Vilniaus apygardos teismo nutartis

Procesinių sprendimų klasifikatorius 30.6., 42.6., 45.6., 121. (S)

2009 m. balandžio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje dėl susitarimo ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo, bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo ir kt. pagal ieškovo V. Š. (V. Š.) ieškinį atsakovams G. M., Vilniaus miesto savivaldybei (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja VĮ Registrų centras),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas įvertinęs byloje pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, padarė išvadą, kad ieškinio senaties pradžia yra 2004-11-30, todėl nesprendė ieškinio senaties atnaujinimo ar jos taikymo klausimo. Teismas nustatė, kad ieškovas 1991-12-17 kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės Antakalnio seniūniją dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo, ieškovas ir jo motina pasirašė susitarimą, kad butas privatizuojamas ieškovo ir jo motinos K. Š. vardu, nurodė, kad sutinka, jog buto savininkais būtų nurodyti ieškovas ir jo motina, nenurodė dalių, sumokėjo už butą nustatytą kainą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo butu susitarimo šalys naudojosi ir jį valdė kaip šeimos nariai, konstatavo, kad ginčo butas galėjo būti privatizuotas bendrosios dalinės ar asmeninės nuosavybės teise, tačiau konkliudentinių veiksmų nepakanka konstatuoti šalių ketinimą įsigyti daiktą nelygiomis dalimis, nes įstatymas numatė būtinumą dėl to susitarti. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė sandorio negaliojimo pagrindo, o 1991-12-17 susitarimas atitinka tuo metu galiojusio Butų privatizavimo įstatymo reikalavimus. Tai, kad ieškovas tikėjosi ir galvojo, jog yra 2/3 dalių buto savininkas, įrodo, kad savo teisę ieškovas įgyvendino nerūpestingai. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti pakeisti įrašą nekilnojamajame turto registre, nes ieškovas pasirinko netinkamą savo civilinių teisių gynimo būdą. Netenkinęs šių reikalavimų kitus reikalavimus teismas atmetė kaip išvestinius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinio skundo reikalavimus, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovo V. Š. (Š.) reikalavimų: pakeisti 1991-12-17 privatizavimo susitarimo reg. Nr.1417 sąlygas ir nustatyti, kad pagal susitarimą jis perka 63/100 dalis, K. Š. – 37/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); papildyti 1993-03-31 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį įrašu, kad butas perkamas tokiomis dalimis: jis perka 63/100, K. Š. – 37/100 dalis bendrosios nuosavybės teise; įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti įrašą nekilnojamojo turto registre, nurodant, kad jam priklauso 63/100 dalys, G. M. – 37/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad 1991-12-17 ieškovas V. Š. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijai pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad pageidauja pirkti 4 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). 1991-12-17 susitarimu pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą ieškovas ir jo motina K. Š. susitarė, kad butas bus perkamas K. Š. ir V. Š. (Š.) vardu, sutiko, kad buto savininkais įforminus nuomojamo buto pirkimo – pardavimo sutartį valstybinėje notarinėje kontoroje bus aukščiau paminėti pirkėjai, sutikimą patvirtino parašais. 1992-09-30 mokėjimo pranešime (b. l. 12) nurodyta, kad perkamo buto su priklausiniais kaina yra 32 312 rubliai, kad prieš pasirašydami pirkimo – pardavimo sutartį K. Š. ir V. Š. turi sumokėti 162 rublius valstybinį mokestį, 4341 rublius grynais pinigais, 27 971 rublius investiciniais čekiais ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis, iš kurių 12046 rubliai turi būti nurašyti iš K. Š. investicinės sąskaitos, o 15925 rubliai – iš ieškovo V. Š. (Š.) investicinės sąskaitos. Iš byloje esančių taupomųjų knygelių, pranešimų matyti, kad už buto privatizaciją ieškovas V. Š. sumokėjo 15 925 rublius, o K. Š. – 12 046 rublius (b. l. 14, 15, 21-26), taip pat ieškovas V. Š. už buto pirkimą sumokėjo 170 rublių, 873 rublius ir 3468 rublius (b. l. 27, 17-20). 1993-03-31 buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią Vilniaus miesto valdyba, kurią atstovavo Antakalnio seniūnijos valdyba, pardavė, o K. Š. ir V. Š. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Šioje pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad pirkėjai K. Š. ir V. Š. butą perka ne lygiomis dalimis, o tokiomis, kokias nurodo ieškovas. Ši pirkimo-pardavimo sutartis 1993-03-31 buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota nuo 1993-03-31, kad K. Š. ir V. Š. (Š.) nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-47). 2004-03-01 dovanojimo sutartimi K. Š. dovanojo atsakovei G. M. (dukrai) asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto ir 1285/10830 dalis 0,1083 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 48). Šioje sutartyje K. Š. patvirtino, kad dovanojama žemės sklypo dalis ir ½ buto dalis jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, kad ši dalis yra registruota VĮ Registrų centro Vilniaus filiale pagal 1993-03-31 Vilniaus 1-ajame notarų biure patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį pagal 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1347. Dovanotoja K. Š. garantavo, kad dovanojamas turtas niekam kitam neperduotas, neįkeistas, neareštuotas, neišnuomotas, niekam neperduotas nemokamai naudotis, nedovanotas, servitutais neapsunkintas, į dovanojamą turtą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, ginčo teisme dėl jo nėra. G. M. 2004-04-08 įregistravo dovanojimo sutartį ir nuo 2004-04-08 nekilnojamojo turto registre yra įregistruota, kad G. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis minėto buto. K. Š. 2005-11-15 mirė.

