- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-3038-806/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02259-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- S. T.
- Nukentėjusysis
- L. G.
- Advokatai
- Arnas Bareika
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. T., jo atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai, nukentėjusiajai L. G., išnagrinėjusi S. T. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. 2015-01-12 apie 17.10 val., Mairono g. 19, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį „MAN 27.463“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo tarp šono, kliudė stovintį automobilį „OPEL INSIGNIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.).
Apklaustas teisme S. T. parodė, kad sužinojo apie įvykį tik pirmadienį, jis išvažinėjo pakrautu automobiliu, liudytojas ankščiau išvažiavo. Jam, S. T. reikėjo išvažiuoti iš Maironio g., stovėjo vienas automobilis ir kitas, jis iš karto išsukti negalėjo, pavažiavo į priekį, pavažiavo atbuline eiga ir tada išvažiavo. Jei jis, S. T. pajaustų argi jis nesustotų. Jam, S. T. paskambino vadybininkas ir pasakė, kad jis kliudė automobilį. Apžiūrėjo automobilį, nieko nesimatė. Už kelių savaičių jam, S. T. liepė atvykti į policiją. S. T. rodydamas schemoje paaiškino, kad jo manymu, galėjo kliudyti automobilį galiniu ratu, automobilio „OPEL INSIGNIA“ negalėjo matyti. Per veidrodėlį žiūrėjo į tą pusę, išvažiuodamas žiūrėjo iš kur eina automobilių srautas. Buvo įsitikinęs, kad pravažiuos. Varydamas automobilį atgal negalėjo matyti automobilio „OPEL INSIGNIA“. S. T. teigimu, kai išsilygino nuo automobilio „OPEL INSIGNIA“, nepilnai matė automobilį, gal pusantro metro buvo iki automobilio, nepajautė jokio kontakto. Pasak S. T., sunkvežimio bamperis buvo sveikas, kito automobilio dažų nebuvo, kėbulo dalys pastoviai įbrėžiamos, kai karjeruose dirba susibraižo.
Apklausta teisme nukentėjusioji L. G. parodė, kad pati įvykio nematė, kai pamatė, jog apgadintas automobilis iškvietė policiją, atvykus policijai buvo padarytos nuotraukos.
Apklaustas teisme liudytojas A. K. parodė, kad važiuodamas autobusu sausio mėnesį pamatė kaip krovininis automobilis nulaužė bamperį kitam lengvajam automobiliui ir nuvažiavo. Jis, A. K. lengvojo automobilio savininkui paliko raštelį. Jis, A. K. matė įvykį per langą, garso negirdėjo, nes klausėsi muzikos. Pasak A. K., krovininis automobilis kliudė kitą automobilį, pavažiavo atbuline eiga ir nuvažiavo į dešinę. A. K. teigimu, manevrą padaręs sunkvežimį vairavęs asmuo, ne iš karto išvažiavo, matėsi, kad bamperis buvo nulaužtas.
Apklaustas teisme liudytojas D. B. parodė, kad dirba vairuotoju, kai sustojo stotelėje, pamatė kaip sunkvežimis kliudė automobilį, tada sustojo, susilygino su automobiliu ir po to nuvažiavo. Automobilio bamperis nukrito. Kai susilygino sunkvežimis didesnį spindulį paėmė ir grįžo į keliuką, todėl mano, kad turėjo matyti, jei grįžo tai gal kažką pajautė. Pasak D. B., mano, kad sunkvežimio vairuotojas matė įvykį, nes kai pastarasis kliudė automobilį, matė, kad pažiūrėjo per veidrodį. Tada susilygino, paėmė didesnį spindulį ir grįžo. Oras buvo geras. Teisėjai pagarsinus liudytojo paaiškinimą, D. B. patvirtino, kad viskas parašyta teisingai. Matė kontaktą, buvo sunkvežimis, lengvasis automobilis ir jo, D. B. autobusas. Matė kaip vairuotojas pažiūrėjo į veidrodėlį. Pamatė kaip asmuo daro manevrą ir sustojo, tada pažiūrėjo į veidrodėlį. Apgadinimo garso negirdėjo. Pasak D. B., yra aikštelė, iki pagrindinio kelio kokie 5 m, su krovininiu automobiliu buvo galima išsukti iš karto. Ten aikštelėje sunkvežimio vairuotojas darė manevrą. Iš pradžių yra aikštelė, po to gatvė. D. B. teigimu, jis nematė asmens veido, matė iš šono kaip pažiūrėjo į veidrodėlį. Susilygino, kai automobilio „OPEL INSIGNIA“ buvo galas, o sunkvežimio priekis. Turėjo galimybę neužtveriant eismo išsukti.
