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu, padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus. Teismui paaiškino, atsakė, kad jį J. Š. pakvietė padėti dirbti. Po to pas jį atėjo brolis, šis jį pašaukė. Po to jis nėjo iki keliuko, o J. Š. šaukė – „ar už kelią susimokėjai“. Jis apsisuko ir nuėjo namo. Tačiau jam iš paskos J. Š. atėjo į jo kiemą. Jis šį iš kiemo vijo, tačiau šis kieme rėkavo. Jis pasiėmė strypą ir nuėjo prie J. Š.. Po to įvyko kas įvyko. O tą strypą pasiėmė iš savo kambario. Tačiau šiuo strypu specialiai nedūrė J. Š. į akį, o norėjo šiuo šiam tik per strėnas suduoti. Tačiau J. Š. pasilenkė, po ko gavo į tą vietą (akį). Atsakė, kad strypą pasiėmė, nes J. Š. atėjo su pagaliu. Be to šis jį vijosi su tuo pagaliu. Šis dar apie 15 minučių rėkavo jo kieme, turėdamas rankose pagalį. Taigi jis (A. K.) nenorėjo taip daryti. Patikslino, kad kai J. Š. pamatė, kad jis atsineša strypą, šis pabėgo ant kelio. Netoliese buvo jo (A. K.) patėvis ir brolis, kuris jau miręs ir kaimynai. Be to tuo metu jis buvo blaivus, o nukentėjusysis buvo išgėręs. Dar kartą patikino, kad jis tik ketino J. Š. per strėnas suduoti. Juolab, kad nukentėjusysis visuomet išgėręs prie jo kabinasi. O buvo suplanavęs (numatęs) vieną kartą suduoti J. Š., po to apsisukti ir nueiti. Po įvykio jis su J. Š. kalbėjosi. Šis sakė, kad bylos nekels, nes pats kaltas. O ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui sakė tiesą. Teisėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus A. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus paaiškinimus (parodymus, b.l. 108, 113), A. K. atsakė, kad jis išėjo su karnizu, nukentėjusysis ant jo užsimojo. Po to jis padarė tai, kad parašyta kaltinamajame akte. Be to, atsakė, kad nesutinka su nukentėjusiojo civilinio ieškinio sumomis. Su Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka. Su nukentėjusiojo ieškiniu nesutinka, nes nedirba, gauna tik socialinę pašalpą. Patikslino, kad sutinka su nukentėjusiojo ieškinio reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Be to, nesutinka su nukentėjusiojo išlaidomis jo atstovo advokato pagalbai apmokėti, nes tai nerealios išlaidos. Sutinka su nukentėjusiojo ieškinio reikalavimu dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Su VSDFV ieškiniu nesutinka, nes J. Š. gyvenime nieko realiai nedirbo. Gailisi, kad taip padarė, o pasikarščiavo, nors nenorėjo J. Š. sužaloti. Be to, jis J. Š. kalbėjosi, šis sakė, kad pareiškimo policijai nerašys. Beje, J. Š. ta akimi mato. Gi jis važiuoja uždarbiauti, kai žmonės paprašo.

Kaltinamajam A. K. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant aiškioms nusikalstamų veikų aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kaltinamajam, jo gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, jo kaltė padarius šiuos pasitvirtino sekančiais duomenimis.

2014-07-22 tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad 2014-07-22 apie 16.22 val. į Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK operatyvaus valdymo poskyrį buvo gautas pranešimas, kad į Vilkaviškio ligoninę pristatytas sužalotas asmuo. Nuvykus į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių paaiškėjo, kad tai J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuris dėl kairės akies traumos buvo ruošiamas gabenti į Kauno klinikas. J. Š. pasakė, kad asmeninio konflikto metu jam vieną kartą metaliniu strypu sudavė į veido sritį kaimynas A. K. savo namo kieme (b. l. 24).

2015-02-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus direktorės pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad J. Š. dėl 2014-07-22 patirtų sužalojimų buvo ilgai nedarbingas ir jam dėl patirtų sužalojimų yra nustatytas 45 proc. netektas darbingumas, manoma, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J. Š. sveikatos sutrikdymo (t. 1, b. l. 1-2).

