Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-220-239/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-10-04
Bylos Nr.
1-220-239/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
R. B.
Kaltinamasis
V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-220-239/2011Procesinio sprendimo kategorijos Nr. 1.2.14.3.1
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2011 m. spalio 4 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja N. Z.,sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui,gynėjui adv. A. K. Mikšiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V., gim. 1986 m. liepos 23 d., Lentvaryje, Trakų r., asm. kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, niekur nedirba, nevedęs, gyvena adresu: Mokyklos g. 1-2, Pakalniškių km., Vievio sen., Elektrėnų sav., teistas:

2002-06-17 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 35 str. 6 d., 42 str.,– laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;2004-08-19 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.,– 25 parų areštu.;2005-07-21 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., bausmė – 60 parų arešto.;2006-05-18 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 63 str. 1 d., 63 str. 5 d., – laisvės atėmimu 6 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant iki 2006-09-01 atlyginti nusikaltimu padarytą žalą;2008-04-14 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., – laisvės atėmimu 6 mėniasiams;2008-09-08 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d.,– laisvės atėmimu 2 metams 3 mėn. 2010-06-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas nuo 27 dienų laisvės atėmimo, išvyko 2010-06-29-teistumai neišnykę;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

kaltinamasis 2010-09-14, apie 18.45 val., Elektrėnų miesto ribose, miško takelyje tarp bažnyčios ir Abromiškių reabilitacinės klinikos, plėšimo tikslu priėjęs prie I. D., ir, grasindamas fiziniu susidorojimu, pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefono aparatą, pamatęs telefono aparatą pas I. D., sugriebė ją už rankos, išplėšė telefono aparatą ir tyčia ranka sudavė jai vieną kartą kumščiu į veidą, nuo smūgio nukentėjusiajai parkritus, A. V. sudavė jai dar 3-4 kartus ranka į veidą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus A. V. koja tyčia spyrė I. D. 3-4 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai veido sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atimdamas galimybę priešintis, pagrobė I. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 2330C-2 - 500 Lt vertės, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.

Dėl 2010-09-14 padaryto plėšimo I. D. atžvilgiu

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad nukentėjusiosios nepažįsta. 2010 m. rugsėjo mėn. 14 d., vakarop, jis atvažiavo į Elektrėnus, kur norėjo susitikti su draugu, tačiau jo nerado, todėl nusprendė eiti namo pėsčiomis. Jam beeinant Elektrėnuose, miško takeliu nuo bažnyčios link profilaktoriumo, pamatė priešais ateinančią moteriškę, kaip vėliau sužinojo, tai buvo I. D.. Tuo metu jis buvo blaivus. Matė, kad moteris kalbėjo mobiliuoju telefonu ir nutarė jį pagrobti. Nukentėjusioji ėjo viena, aplinkui žmonių nebuvo. Priėjęs prie I. D., kaltinamasis paprašė cigaretės, tačiau nukentėjusioji pradėjo kalbėti rusiškai. Tada kaltinamasis, nieko nesakydamas, pagriebė iš moters rankų mobilųjį telefoną. Kadangi I. D. priešinosi, sudavė jai alkūne į veidą. Nuo smūgio nukentėjusioji nukrito. Tada kaltinamasis koja spyrė moteriai į galvą ir į kitas kūno vietas. Paėmęs telefoną „Nokia“ parėjo namo. Telefoną pasiliko sau, į kurį tą pačią dieną įsidėjo savo SIM kortelę, I. D. telefone buvusią SIM kortelę išmetė, kur tiksliai, nežino. Dėl įvykdyto nusikaltimo kaltu prisipažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo pilno savo kaltės pripažinimo, A. V. kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:

Nukentėjusioji I. D. į teisiamąjį posėdį neatvyko. Teismo šaukimas jai įteiktas, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė, todėl teismas daro išvadą, jog nukentėjusioji į teisiamąjį posėdį neatvyko dėl nesvarbių priežasčių.

Sutinkamai su byloje esančiu I. D. 2010-09-14 protokolu-pareiškimu, 2010-09-14, apie 18 val. 45 min., jai einant pėsčiųjų takeliu, kuris randasi Elektrėnuose, netoli bažnyčios, ją užpuolė ir sumušė nepažįstamas vyriškis, kuris pagrobė jai priklausantį mobilųjį telefoną „Nokia“ 500,00 Lt vertės (b. t. 1, l. 2).