Apklaustas teisme liudytojas G. G. parodė, kad jo profesija yra vairuotojas, sausio mėnesį dirbo, adreso neatsimena. S. T. yra jų vairuotojas, bendradarbis. Sausio 12 dieną jis, G. G. dirbo. Objekte pareigos yra išvežti smėlį. S. T. tą patį krovinį išvežinėjo. Jo, G. G. automobilis yra „Mersedes Benz“, svoris 25 tonos su kroviniu. S. T. vairavo sunkvežimį „Man“, svoris vienodas. Pasak G. G., yra kliūčių išvažiuojant, stovi ženklas, geltona juosta, automobilis kaip specialiai pastatytas, iš kairės pusės yra automobilių srautas, iš pirmo karto negalima išvažiuoti. Vienu manevru, jei nėra automobilių kieme galima išvažiuoti. Išvažiavimas labai staigus ir negalima su didelėmis mašinomis išsukti, trukdo pastatyti automobiliai. Jie du ar tris kartus automobilio vairuotojui iškvietė policiją, jis vis tiek statydavo automobilį toje vietoje. Išvažiuojant dėmesys koncentruojamas į kairę pusę, nes ten važiuoja automobiliai, iš dešinės stovi automobiliai nors negalima. Pasak G. G., jis vairuoja 25 metus, išvažiuojant negalima pajusti smūgio. Jei sukant užkabini stulpą, būną praktikoje, bet nejunti. Tą dieną jau buvo 4.30 val., temo, buvo sniego. Jei jis, G. G. būtų kliudęs, tai mano, kad nebūtų pajautęs. Liudytojas rodydamas schemoje paaiškino, kad žiūri išvažiuojant iš kairės pusės, išvažiuoja priekiu, jei nėra automobilių galima išvažiuoti vienu manevru. Su automobiliu „Man“ sunkiau išsukti nei su automobiliu „Mersedes Benz“. G. G. teigimu, vienu manevru galima išsukti, bet tada užkirs kelią priešingai eismo juostai.
Šalies argumentai
S. T. savo paaiškinime nurodė, jog 2015-01-12 dirbo Maironio gatvėje, Vilniuje, kasė ant „MAN 27.463“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežiojo gruntą, iš Maironio g. išvažinėjo apie 17.00 val. Reikėjo užsukti į dešinę pusę, bet reikia sukant į dešinę pusę daryti du manevrus, nes iš pirmo užsukimo neužtenka vietos, uždaro prieš eismą eilę priešinga. Tokiu atveju sukant į dešinę tenka įjungti avarinį, važiuoti atgal ir pakartotinai vėl sukti į savo eilę maršrutu link Subačiaus g. Dešinėje pusėje stovėjo po ženklu „Stovėti draudžiama“ lengvi automobiliai, buvo tamsu, prastas matomumas, bet, kad jis, S. T. kliudė kokį automobilį tikrai nepajautė. Jei būtų pastebėjęs, būtų tikrai neišvažiavęs.
L. G. savo paaiškinime nurodė, jog 2015-01-12 apie 15.30 val. pastatė automobilį „OPEL INSIGNIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Maironio g. 19, Vilniuje. Tą pačią dieną, 18 val. minėtą automobilį rado apgadingą jos, L. G. vyras S. G.. Apie tai buvo pranešta policijai. Atvykus ekipažui į juos kreipėsi autobuso vairuotojas Dovydas, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad matė kaip minėtą automobilį „OPEL INSIGNIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stipriai kliudė baltos spalvos automobilis „MAN 27.463“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Vairuotojas, neišlipęs po įvykio, išvažiavo. Automobilis draustas Compensa draudimu.