Nukentėjusiojo J. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais paaiškinimais (parodymais), kad 2014-07-22 apie 16.30 val. jam būnant šalia kaimyno A. K. kiemo kartu su jo tėvu P. K., jis pamatė A. K. išeinantį iš gyvenamojo namo. Jis buvo nešinas apie 2 m. ilgio metaliniu strypu. Šiuo metaliniu strypu A. K. vieną kartą sudavė J. Š. į kairės akies sritį, dėl ko J. Š. jautė fizinį skausmą. Dėl sužalojimo buvo pristatytas į VšĮ Vilkaviškio ligoninę, skubos tvarka buvo išsiųstas į Kauno klinikas, kur buvo operuota akis. Kauno klinikose nuo 2014-07-22 iki 2014-07-31 gulėjo akių skyriuje. Buvo lūžęs kairys skruostikaulis, todėl buvo konsultuojamas žandikaulio chirurgijos skyriuje. Nuo 204-08-06 iki 2014-09-01 gulėjo veido ir žandikaulio skyriuje, buvo atlikta operacija. Nuo 2014-09-01 iki 2014-09-26 gulėjo neurologiniame skyriuje (t. 1, b. l. 36).

Protokolu, kuomet parodymų patikrinimo vietoje metu J. Š. parodė vietą prie (duomenys neskelbtini), prie kelio griovyje ir paaiškino, kad šioje vietoje sėdėjo ir laukė A. K., paskui parodė vietą prie griovio ir paaiškino, kad šioje vietoje jam A. K. atsineštu metaliniu strypu sudavė į kairės akies sritį (b.l. 40-41, 42-43).

Specialisto išvada Nr. G 179/15(09), kad J. Š. klinikiniais duomenimis konstatuoti kairės akies vokų, obuolio jungties bei kairio smilkinio srities muštinės ir plėštinės žaizdos, kairės akies obuolio sumušimas, kraujo išsiliejimas į akies obuolio priekinę kamerą, ragenos nubrozdinimas, kairio lęšiuko panirimas, kairiųjų skruostikaulio – viršutinio žandikaulio komplekso lūžimas, o taip pat kraujosruvos kairės akies vokuose buvo padaryti kontaktuojant su kietu bukabriauniu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-07-22, vienu poveikiu. J. Š. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 48).

Liudytojos O. R. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais paaiškinimais (parodymais), kad 2014 m. vasaros metu (laiko tiksliau nurodyti negalėjo, nes neprisimena) pas ją į namus atėjo J. Š., kuris paprašė duoti jam mobilųjį telefoną, kad jis galėtų paskambinti į policiją, kadangi kaimynas A. K. jį sužalojo. Liudytoja O. R. matė, kad J. Š. kairė akis buvo stipriai sužalota, bėgo kraujas (t. 1, b. l. 63).

Liudytojo P. K. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais paaiškinimais (parodymais), kad 2014 m. vasaros metu jis kartu su J. Š. stovėjo prie pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės keliuko, kai iš gyvenamojo namo vidaus išėjo A. K. nešinas metaliniu karnizu, kuriuo dūrė J. Š., kur pataikė nepastebėjo (t. 1, b. l. 65).

Nenustatyta, kad aukščiau nurodyti nukentėjusysis, liudytojai dėl kokių tai aplinkybių galėjo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui sakyti netiesą, apkalbėti kaltinamąjį. Šių asmenų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja vieni kitiems ir kaltinamojo A. K. teisme duotiems paaiškinimams, kitiems byloje esantiems duomenims, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Pagal tai teismas sprendžia (vertina), kad šių - nukentėjusiojo, liudytojų, paaiškinimai yra kaltinamojo A. K. kaltės įrodymai.

