- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-04
- Bylos Nr.
- PK-15-633/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Civilinis ieškovas
- S. N.
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Edvardas Vyzas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. N. (ji ir privatus kaltintojas), jos atstovui advokatui R. L., gynėjui advokatui Edvardui Vyzui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje :
A. S., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1974-06-14 Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, nuolatinio darbo nedirbantis, Darbo biržoje šiuo metu neregistruotas, anksčiau teistas : 1) 2001-08-20 Kretingos r. apyl. teismo pagal 1961 m. LR BK 112 str. 1 d., - 2 m. terminuoto laisvės atėmimo, 2) 2004-09-24 Kretingos r. apyl. teismo pagal LR BK 135 str. 1 d., 64 str., - 5 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, bausmę baigęs atlikti 2009-10-01 (teistumai neišnykę ir nepanaikinti),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2 nusikaltimai)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. S. 2010-08-05 apie 21.30 val. Vilkaviškio r. sav. Giedrių km gatvės šalikelėje ir griovyje tarp namų Nr.Nr. 35 ir 37 iš asmeninių paskatų kilusio ginčo metu sugyventinei S. N. tyčia 2 kartus sudavė kumščiu į veidą, tampė už rankų, spyrė į galvą, nukritusiai nuo dviračio sudavė dar keletą smūgių kumštimi į galvą, spyrė koja į šonus ir krūtinę, padarydamas jai kraujosruvas kairės ausies kaušelio-galvos kairės pusės, dešinio smilkinio, kairio žasto ir dilbio, dešinio kelio sąnario srityse, nubrozdinimus kairiųjų plaštakos ir riešo, bei abiejų kelių sąnarių srityse, tuo sukeldamas nukentėjusiai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.
Šiais veiksmais kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Taip pat, kaltinamasis A. S. 2011-08-12 apie 22.00 val. laiptinėje prie buto (duomenys neskelbtini) iš asmeninių paskatų kilusio ginčo metu buvusiai sugyventinei S. N. tyčia sudavė ranka į šoną, buto vidaus koridoriuje ją stipriai stūmė, dėl ko ši griūdama trenkėsi į sieną ir grindis, toliau jau parkritusiai spyrė 3 kartus į kojas ir šoną, pakėlęs sudavė kumštimi į veidą, dėl ko ši vėl nugriuvo, svetainėje spardė kojomis į krūtinę, pilvą, stipriai užsuko dešinę ranką, sudavė kumštimi į veidą, nuo ko ši galva trenkėsi į sieną, dusino spausdamas ant galvos uždėtą pagalvę, padarydamas jai kraujosruvas veide, abiejose rankose, nugaroje ir kairėje pėdoje, paviršinę muštinę žaizdą ir nubrozdinimus veide, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.
Šiais veiksmais kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
I.1. Sumušimas 2010-08-05 Giedrių kaime.
1. Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje kaltu šioje bylos dalyje neprisipažino, pareikšdamas, jog inkriminuojamo nusikaltimo vietoje jis net nebuvo, - buvo pas draugą, į namus grįžo tik ant rytojaus, nukentėjusios nesumušė. Toliau nurodė, jog ant rytojaus po įvykio nukentėjusi buvo sveika, niekuo nesiskundė, sužalojimų nebuvo, jam sakė, jog vakare su dviračiu grįžo iš draugės Giedriuose, iš kur atsirado sužalojimai pas nukentėjusią, jam nežinoma.
2. Nukentėjusioji S. N. paaiškino, kad įvykio vakarą ji su dviračiu buvo svečiuose pas draugę J. A. G., iš darbo sugrįžus jos sugyventiniui A. S., A. A. ir M. D., visi gėrė alkoholį. Po to ji kartu su kaltinamuoju atskirais dviračiais išvažiavo link namų, tačiau pakeliui sustojo palaukti užtrukusio M. D.. Čia jiedu susipyko, sugyventinis du kartus sudavė jai kumščiu į veidą, tampė už rankų, spyrė koja į galvą, nuo ko ji nuvirto į griovį, čia kaltinamasis dar kelis kartus sudavė kumščiu į galvą, spyrė į šonus, krūtinę, po to liovėsi. Visus eksperto fiksuotus ant rytojaus jos kūno sužalojimus jai padarė tik kaltinamasis šio įvykio metu, - iki tol ji buvusi visiškai sveika, sugyventinis po įvykio į namus sugrįžo tik po 4-5 dienų. Tą patį vakarą ji apie įvykį pasiskundė ir parodė sužalojimus draugei A. P. bei savo mamai.