Ieškovas V. Š. 2007-09-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 1991-12-17 privatizavimo susitarimo reg. Nr.1417 sąlygas ir nustatyti, kad pagal susitarimą jis perka 63/100 dalis, K. Š. – 37/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); papildyti 1993-03-31 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį įrašu, kad butas perkamas tokiomis dalimis: jis perka 63/100, K. Š. – 37/100 dalis bendrosios nuosavybės teise; įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti įrašą nekilnojamojo turto registre, nurodant, kad jam priklauso 63/100 dalys, G. M. – 37/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teisme taip pat prašė pakeisti dovanojimo sutartį bei nustatyti naudojimosi butu tvarką. Apeliaciniu skundu šių reikalavimų neprašo tenkinti, neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti šie reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinį skundą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, t. y. nagrinėja, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino apeliaciniame skunde nurodytų reikalavimų dėl ieškovo nurodomų aplinkybių, kuriomis grindžiami šie reikalavimai (CPK 320 str. 1 d.). Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti 1991-12-17 privatizavimo susitarimo sąlygų ir nustatyti, kad pagal susitarimą ieškovas perka 63/100 dalis, K. Š. – 37/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); papildyti 1993-03-31 šio buto pirkimo – pardavimo sutartį įrašu, kad butas perkamas tokiomis dalimis: jis perka 63/100, K. Š. – 37/100 dalis bendrosios nuosavybės teise; įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti įrašą nekilnojamojo turto registre, nurodant, kad jam priklauso 63/100 dalys, G. M. – 37/100 dalys šio buto.