D. B. savo paaiškinime nurodė, jog 2015-01-12 dirbo 33 maršrutu Šiaurės miestelis-Guriai. Važiuodamas iš Gurių link Šiaurės miestelio, sustojo stotelėje Užupis, Maironio g. Laikas pagal grafiką buvo 17.11 val. Žvilgtelėjęs į kairę pusę pamatė išvažinėjantį iš kiemelio į pagrindinę gatvę krovininį „MAN 27.463“ sunkvežimį. Automobilis ketino daryti manevrą į dešinę pusę. Jis, D. B. iškart pamatė, kai krovininis automobilis su dešinės pusės galiniais ratais kliudė stovėjusį lengvąjį automolibilį „OPEL INSIGNIA“. Garso negirdėjo, tačiau matė, kaip krito laužomos automobilio apdailos detalės. Krovininio automobilio vairuotojas, matyt, kažką pajuto, nes iškart sustojo. Tada pajudėjo atgal ir sustojo taip, kad abu automobiliai susigretino (sustojo šalia vienas kito). Krovininis automobilis pajudėjo vėl į priekį, tik šįsyk suko didesnį pasukimo kampą. Sustojo prie pagrindinio kelio, pajudėjo atbuline eiga į siaurą keliuką. Sustojo nuo sudaužyto lengvojo automobilio apie 4-5 m (iš tokio atstumo tikrai matėsi visas lengvojo automobilio dešinysis šonas bei galinė sudaužyta dešinė pusė, be to galinė, didelė apdailos detalės pusė gulėjo ant žemes). Jam, D. B. jau reikejo išvažiuoti is stotelės, nes iš galo sustojo kitas autobusas. Sunkvežimis liko stovėti, iš jo niekas neišlipo. Jis, D. B. važiavo iš Šiaurės miestelio link Gurių, sustojo Užupio stotelėje (stotelė yra į Subačiaus g. pusę), prie Maironio g 19. Matė sudaužytą lengvąjį automobilį, prie jo nieko nebuvo, sunkvežimio taip pat. Važiuodamas nuo Gurių pusės link Šiaurės miestelio vėl sustojo Užupio stoteleje. Žvilgtelėjęs į kairę pusę pamatė stovintį Policijos ekipažą bei du žmones. Suprato, kad avarijos kaltininkas pasišalino. Išlipo iš autobuso ir priėjo prie buvusių žmonių, pasakė, kad viską matė. Jis, D. B. jiems užrašė automobilio valstybinį numerį, markę bei spalvą. Su nukentėjusiu automobilio „OPEL INSIGNIA“ savininku pasikeitė mobiliojo ryšio telefono numeriais. 2015-01-16 paskambino automobilio „OPEL INSIGNIA“ savininkui ir pasiteiravo ar viskas gerai. Atsakė, kad netiko valstybinio numerio skaičiai, kad įvykį matė dar vieni žmonės, kurie pasakė teisingą valstybinį numerį.
A. K. savo paaiškinime nurodė, jog 2015 m. sausio 12 d. važiavo 33 maršruto autobusu, apie 17 val. 10 min. autobusas sustojo Užupio stotelėje, tuo metu žiūrėdamas pro langą, pamatė, kaip krovininis automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (taip pat pastebėjo, kad ant automobilio buvo užrašyta www.kasame.lt) kliudė gatvėje stovėjusį automobilį „OPEL INSIGNIA“ ir nulaužė jam bamberį. Sunkvežimis, po to kai kliudė automobilį, šiek tiek pavažiavo atgal atbuline eiga ir nuvažiavo. Iš automobilio vairuotojas nebuvo išlipęs, todėl pastarojo veido jis, A. K. nematė, taip pat ir negirdėjo stipraus garso.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio N. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015-01-12, dirbant kartu su vyr. patruliu E. U., apie 18.25 val. iš VPK OVS gavo pranešimą vykti į Maironio g. 19, Vilniuje, kur įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas automobilis, o kitas eismo dalyvis pasišalino. Atvykus į vietą, į juos, policijos pareigūnus kreipėsi automobilio „OPEL INSIGNIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja L. G., kuri paaiškino, kad minėtą automobilį stovėjimo aikštelėje paliko stovėti 15.30 val., apgadintą automobilį 18.00 val. rado pastarosios vyras S. G.. Jiems, policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes prie jų priėjo autobuso vairuotojas D. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad matė kaip automobilis „MAN 27.463“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) pravažiuojant kliudė stovintį automobilį „OPEL INSIGNIA“ ir automobilio „MAN 27.463“ vairuotojas neišlipęs iš įvykio vietos išvažiavo. Įvykio vieta nefilmuojama.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta – Maironio g. 19, Vilniuje, automobiliui „OPEL INSIGNIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, bagažinės dangtis.
Fotolentelėje prie bylos Nr. AV2-140/36 nurodyta, kad automobiliui „OPEL INSIGNIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) brėžtas - laužtas dešinės pusės galinis bamperis, apgadintas bagažinės dangtis, krovininio automobilio „MAN 27.463“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visos kėbulo dalys brėžtos.
Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobiliui „MAN 27.463“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), brėžtos visos kėbulo dalys.