3. Liudytoja A. P. paaiškino, jog įvykio naktį pas ją atvažiavo dviračiu nukentėjusioji, ji buvo šlapia ir sumušta, matė kad jai nutrupėję priekinių dantų, prakirsta ir sutinusi lūpa. Nukentėjusi pasakė, kad ją sumušė tuometinis sugyventinis A. S., pasakojo, kad abu dviračiais važiavo iš draugų Giedriuose, susipyko ir ją sumušė.
4. Liudytoja O. K. paaiškino, kad naktį po įvykio užėjo iš A. P. jos dukra, nukentėjusioji S. N., ji buvo šlapiais drabužiais ir sumušta – matė, kad apgadinti priekiniai dantys, buvo kraujosruvos ant rankų ir kojų, patinusi ir paraudusi ausis. Dukra skundėsi, kad ją sumušė sugyventinis A. S., murkdė į vandenį griovyje. Dukra dar kelioms dienoms liko pabūti jos namuose, nes bijojo kaltinamojo.
5. Liudytojas J. A. paaiškino, jog įvykio vakarą po nedidelių išgertuvių jų namuose, kaltinamasis ir nukentėjusi dviračiais išvažiavo kartu, M. D. dar kiek pabuvo, išgertuvių metu jokių piktumų, konfliktų nebuvo, nukentėjusi buvo sveika, niekuo nesiskundė. Ant rytojaus atvykusi nukentėjusi pasiskundė, jog pakeliui į namus ją sumušė sugyventinis A. S., ji pati matė kraujosruvą nukentėjusios veide.
6. Iš esmės tokius pačius paaiškinimus teisme davė ir liudytojas A. A., išskyrus tai, kad šis liudytojas pareiškė ant rytojaus nukentėjusios pats nematęs ir apie šios sumušimą sužinojęs tik iš savo žmonos.
7. Liudytojas M. D. paaiškino, kad dalyvavo išgertuvėse Avižinių namuose Giedriuose, kur kartu dirbo su kaltinamuoju ir A. A., išgertuvių metu jokių piktumų, konfliktų nebuvo, sužalotų irgi.
8. 2011-11-25 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio r. sav. Giedrių km pagrindinės gatvės žvyruotoje šalikelėje ir kelio sankasos žole apaugusiame griovyje tarp privačių gyvenamųjų namų Nr. 35 ir Nr. 37, už griovio yra pėsčiųjų takas, už jo – namų valdų tvoros (b.l. 32-35).
6. 2010-08-06 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 688/10(09) nukentėjusiai S. N. konstatuota kraujosruvos kairės ausies kaišelio-galvos kairės pusės, dešinio smilkinio, kairio žasto ir dilbio, dešinio kelio sąnario srityse, nubrozdinimai kairiųjų plaštakos ir riešo, bei abiejų kelių srityse, šie sužalojimai jai buvo padaryti kietais bukais daiktais 0,5 – 1 paros laikotarpyje iki tyrimo, jie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 4).
I.2. Sumušimas 2011-08-12 Vilkaviškyje.
1. Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje šioje bylos dalyje kaltu prisipažino dalinai, - pripažindamas sudavęs nukentėjusiai 1 smūgį kumštimi į veidą, nuo ko ši nugriuvusi koridoriuje. Apie šį įvykį dar paaiškino, jog šį kartą pati nukentėjusi jį pakvietė pas ją ateiti, kai jis laukė jos lauke, ji grįžo išgėrusi, dėl ko jis labai supyko. Kai jiedu užėjo į butą, susipyko, nukentėjusi pati jam sudavė per veidą, dėl ko jis supykęs sudavė kumščiu jai į paakį, nuo ko nukentėjusi nugriuvo ant grindų, ar susitrenkė, nežino. Daugiau jis smurto prieš nukentėjusią nevartojo. Toliau jiedu dar buvo svetainėje, balkone. Ant rytojaus pas nukentėjusią buvo kraujosruva paakyje, kaip atsirado kiti sužalojimai, nežinantis.