Ieškovas V. Š. ieškinį ir apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad 1991-12-17 privatizavimo susitarime yra nurodyta, kad jam ir K. Š. yra išaiškintas SŠK 21 str., tačiau K. Š. buvo jo motina, o ne sutuoktinė, todėl ginčo butas negalėjo būti privatizuotas taikant šeimos teisės normas, t. y. negalėjo būti įregistruotos nuosavybės teisės į lygias ginčo buto dalis. Susitarimas turėtų būti pakeistas dėl to, kad su motina buvo susitarta, jog butas bus privatizuojamas tomis dalimis, kuriomis jie naudojosi ir įmokėjo už buto privatizavimą, t. y. kad buvo susitarta butą privatizuoti santykiu 63/100 ir 37/100. Šios ieškovo nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad ieškovo motinos valia surašant susitarimą dėl buto privatizavimo buvo tokia, kokią nurodo ieškovas. 1991-12-17 susitarime, kuris yra surašytas tipiniame blanke, yra nurodyta, kad SŠK 21 str. turinys yra žinomas (b. l. 11), tačiau šis nurodymas nepatvirtina, kad ieškovui ir jo motinai buvo aiškinamas šios normos turinys, kad perkamo buto dalys nebuvo nurodytos dėl to, kad ieškovas ir motina butą pirko kaip sutuoktiniai. Tvarkant privatizavimo dokumentus dalyvavo pats ieškovas. Ieškovas pasirašė susitarimą ir buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuriuose nebuvo nurodytos perkamo buto dalys: 63/100 ir 37/100. Tai, kad motinos valia buvo įgyti ½ dalį buto, ir ji įgijo ½ dalį buto tvirtina jos sudaryta buto dovanojimo sutartis, kuria ji ½ dalį buto padovanojo dukrai. Atsakovė G. M. nurodė, kad motina nuo tada, kai gavo ginčo butą kalbėdavo, jog butas atiteks jai ir ieškovui lygiomis dalimis. Privatizuojant butą buvo tartasi, kad butą motina ir ieškovas privatizuos lygiomis dalimis, o motinos dalis jai (atsakovei) atiteks testamento ar dovanojimo forma (b. l. 78).

Susitarimas pirkti privatizuojamą butą yra sandoris, tačiau ieškovas jo neginčijo, neprašė pripažinti jo iš dalies negaliojančiu. Taip pat neginčijo ir buto pirkimo-pardavimo sutarties, nenurodė sandorių negaliojimo pagrindų, kurių pagrindu minėti sandoriai iš dalies turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d. gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, turėjo susitarti dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Šis susitarimas yra sandoris, kuriuo susitariančios šalys išreiškė savo valią privatizuoti jų nuomojamą gyvenamąjį namą, butą, susitarė, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (1964 m. CK 40 str.). Sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį, šalys tokį susitarimą realizavo. Tai, kad susitarime, buto pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodytos perkamo buto dalys, susitarimas ir buto pirkimo-pardavimo sutartis nėra prieštaraujanti Butų privatizavimo įstatymo 5 str. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartį galiojo 1964 m. CK 121 str., 121¹ str., kurių nuostatos patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ieškovo ir jo motinos bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Ieškovas šioje byloje nenurodė, dėl kokių priežasčių jis ir jo motina susitarime nenurodė perkamo buto dalių: 63/100 ir 37/100, jei jie su motina buvo sutarę, kad butą pirks ne lygiomis dalimis, o dalimis 63/100 ir 37/100. Ieškinyje tik buvo nurodyta, jog „manau, kad Antakalnio seniūnijos darbuotojai klaidingai pateikė ieškovui ir jo motinai pasirašyti susitarimą buto privatizacijai, skirtą sutuoktiniams“. Dėl šios aplinkybės nėra jokio pagrindo nustatyti, jog ieškovo motinos valia buvo kitokia nei ji buvo išreikšta susitarime, kad buvo kitas susitarimas dėl buto privatizavimo. Ieškinyje nurodoma, kad Antakalnio seniūnija, teikdama notarų kontorai dokumentus, nepateikė dalių apskaičiavimo pagal sumokėtus už buto privatizaciją pinigus, tačiau Butų privatizavimo įstatymas nenumatė, kad asmenys, kurie atstovauja buto pardavėjui, ar pardavėjas turi teisę pakeisti asmenų susitarimą ir apskaičiuoti buto dalis pagal butą perkančių asmenų sumokėtus pinigus. Pagal Butų privatizavimo įstatymą butai buvo parduodami taip, kaip susitarė asmenys, kurie turėjo teisę tą butą privatizuoti, o ne taip, kaip tie asmenys apmokėjo už buto privatizaciją. Taip Butų privatizavimo įstatymo nuostatos yra aiškinamos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1519/2002). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant ginčus dėl privatizuojamo buto padalijimo vertinamas privatizavimo subjektų įdėtų lėšų dydis privatizuojant butą, tačiau ieškovas ieškiniu neprašė pripažinti negaliojančiais iš dalies susitarimo ir buto pirkimo-pardavimo sutarties sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, o siekė, kad būtų pakeisti šie sandoriai dėl to, kad buvo susitarimas dėl 63/100 ir 37/100 buto dalių privatizavimo, neprašė padalyti buto. Jei ieškovas suklydo ar buvo apgautas, ar dėl kitokių aplinkybių pasirašė minėtą susitarimą, kuriame nenurodytos dalys: 63/100 ir 37/100, ir nupirko butą lygiomis dalimis su motina, tai turėjo nurodyti tokias aplinkybes ir jas pagrįsti įrodymais.