Iš 2010-09-14 apžiūros protokolo matyti, kad asfaltuotas pėsčiųjų takelis, esantis Mažiklės miške, Elektrėnų mieste, vedantis nuo bažnyčios link vaikų reabilitacijos centro yra asfaltuotas. 800 m atstumu nuo bažnyčios link centro, miške, randasi metalinis tiltelis. Už tiltelio, 3 metrų atstumu, takelio kairėje pusėje ištrypta žolė. (t. 1, b. l. 4-7).

Sutinkamai su 2010-10-29 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, nukentėjusioji I. D. iš pateiktų jai atpažinti penkių asmenų nuotraukų atpažino kaltinamojo A. V. nuotrauką kaip asmens, kuris 2010-09-14, apie 18.45 val. ją apiplėšė pėsčiųjų take, miškelyje už Elektrėnų. Nukentėjusioji A. V. atpažino iš veido bruožų. (t. 1, b. l. 17-20).

Parodymų patikrinimo metu nukentėjusioji I. D. parodė Elektrėnuose esantį miško takelį, kuriuo ji ėjo 2010-09-14, apie 18.45 val. Šis takelis veda nuo Elektrėnų bažnyčios link vaikų reabilitacijos centro. I. D. nurodė, kad kai ji priėjo tiltelį, prie jos priėjo vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo – A. V.. Priėjęs prie jos jis paprašė cigaretės. I. D. pasakė, kad nerūko. Tuomet A. V. pareikalavo atiduoti viską, ką ji turi. A. V. sugriebė I. D. ranką ir išplėšė iš jos mobiliojo ryšio telefoną Nokia 2330 C-2. A. V. sudavė jai ranka smūgį į veidą. I. D. nukritus, jis ėmė mušti ją rankomis į veidą bei spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. I. D. nurodė vietą, kurioje pagrobęs jos mobiliojo ryšio telefoną A. V. nubėgo (t. 1, b. l. 32-34).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4421/10 (01) matyti, kad I. D. padarytas veido sumušimas, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 37,38).

Sutinkamai su byloje esančiu 2010-11-02 daiktų pateikimo protokolu matyti, kad kaltinamasis pats, savo iniciatyva pateikė mobilųjį telefoną „Nokia 2330c-2“ bei SIM kortelę „Pildyk“ (b. t. 1, l. 21). Šie daiktai buvo apžiūrėti (b. t. 1, 22-26).

Iš 2010-11-02 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. D. iš jai pateiktų atpažinti 3 mobilaus ryšio telefonų atpažino telefoną „Nokia 2330 C-2“, kurį pats kaltinamasis A. V. pateikė, kaip telefoną, kuris iš jos buvo pagrobtas 2010-09-14 įvykusio apiplėšimo metu. (b. t. 1, l. 27,28). Sutinkamai su 2010-11-02 pakvitavimo matyti, kad I. D. atsiėmė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nokia 2330 C-2. (I t., b.l. 29,30).

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Šio nusikaltimo objektas – ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė.

Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu pilnai įrodyta, jog A. V. 2010-09-14, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė I. D. turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2330C-2“ -500 Lt vertės. Tai patvirtina 2010-09-14 apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad Elektrėnuose, šalia miško takelio, vedančio į Vaikų reabilitacijos centrą, ištrypta žolė. Šią vietą parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė nukentėjusioji I. D. ir paaiškino, jog šioje vietoje ji susitiko kaltinamąjį, kuris, pavartodamas fizinį smurtą, ir tokiu būdu atimdamas jai galimybę priešintis, pagrobė jos mobilųjį telefoną. Kad nukentėjusiosios I. D. atžvilgiu buvo vartojamas smurtas-patvirtina ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4421/10 (01), iš kurios matyti, kad I. D. padarytas veido sumušimas,kuris galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kad ne kas kitas, o kaltinamasis, įvykdė plėšimą I. D. atžvilgiu patvirtina ir byloje esantis 2010-11-02 daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad pats kaltinamasis pateikė mobilųjį telefoną „Nokia 2330c-2“, kurį I. D. atpažino kaip jai priklausantį telefoną. Be to, nukentėjusioji tarp jai pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų atpažino kaltinamąjį A. V., kaip asmenį, kuris 2010-09-14, pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė mobilųjį telefoną. Be to, ir pats kaltinamasis neneigia apiplėšęs I. D.. Iš to seka, kad kaltinamojo A. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Dėl plėšimo, padaryto R. B. atžvilgiu