2. Nukentėjusi S. N. paaiškino, kad jai grįžus vakare iš draugės, prie laiptinės jos jau laukė kaltinamasis, kuris liepė jį vestis į jos butą, laiptinėje jai sudavė į šoną. Jiems užėjus į buto koridorių, čia kaltinamasis ją stipriai pastūmė ir ji nugriuvo, į sieną susitrenkė galvą ir petį, toliau kaltinamasis įspyrė kelis kartus į kojas ir šoną, ją pakėlęs sudavė kumštimi į veidą, nuo ko ji vėl nukrito. Po šito kaltinamasis ją nutempė į svetainę, čia toliau mušė – įspyrė į krūtinę, pilvą, kojas, stipriai užsuko dešinę ranką, sudavė kumštimi į veidą, dėl ko ji trenkėsi galva į sieną, ją dusino, spausdamas prie galvos pridėtą pagalvę. Po įvykio pirmoji ją rado ir matė jos mama O. K.. Iki įvykio ji buvo visiškai sveika, - visus sužalojimus padaręs tik kaltinamasis.
3. Liudytoja O. K. paaiškino, jog ant rytojaus nuvažiavusi pas dukrą, rado ją sumuštą, kaltinamasis jos akivaizdoje išėjo, nukentėjusiai buvo sumušta ir užtinusi akis, aplink ją buvo didelė kraujosruva, tokių buvo ir ant rankų, kojų, pečių kaklo, nugaros ir šonų, taip pat matė nubrozdinimus veide, ant rankos. Dukra teigė, jog ją sumušė kaltinamasis, mušęs rankomis, kojomis, gaivino užpildamas vandeniu. Po įvykio dukrą parsivežė į savo namus, nes bijojo kaltinamojo naujo smurto.
4. Liudytoja A. P. paaiškino, kad nukentėjusią pamatė po 2 dienų po įvykio. Pas ją paakyje buvo kraujosruva, kraujosruvų taip pat buvo ant abiejų rankų, nugaroje, krūtinėje, ant kojų, buvo nubrozdintas veidas. Nukentėjusi teigė, kad ją rankų ir kojų smūgiais sumušė kaltinamasis jos bute, kai supyko dėl to, kad jos, A. P., vyras parvežė nukentėjusiąją automobiliu. Kai nukentėjusią matė prieš 2 dienas iki įvykio, ji buvusi visiškai sveika.
5. 2011-11-25 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog šio įvykio vieta yra nukentėjusios valdomame bute Nr. 34 daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) butas yra laiptinės pirmame aukšte. Už durų į laiptinę yra koridorius, kuriame stovi šaldytuvas, ant sienos yra drabužių kabykla, grindys užtiestos PVC danga. Bute dar yra 2 kambariai ir virtuvė, svetainėje, iš kurios yra išėjimas į balkoną, stovi sekcija, kėdės, drabužių spinta, žurnalinis staliukas, sofa lova, ir šio kambario grindys yra ištiestos PVC danga, buto vidaus apdailoje, įrangoje, ant baldų ir kito apstatymo nusikaltimo žymių nefiksuota (b.l. 40-45).
6. 2011-08-16 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 688/11(09) nukentėjusiai S. N. konstatuota kraujosruvos veide, abiejose rankose, nugaroje ir kairėje pėdoje, paviršinė muštinė žaizda ir nubrozdinimas veide. Sužalojimai buvo padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais galimai 2011-08-12 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 8).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
II.1. Dėl 2010-08-05 sumušimo Giedriuose.
Nors kaltinamasis A. S. teisme šioje bylos dalyje neigė tyčia vartojęs smurtą prieš nukentėjusiąją, ją sumušęs, tačiau kaltinamojo parodymais teismas netiki, kadangi jie yra paneigti kitų objektyvesnio pobūdžio ir dėl to patikimesnių bylos duomenų (įrodymų) visuma. Kaltinamojo kaltės neigimą teismas vertina siekiu išvengti atsakomybės.