Aukščiau aprašyti rašytinai duomenys vieni kitus papildydami, bei papildydami auščiau aprašytų asmenų paaiškinimus patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes bei neprieštarauja kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų aukščiau aprašytiems paaiškinimams. Nenustatyta, kad šie rašytiniai duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, netinkamai įforminti. Todėl šiuos rašytinius duomenis teismas taip pat vertina kaltinamojo A. K. kaltės įrodymais.

Teismas, ištyręs aukščiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl A. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (sužalojimo). Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys A. K. kryptingi, nuoseklūs veiksmai aiškiai rodo, kad jis šiuos darydamas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę, padarius šią nusikalstamą veiką.

Teismas, ištyręs aukščiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys A. K. kryptingi, nuoseklūs veiksmai viešoje vietoje aiškiai rodo, kad jis šiuos darydamas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę, padarius šią nusikalstamą veiką.

A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Kaltinamasis A. K. iki šiuo nuosprendžiu nustatytų veikų padarymo neteistas, baustas už administracinius teisės pažeidimus, registruotas darbo biržoje. Jis psichiatrijos ligoninėse nesigydė, nepriklauso pas priklausomybių ligų gydytoją stebimų pacientų grupei. Be to, jį gyvenamosios vietos seniūnas neigiamai necharakterizuoja.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę, atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybes, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, baigtos, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. K. anksčiau neteistas. Jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nesurinkta. Jis registruotas darbo biržoje. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikaltimus padarė esant konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo, jog baudžiamasis procesas pradėtas ne pagal nukentėjusiojo pareiškimą. Šios aplinkybės rodo, kad A. K. išvadas padarė, gali būti taisomas be laisvės atėmimo. Pagal tai jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas ir šios bausmės dydis jam nustatomas žemiau vidurkio, numatyto BK 48 straipsnyje.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šioms sąlygoms aplinkybės byloje nustatytos. Todėl A. K. bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ši priemonė tinkama, iki įsiteisės nuosprendis reikalinga.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 23,00 EUR žalos atlyginimo PSDF biudžetui dėl nukentėjusiojo asmens gydymo priteisimo (t. 1, b.l. 97). Kaltinamojo A. K. kaltė nesunkiai sužalojus J. Š. sveikatą įrodyta. Civilinis ieškovas rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl patirtų sužalojimų J. Š. buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jo gydymą buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be to, tokiu pat būdu įrodyta, kad suteiktų J. Š. gydymo paslaugų kaina –23,00 EUR. Todėl ieškinys pagrįstas. Pagal tai ir A. K. ieškinį pripažinus visiškai šis tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis). Priteistina iš kaltinamojo A. K. 23,00 EUR turtinės žalos atlyginimas Valstybinės ligonių kasos naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškė ieškinį dėl 596,94 EUR žalos atlyginimo VSDFV biudžetui dėl nukentėjusiajam J. Š. išmokėtos valstybinės socialinės draudimo netekto darbingumo pensijos priteisimo (t. 2, b.l. 46). Kaltinamojo A. K. kaltė nesunkiai sužalojus J. Š. sveikatą įrodyta. Civilinis ieškovas rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl patirtų sužalojimų J. Š. buvo nedarbingas ir dėl to šiam iš VSDF biudžeto buvo sumokėta netekto darbingumo pensija – 596,94 EUR už laikotarpį nuo 2014-10-23 iki 2015-05-31. Todėl ieškinys pagrįstas. A. K. su šiuo ieškiniu nesutiko. Tačiau jo teisiamojo posėdžio metu nurodyti nesutikimo motyvai neturi reikšmės teisingam ieškinio išsprendimui. Be to, jis jokias nenuginčytinais įrodymais nenuginčijo minėto ieškovo ieškinio reikalavimo. Todėl ieškinys tenkintinas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnis, 6.290 straipsnio 1, 3 dalys). Priteistina iš kaltinamojo A. K. 596,94 EUR turtinės žalos atlyginimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai.

Nukentėjusysis J. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 176,95 EUR turtinės ir 10000 EUR neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš A. K. (t.2, b. l. 15-18).