Dėl išdėstyto konstatuotina, jog S. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 126 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip, reikalavimus. Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. S. T. neneigia buvęs protokole nurodytu laiku ir vietoje, tačiau nurodo, kad jokio automobilio kontakto nepajautė. Paaiškino, kad jis išvažinėjo pakrautu automobiliu, liudytojas ankščiau išvažiavo. Jam, S. T. reikėjo išvažiuoti iš Maironio g., stovėjo vienas automobilis ir kitas, jis iš karto išsukti negalėjo, pavažiavo į priekį, pavažiavo atbuline eiga ir tada išvažiavo. Jam, S. T. paskambino vadybininkas ir pasakė, kad jis kliudė automobilį. Apžiūrėjo automobilį, nieko nesimatė. S. T. rodydamas schemoje paaiškino, kad jo manymu, galėjo kliudyti automobilį galiniu ratu, automobilio „OPEL INSIGNIA“ negalėjo matyti. Per veidrodėlį žiūrėjo į tą pusę, iš kur eina automobilių srautas. Buvo įsitikinęs, kad pravažiuos. Varydamas automobilį atgal negalėjo matyti automobilio „OPEL INSIGNIA“. S. T. teigimu, kai išsilygino nuo automobilio „OPEL INSIGNIA“, nepilnai matė automobilį, gal pusantro metro buvo iki automobilio, nepajautė jokio kontakto. Pasak S. T., sunkvežimio bamperis buvo sveikas, kito automobilio dažų nebuvo, kėbulo dalys pastoviai įbrėžiamos, kai karjeruose dirba susibraižo. Apklaustas teisme liudytojas A. K. parodė, kad važiuodamas autobusu pamatė kaip krovininis automobilis nulaužė bamperį kitam lengvajam automobiliui ir nuvažiavo. Jis, A. K. lengvojo automobilio savininkui paliko raštelį. Jis, A. K. matė įvykį per langą, garso negirdėjo, nes klausėsi muzikos. Pasak A. K., krovininis automobilis kliudė kitą automobilį, pavažiavo atbuline eiga ir nuvažiavo į dešinę. A. K. teigimu, manevrą padaręs sunkvežimį vairavęs asmuo, ne iš karto išvažiavo, matėsi, kad bamperis buvo nulaužtas. Apklaustas teisme liudytojas D. B. parodė, kad kai sustojo stotelėje, pamatė kaip sunkvežimis kliudė automobilį, tada sustojo, susilygino su automobiliu ir po to nuvažiavo. Automobilio bamperis nukrito. Kai susilygino sunkvežimis didesnį spindulį paėmė ir grįžo į keliuką, todėl mano, kad turėjo matyti, jei grįžo tai gal kažką pajautė. Pasak D. B., mano, kad sunkvežimio vairuotojas matė įvykį, nes kai pastarasis kliudė automobilį, matė, kad pažiūrėjo per veidrodį. Tada susilygino, paėmė didesnį spindulį ir grįžo. Oras buvo geras. Pamatė kaip asmuo daro manevrą ir sustojo, tada pažiūrėjo į veidrodėlį. Apgadinimo garso negirdėjo. Pasak D. B., yra aikštelė, iki pagrindinio kelio kokie 5 m, su krovininiu automobiliu buvo galima išsukti iš karto. Abiejų transporto priemonių sugadinimai yra užfiksuoti. Fotolentelėse užfiksuota, abiejų transporto priemonių („MAN 27.463“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „OPEL INSIGNIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis, kuris atitinka. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios L. G. parodymai teisme ir paaiškinimas, liudytojų A. K., D. B. parodymai teisme ir paaiškinimai, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio N. B. tarnybinis pranešimas, fotolentelės, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktas.