Nukentėjusios S. N. parodymai apie pastarąjį nusikaltimo įvykį buvo pakankamai išsamūs ir iš esmės vienodi per visą šios bylos procesą, jie yra įtikinami ir logiški savo turiniu, jais netikėti šioje situacijoje teismas neturi pagrindo, kadangi jie patvirtinti kt. reikšmingais bylos duomenimis – liudytojų A. P., O. K., iš dalies ir liudytojų J. A., A. A. ir M. D. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadoje ir įvykio vietos apžiūros metu fiksuotais duomenimis. Tiek minėti liudytojai, tiek situaciją įvykio vietoje ir jos aplinką fiksavęs policijos pareigūnas, tiek nukentėjusios kūno medicininį tyrimą atlikęs specialistas su pačio įvykio kilimu bei jame dalyvavusiais kaltinamuoju ir nukentėjusiąja niekaip nesusiję, neturi jokio nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl jų byloje pateikti duomenys teismo vertinami kaip objektyvaus pobūdžio informacija, nepalyginamai patikimesnė už tiesiogiai ir labiausiai bylos baigtimi suinteresuoto kaltinamojo pareiškimus.
Liudytojai J. A., A. A., M. D. buvo pašaliniai tiek pačiam įvykiui, tiek ir jo dalyviams asmenys, jų parodymai patvirtina aplinkybes, kad išgertuvėse iki įvykio nukentėjusi buvusi sveika, be kūno sužalojimų, kad išvyko ir įvykio vietoje buvo tik dviese kartu su kaltinamuoju.
Liudytojos A. P. ir O. K. matė nukentėjusiąją praktiškai iš karto po įvykio, o liudytoja J. A., - po pusės paros, ir buvo pirmieji asmenys, kuriems nukentėjusioji atskleidė įvykio aplinkybes, jos bendravo, liudytojos stebėjo akivaizdžias šviežių poveikių į nukentėjusios kūną žymes ant jos rankų, kojų, veido ir kt. Liudytojų parodymai patvirtina tiek nukentėjusios parodymus, tiek specialisto išvados duomenis. Tiek minimų liudytojų, tiek nukentėjusios pareiškimus apie įvykio vakarą ant pastarosios kūno buvusias smurto žymes vertinti kaip neteisingus ir atmesti negalima remiantis vien tik aplinkybe, jog rytojaus dieną teismo medicinos tyrimo metu šių žymių specialistas konstatavo mažiau, - dėl savo pobūdžio dalis jų per beveik parą laiko tiesiog galėjo išnykti. Teismas taip pat pažymi, kad liudijusi byloje O. K. yra nukentėjusios motina, artima giminystė gali kelti abejones dėl jos parodymų patikimumo, tačiau kadangi jos parodymus patvirtina kt. aukščiau minėti, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio, bylos faktiniai duomenys, teismas netikėti šio asmens parodymais vien dėl to, kad jis yra artimas nukentėjusios giminaitis, neturi pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, kad visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka šioje bylos dalyje patikrinti ir aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus jau atskirai įvertintus ir atmestus kaip neteisingus kaltinamojo A. S. parodymus, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis iš asmeninių paskatų, kilus aršiam ginčui dėl asmeninių nesutarimų, staigiu smurtu užpuolė nukentėjusiąją, vartojo prieš ją fizinį smurtą, suduodamas daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, kuriuo jai sukėlė fizinį skausmą, o taip pat nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas šioje bylos dalyje nenustatė.
II.2. Dėl 2011-08-12 sumušimo Vilkaviškyje.
Nors kaltinamasis A. S. šioje bylos dalyje neigė tyčia mušęs nukentėjusiąją be jo pripažinto vienintelio smūgio kumštimi į veidą, tačiau šia dalimi kaltinamojo parodymų, kurias jis neigia visą kitą dalį inkriminuoto smurto, teismas netiki, kadangi jie yra paneigti kitų objektyvesnio pobūdžio ir dėl to patikimesnių bylos faktinių duomenų visuma. Kaltinamojo dalies kaltės neigimą teismas vertina siekiu išvengti atsakomybės.