Kaltinamojo A. K. kaltė nesunkiai sužalojus J. Š. sveikatą įrodyta. Nukentėjusysis J. Š. rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl patirtų sužalojimų turėjo 176,95 EUR išlaidų už vaistus, keliones pas gydytojus ir kt. Todėl ieškinio turtinis reikalavimas pagrįstas. Pagal tai ir A. K. šį ieškinio reikalavimą pripažinus visiškai šis tenkintinas (CK 6.263 straipsnis). Priteistina iš kaltinamojo A. K. 176,95 EUR turtinės žalos atlyginimas J. Š. naudai.

Nukentėjusysis J. Š. prašo jo naudai iš A. K. priteisti 10000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo A. K. kaltė padarius J. Š. atžvilgiu baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą. Be to, jis padarė šį nusikaltimą prieš J. Š., šiam esant neviešu asmeniu. Pagal tai, ir įvertinęs civiliniame ieškinyje J. Š. surašytus argumentus reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog J. Š. dėl A. K. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. J. Š. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 10000 EUR. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bei kad A. K. nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių, jam nusikalstama veika padaryti padariniai nebuvo labai sunkūs, tačiau išliekami, o byloje nėra įrodymų, jog A. K. gauna, gaus dideles pajamas, turi brangaus nekilnojamojo, kilnojamojo turto, gi jis registruotas darbo biržoje, gauna socialinę išmoką, sprendžia, kad 10000 EUR suma neturtinei žalai atlyginti per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam J. Š. priteistina jo prašomo priteisti iš kaltinamojo A. K. neturtinės žalos atlyginimo dalis, o būtent 2000,00 EUR.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Todėl J. Š. iš A. K. priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, - 2015-05-22, iki teismo sprendimo (nuosprendžio) visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiojo J. Š. atstovas advokatas S. Kinderis teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą, pažymą už jo teisinę pagalbą J. Š., - jog J. Š. už advokato S. Kinderio dalyvavimą procese (konsultavimą, ieškinio paruošimą, atstovavimą teisme) šiam sumokėjo 1100 EUR (t. 2, b. l. 61, 62). Byla nėra sudėtinga, didelės apimties. Be to ši išnagrinėta vieno teisiamojo, ilgiau netrukusio posėdžio metu. Todėl J. Š. sumokėtų 1100 EUR dydžio dalyvavimo procese atstovo išlaidų dalis pripažintina proceso išlaidomis ir 700 EUR išieškotina iš A. K. J. Š. naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307-308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

pripažinti A. K. kaltu:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymą ir už tai jį nubausti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą ir už tai jį nubausti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą subendrinti paskirtas A. K. bausmes bausmių apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą bausmę – devynis mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą A. K. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. K. laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o šiam įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš A. K. civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 23,00 EUR (dvidešimt tris eurus) žalai atlyginti. Įpareigoti A. K., įsiteisėjus nuosprendžiui, per du mėnesius, 23,00 EUR (dvidešimt tris eurus 00 ct) sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 191351679, bankas – AB „Swedbank“, banko kodas - 73000.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš A. K. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai 596,94 EUR (penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 94 ct) žalai atlyginti. Įpareigoti A. K., įsiteisėjus nuosprendžiui, per du mėnesius, 596,94 EUR (penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 94 ct) sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188677622, bankas – AB DNB bankas, banko kodas - 40100.

Nukentėjusiojo J. Š. pareikštus: civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo A. K. patenkinti visiškai, civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš A. K. tenkinti iš dalies, civilinio ieškinio reikalavimą dėl 5 % metinių palūkanų priteisimo iš A. K. patenkinti visiškai. Priteisti iš A. K. 176,95 (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 95 ct) turtinės žalos atlyginimo, 2000,00 (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo J. Š. naudai, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas už priteistas sumas, t.y. už 2176,95 EUR (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 95 ct) nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-22 iki teismo sprendimo (nuosprendžio) visiško įvykdymo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. K. 700,00 EUR (septynis šimtus eurų) išlaidų dalyvavusio byloje atstovo, advokato Sauliaus Kinderio pagalbai apmokėti J. Š. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Valdas Petraitis