S. T. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. T. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Duomenų, kad vairuotojas S. T. teisingai įvertino susidariusią situaciją ir žinodamas, kad pažeisdamas KET 9 p., 126 p. reikalavimus padarė eismo įvykį, teismas nenustatė. Baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). S. T. paaiškino, kad nepajuto transporto priemonių kontakto, rodydamas schemoje, nurodė, kad galėjo kliudyti automobilį galiniu ratu, todėl automobilio „OPEL INSIGNIA“ negalėjo matyti. Per veidrodėlį žiūrėjo į tą pusę, iš kur eina automobilių srautas. Buvo įsitikinęs, kad pravažiuos. Pasak S. T., varydamas automobilį atgal negalėjo matyti automobilio „OPEL INSIGNIA“. S. T. teigimu, kai išsilygino nuo automobilio „OPEL INSIGNIA“, nepilnai matė automobilį, gal pusantro metro buvo iki automobilio, nepajautė jokio kontakto. Apklaustas teisme liudytojas G. G. patvirtino S. T. nurodytą aplinkybę, kad tokioje situacijoje, atsižvelgiant į oro sąlygas, paros laiką, didelį transporto priemonių masių skirtumą, S. T. galėjo nepajusti transporto priemonių kontakto. Liudytojas G. G. parodė, kad S. T. yra jo bendradarbis, S. T. tą patį krovinį išvežinėjo. Jo, G. G. automobilis yra „Mersedes Benz“, svoris 25 tonos su kroviniu. S. T. vairavo sunkvežimį „MAN 27.463“, kurio svoris vienodas. Pasak G. G., yra kliūčių išvažiuojant, stovi ženklas, geltona juosta, automobilis kaip specialiai pastatytas, iš kairės pusės yra automobilių srautas, iš pirmo karto negalima išvažiuoti. Vienu manevru, jei nėra automobilių kieme galima išvažiuoti. Išvažiavimas labai staigus ir negalima su didelėmis mašinomis išsukti, trukdo pastatyti automobiliai. Išvažiuojant dėmesys koncentruojamas į kairę pusę, nes ten važiuoja automobiliai, iš dešinės stovi automobiliai nors negalima. Pasak G. G., jis vairuoja 25 metus, išvažiuojant negalima pajusti smūgio. Jei sukant užkabini stulpą, būną praktikoje, bet nejunti. Tą dieną jau buvo 4.30 val., temo, buvo sniego. Jei jis, G. G. būtų kliudęs, tai mano, kad nebūtų pajautęs. Liudytojas rodydamas schemoje paaiškino, kad žiūri išvažiuojant iš kairės pusės, išvažiuoja priekiu, jei nėra automobilių galima išvažiuoti vienu manevru. Su automobiliu „MAN 27.463“ sunkiau išsukti nei su automobiliu „Mersedes Benz“. Liudytojas A. K. teisme parodė, kad garso negirdėjo, nes klausėsi muzikos, paaiškinime nurodė, kad taip pat negirdėjo stipraus garso. Nors liudytojas D. B. tvirtino, kad S. T. turėjo pajausti automobilių kontaktą, nes kai susilygino sunkvežimis paėmė didesnį spindulį ir grįžo į keliuką, kai kliudė automobilį, matė, kad sunkvežimio vairuotojas pažiūrėjo per veidrodėlį, tačiau D. B. kaip ir liudytojas A. K. teigė, jog automobilių apgadinimo garso negirdėjo. Tai, kad S. T. pažiūrėjo į veidrodėlį ir buvo susilyginęs su apgadintu automobiliu, paėmė didesnį spindulį, nepaneigia S. T. nurodytų aplinkybių, be to tai tik subjektyvus liudytojo aplinkybių suvokimas ką matė ir pajautė S. T.. Atsižvelgiant į transporto priemonių lokalizaciją įvykio metu, tokia S. T. versija, kad nepajuto kontakto su kita transporto priemone, išnagrinėjus bylą liko nepaneigta. Kreiptinas dėmesys į tai, kad krovininis automobilis „MAN 27.463“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo su įmonės rekvizitais, įvykio vietoje buvo didelis eismas, S. T. visur matė žmonės, krovininis automobilis draustas, mažai tikėtina, kad S. T. supratęs, jog sukėlė eismo įvykį, siekė išvengti administracinės atsakomybės, ir bandydamas slėptis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad buvo tamsus paros metas, buvo sniego, S. T. sukdamas pagrindinį dėmesį teikė eismui iš kairės pusės, lengvąjį automobilį kliudė galiniu ratu, transporto priemonių masių skirtumai dideli, atkabinti ir atplėšti laikiklius nereikia didelės jėgos, tikėtina, kad S. T. galėjo nepajausti transporto priemonių kontakto. Taigi byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad S. T. iš tikrųjų pajuto smūgį ir suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Nesant įrodymų, kad S. T. sąmoningai, t.y. suvokdamas, jog kilo eismo įvykis, tyčia pasišalino iš įvykio vietos, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., byla yra nutrauktina.
Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad pripažįsta pažeidimą ir gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į S. T. asmenybę, turintis 48 metų vairavimo stažą, darbovietės administracijos vertinamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl S. T. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas
nutaria:
S. T. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 28 eurų dydžio baudą.
S. T. bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.