Nukentėjusios S. N. parodymai apie šį antrąjį nusikaltimo įvykį buvo taip pat pakankamai išsamūs ir iš esmės vienodi per visą šios bylos procesą, jie yra įtikinami ir logiški savo turiniu, jais netikėti šioje situacijoje teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti reikšmingi bylos duomenys – liudytojų A. P. ir O. K. parodymai, teismo medicinos specialisto išvadoje ir įvykio vietos apžiūra fiksuoti objektyvūs duomenys. Tiek minėtos liudytojos, tiek situaciją įvykio vietoje ir jos aplinką fiksavęs policijos pareigūnas, tiek nukentėjusios kūno medicininį tyrimą atlikęs specialistas su pačio įvykio kilimu bei jame dalyvavusiais kaltinamuoju ir nukentėjusiąja niekaip nesusiję, neturi jokio nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl jų byloje pateikti duomenys teismo vertinami kaip objektyvaus pobūdžio informacija, nepalyginamai patikimesnė už tiesiogiai ir labiausiai bylos baigtimi suinteresuoto kaltinamojo paaiškinimus.
Liudytojos A. P. ir O. K. matė nukentėjusiąją praktiškai iš karto po įvykio ir buvo pirmieji asmenys, kuriems nukentėjusioji tiesiogiai atskleidė įvykio aplinkybes, su kuriomis betarpiškai bendravo, šios liudytojos stebėjo akivaizdžius šviežius sužalojimus ant nukentėjusios kūno, kurių iki konflikto su kaltinamuoju nebuvo. Vertinami liudytojų parodymai patvirtina tiek nukentėjusios parodymus, tiek specialisto išvados duomenis. Jau vertindamas pirmos bylos dalies duomenis, teismas pažymėjo, kad liudijusi ir šioje bylos dalyje O. K. yra nukentėjusios motina, ir nors artimos giminystės faktas gali kelti abejones dėl jos parodymų patikimumo, tačiau kadangi ir šioje bylos dalyje šios liudytojos parodymus patvirtinti kiti aukščiau minėti, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio, bylos faktiniai duomenys, teismas ir dėl analizuojamo antrojo kaltinimo netikėti jos parodymais vien dėl to, kad ji yra artimas nukentėjusios giminaitis, neturi pagrindo.
Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, kad visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka šioje bylos dalyje patikrinti ir aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus jau atskirai įvertintą ir atmestą kaip neteisingą dalį kaltinamojo A. S. parodymų, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis iš asmeninių paskatų, kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų, smurtu užpuolė nukentėjusiąją, vartojo prieš ją fizinį smurtą, suduodamas daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, šiuo smurtu jai sukėlė fizinį skausmą ir kartu nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas šioje bylos dalyje taip pat nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai ta apimtimi, kuria buvo nustatyti ir įrodyti teisme, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. abejose bylos dalyse (dėl abiejų kaltinimų) kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu abiem atvejais užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (stumdė, sudavė smūgius rankomis ir kojomis, dusino) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, daugybiniai smūgiai rankos kumštimi, spyriai avalyne apauta koja, nubloškimas stipriu stūmimu į sieną ir grindis bei kt. kas inkriminuota, akivaizdžių smurtinio poveikio į kūną žymių padarymas, neabejotino fizinio skausmo sukėlimas ir specialisto konstatuoti sveikatos sutrikdymai šiuo smurtu, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti laikoma nukentėjusios mušimu, fiziniu smurtavimu. Ketvirta, kaltinamasis abiejų kaltinimų atvejais tyčia mušdamas nukentėjusią nežymiai sutrikdė jos sveikatą, taip pat nekelia abejonių ir faktas, kad šis mušimas nukentėjusiai sukėlė fizinį skausmą. Abejoti išvadas davusio teismo medicinos specialisto kompetencija ir jo duotų išvadų pagrįstumu teismas neturi faktinio pagrindo.
IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį abiem atvejais teismas kvalifikuoja nei didesniu, nei mažesniu kaip jis yra apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 1 d.) dispozicijoje, kaltinamojo veiksmus pripažinti mažiau pavojingais neleidžia aplinkybės, jog prieš nukentėjusią buvo smurtauta ne pavieniais poveikiais, tačiau daugybiniais smūgiais kumštimis ir spardant kojomis, be to abiem atvejais buvo sukeltos pasekmės, - padaryti ne vienetiniai kūno sužalojimai ir realiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo kaltės forma ir rūšis abiem atvejais tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmių individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama, kartu teismas pažymi nustatęs, jog kaltinamasis nusikalstamai veikė iš asmeninio pobūdžio paskatų, skatinamas asmeniško keršto motyvo už jam neįtikusį sugyventinės elgesį. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).
Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina labiau neigiamai nei patenkinamai : kaltinamasis anksčiau teismo jau teistas 2 kartus, abu kartus už tyčinį kito asmens sveikatos sutrikdymą, pirmu atveju – nesunkų, antru – jau sunkų, šį kartą jo padaryti du atskiri nusikaltimai ir vėl yra tyčiniai ir smurtiniai prieš kt. žmogų, jis nusikalto būdamas recidyvistu dėl abiejų minėtų ankstesnių tokio pat pobūdžio tyčinių nusikaltimų, kita vertus galiojančių administracinių nuobaudų kaltinamasis neturėjo, yra darbingas, kurį laiką registravosi ieškančiu darbo bedarbiu, pragyvena iš pavienių uždarbių pas kt. žmones, naujos šeimos nesukūręs, išlaikytinių neturi, gyvenamosios vietos savivaldos institucijos charakterizuojamas gerai.
Kaltinamojo nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė (pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo galimą girtumą nusikaltimų įvykių metu byloje nepakanka faktinių duomenų).
Atsižvelgdamas į visumą aptartų aplinkybių, teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia kiek didesnių nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio bausmių kaltinamajam paskyrimą, ir už abu nusikaltimus paskirtinos vienodo dydžio bausmės, nes tiek jų pobūdis, tiek pavojingumo laipsnis, tiek ir kt. reikšmingos aplinkybės buvo apytiksliai vienodi.
Teismas sprendžia, jog nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 56 str., ir kaltinamajam A. S., kaip teisiamam už du naujus nesunkius tyčinius nusikaltimus recidyvistui (turinčiam neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnį tyčinį nusikaltimą asmeniui), paskirtina bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Arešto bausmių paskyrimas nustatytomis aplinkybėmis būtų akivaizdžiai per švelnu ir neįgalintų įvykdyti teisingumą bei pasiekti bausmių tikslus.
Bausmių dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nuostatas, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją ir aukščiau nusistatytą proporciją (terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 7 mėn.) nustatytinas po 8 mėn. Tokios bausmės, teismo vertinimu, visiškai atitiks jų paskirtį, tikslus ir teisingumo principą.
Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Skiriamos už kiekvieną savarankišką realiąja sutaptimi padarytą nusikaltimą bausmės kaltinamajam subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d.d. taisykles iš dalies jas sudedant ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė, - 1 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinio pagrindo.
Kaltinamajam A. S. dar ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė –įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios, paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - ji panaikintina ir vykdytina paskirta bausmė.
Tiesiogiai nuo abiejų nusikaltimų nukentėjusi S. N. byloje pareikštu civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti jai iš kaltinamojo 4200 lt. turtinės žalos jai atlyginimo. Tačiau šis nukentėjusios reikalavimas byloje nėra pagrįstas jokiais bent kiek objektyvesnio pobūdžio duomenimis (nei patirtų nuostolių faktas, nei jų dydis, nei tai, kad visi reikalaujami kompensuoti nuostoliai buvo kaltinamojo padaryti būtent tais jo veiksmais, kuriais jis sumušė nukentėjusią, - skyrium kaltinimo tyčiniu svetimo turto sužalojimu (sunaikinimu) byloje nepareikšta). Akivaizdu, jog šios aplinkybės reikalauja papildomo tyrimo, papildomų duomenų, medžiagos surinkimo, o tai padaryti neatidėjus nuosprendžio priėmimo nėra galimybės, be to, teismas dar taikinamajame posėdyje išaiškino nukentėjusiai ir jos atstovui įrodinėjimo pareigas (naštą). Todėl teismas sprendžia, jog nukentėjusiai S. N. turi būti pripažįstama subjektyvinė teisė į turtinei žalai atlyginti reiškiamo civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio faktinio pagrindo ir dydžio perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka, nukentėjusiai nuo nusikaltimų teisme pareiškiant neapmokestinamą atskirą ieškinį civilinėje byloje (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.).