Ieškovas V. Š. nurodė, kad jis mokėjo visus su butu susijusius mokesčius, pateikė AB RST pažymą, kurioje nurodyta, kad V. Š. už elektros energija mokėjo nuo 1997-02-25 iki 2006-10-07 (b. l. 91-92), UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, kad savininkas V. Š. už šalto vanens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo 1997-01-01 iki 2005-06-01 sumokėjo 2884 Lt (b. l. 93), AB „Lietuvos dujos“ pažymą (b. l. 94). UAB „Antakalnio ūkis“ 2006-10-17 rašte Nr.05-465 nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi vieną asmeninę sąskaitą K. Š. ir V. Š. (Š.) vardu, sutarties su šio buto savininkais neturi (b. l. 95). AB RST 2006-10-11 rašte nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengtas tik vienas komercinis elektros skaitiklis. Šio buto vidaus tinklai, esantys sudėtine buto dalimi (jo priklausiniu), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. Š. (Š.) ir G. M. (b. l. 119). Šie pateikti duomenys nepatvirtina, kad 1991-12-17 susitarimu buvo susitarta dėl kitokių buto dalių privatizavimo. Ieškovo nurodomos aplinkybės apie tai, kaip jis ir motina naudojosi butu, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad buvo sudarytas kitoks ieškovo ir jo motinos susitarimas dėl buto privatizavimo dalių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepagrįstai galvojo, jog jam nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys buto, kad jis savo teisę įgyvendino nerūpestingai. Nekilnojamojo turto registre nuo 1993-03-31 buvo įregistruota, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto. Iš motinos K. Š. ir G. M. sudarytos ½ dalies buto dovanojimo sutarties matyti, kad 2002-04-10 ieškovo motina išsipirko 1285/10830 dalis žemės sklypo (b. l. 48). Taigi 2002 metais buvo sprendžiami gyvenamojo namo bendrasavininkių žemės sklypo išsipirkimo klausimai, todėl ieškovui buvo aktuali jo įgyta nuosavybės teisė į butą. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kokią jis dalį žemės sklypo išsipirko, ar tuo metu, kai buvo išsiperkama žemė, jis neturėjo galimybės sužinoti, jog jam ir motinai nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, įrodymų, kad motina pirko žemės sklypo dalį pagal ieškovo nurodytas buto dalis. Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neturėjo aiškintis su motina K. Š. dėl buto dalių, nes jį siejo su motina artimi santykiai. Ieškovas reikalavimus dėl buto dalių pakeitimo, dėl susitarimo ir buto pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo turėjo pareikšti motinai, o po motinos mirties - jos įpėdiniams (teisių ir pareigų perėmėjams), nes esant ginčui dėl susitarimo pirkti privatizuojamą butą, dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties buto pardavėjas nėra traukiamas atsakovu, ginčas vyksta tik tarp asmenų, kurių vardu privatizuotas butas, ir jų šeimos narių dėl buto padalijimo.

Ieškovas taip pat byloje neprašė pripažinti iš dalies negaliojančia dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė G. M. įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto, ir šios sutarties pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmestinas. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 str., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.