Nukentėjusi nuo nusikaltimų S. N. byloje pareiškė ir reikalavimą priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą, – už pirmąjį nusikaltimą 3000 lt., už antrąjį – 7000 lt. Pastarasis reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš ją padariusio kaltinamojo yra pareikštas teisėtu pagrindu (Lietuvos Respublikos BPK 109 str., taip pat CK 6.250 str., 6.283 str.), pakankamai pagrįstas šios bylos duomenimis ir pilnai įrodytas teisme, todėl iš esmės patenkintinas : nukentėjusi moteris abiem atvejais buvo žeminama, dėl to patyrė neabejotinus neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą tiek nusikaltimų įvykių metu, tiek ir kurį laiką po jų, dėl jai veide padarytų kūno sužalojimų patyrė nepatogumus ir bendravimo galimybių sumažėjimą, kurį laiką jautė kaltinamojo smurto pasikartojimo baimę, dėl ko buvo priversta gyventi motinos namuose. Tačiau kartu teismas po to, kai individualizuodamas bausmes pripažino tiek abiejų nusikaltimų pobūdį, tiek jų pavojingumo visuomenei laipsnį, tiek kt. reikšmingas tam aplinkybes apytiksliai vienodais, sprendžia nukentėjusios patirtą neturtinę žalą dėl kiekvieno nusikaltimo įvertinti vienodai ir tokios atlyginimo už kiekvieną nusikaltimą jai priteisti po 2.000 lt. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į aukščiau jau aptartas reikšmingas su nusikaltimų įvykiais susijusias aplinkybes, tačiau ir į pačios nukentėjusios asmenybę, elgesį nustatytose konfliktinėse situacijose, kaltinamojo turtinę padėtį, bendrą jų gyvenimą (buvo sugyventiniai).
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Nukentėjusios ir civilinės ieškovės atstovas prašo byloje pripažinti valstybės garantuojamos nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimo S. N. išlaidas, bendra suma – 1187,14 lt., proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš kaltinamojo. Šios išlaidos, kaip faktiškai valstybės patirtos, yra byloje tinkamai įrodytos (b.l. 122). Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d., 105 str. 1 d. ir 106 str. 2 d. nuostatos suteikia teismui diskreciją tokį prašymą, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, patenkinti. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad kaltinamasis procese turėjo kvalifikuotą gynėją advokatą, nukentėjusi yra menko išsilavinimo, sunkios turtinės padėties, stokoja teisminių procesų ir savo teisių gynimo patirties, patirtos išlaidos nėra labai didelės, jos visiškai pateisintinos ir viešo intereso gynimo požiūriu, kaltinamojo nusikaltimai buvo tyčiniai ir smurtiniai, teismas sprendžia prašymą patenkinti, pripažinti šias išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti valstybei iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas
nusprendė:
A. S.pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2010-08-05 sumušimas Giedriuose) ir nuteisti jį 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2011-08-12 sumušimas Vilkaviškyje) ir nuteisti jį 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Skiriamas bausmes subendrinti pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d.d. taisykles, jas iš dalies sudedant, ir A. S. nustatyti galutinę subendrintą bausmę, - 1 (vienerius) metus terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - ją panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.
S. N. civilinio ieškinio dalyje, - dėl 4200 lt. turtinės žalos atlyginimo priteisimo, pripažinti jai teisę į šios ieškinio dalies patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.
S. N. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti dalinai ir priteisti jai, S. N., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) , iš A. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), keturis tūkstančius litų (4000 lt.) nusikaltimais jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo (po 2000 lt. už kiekvieną nusikaltimą).
Pripažinti valstybės garantuojamos nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiai ir civilinei ieškovei S. N. išlaidas šios bylos proceso išlaidomis ir priteisti vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis litus 14 ct. (1187,14 lt.) proceso išlaidų atlyginimo iš A. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), valstybei (mokama – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 18865972, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5630).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.