Taip pat A. V. kaltinamas, kad jis 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo pas R. B., gyvenantį Mokyklos g. 2-2, Pakalniškių k., Vievio sen., Elektrėnų sav., kur turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš piniginės, gulėjusios ant spintos, pagrobė 7 litus, taip pat pareikalavo R. B. atiduoti visus kitus turimus pinigus. R. B. atsisakius duoti pinigų, A. V. priėjęs tyčia ranka sudavė R. B. į krūtinę vieną smūgį, nuo smūgio R. B. nugriuvus, tyčia kojomis spyrė R. B. ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas kairio šlaunikaulio pergūbrinį (pertrochanterinį) lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip atimdamas galimybę priešintis pagrobė iš R. B. 7 litus, t.y. kaltinamas, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.

Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusįjį R. B. pažįsta, tačiau 2010 m. rugpjūčio mėnesio nenustatytą dieną, kaip nurodyta kaltinime, nemušė R. B. ir iš jo piniginės pinigų nepagrobė bei nereikalavo pinigų. Nurodo, kad nukentėjusysis jį apkalba, nes A. V. yra jam skolingas. 2010 m. rugpjūčio mėnesį, dienos neprisimena, kartu su R. M. parvedė nukentėjusįjį girtą į namus ir paguldė į lovą. Kur tą dieną gėrė nukentėjusysis-nežino. R. B. paliko bute ir išėjo. Daugiau nieko nežino apie R. B. apiplėšimą. Sekančią dieną nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę. Kas galėjo jį sumušti ir pagrobti jo pinigus, nežino. Tą vakarą kaltinamasis nebuvo užėjęs pas Baumilą, gėrė pas kaimynus.

N. R. B. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. viduryje, tikslios dienos neprisimena, apie 22-23 val. pas jį į butą užėjo neblaivus A. V., kuris pradėjo reikalauti pinigų buteliui. Dar prieš tai, jam grįžus iš įkalinimo įstaigos, jis sutikęs R. B. pasakė, kad ateityje jam reikės mokėti po 50 Lt kas mėnesį. R. B. buvo girdėjęs, kad tokių duoklių reikalavo ir iš kitų senyvo amžiaus žmonių. Jam atsakius, kad pinigų jis neturi, kaltinamasis paėmė jo piniginę, kurią surado ant spintos, ir iškratęs ją-paėmė ten buvusius 7 Lt. Tačiau A. V. dar trūko pinigų buteliui, todėl jis pradėjo dar reikalauti pinigų. Nukentėjusiajam pasakius, kad jis daugiau pinigų neturi, kaltinamasis trenkė jam ranka į krūtinę. Nuo suduoto smūgio R. B. nukrito kambaryje, prie lovos. Tada A. V. pradėjo jį spardyti kojomis., o paskui išėjo. R. B. taip ir liko gulėti ant grindų, nes dėl didelio skausmo kairės kojos šlaunies srityje negalėjo atsistoti. Nurodo, kad taip pragulėjo visą naktį. Tik kitos dienos ryte jį gulintį ant grindų surado kaimynas A. A.. Po to, iškvietus greitąją medicinos pagalbą, R. B. buvo išvežtas į VšĮ Elektrėnų ligoninę, kur išgulėjo apie 2 savaites, po to jį išvežė į VšĮ Vievio slaugos ligoninę, kurioje buvo slaugomas. R. B. patikslino, jog A. V. pagrobė 7 Lt. Kiek A. V. smūgių sudavė kojomis R. B. –nežino, gal apie 10 smūgių. Dėl sumušimo patyrė fizinį skausmą. Kadangi A. V. pasielgė su juo negarbingai, moralinę žalą įvertina 1000 Lt ir prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu 1007 Lt sumai bei nubausti A. V.. Apie tai, kad 2010 m. vasarą, kažkurią dieną A. V. su R. M. parvedė jį girtą nuo Pakalniškių k. parduotuvės, neprisimena. Jis prisimena tai, kad tą dieną prie parduotuvės jis gėrė vyną – 1 ar 2 butelius dviese su pažįstamu. Po to jis atsibudo gulintis, lijo lietus ir jis suprato, kad jį buvo ištikęs epilepsijos priepuolis. Tokie priepuoliai jį ištinka gana dažnai, bet susižalojęs buvo gal tik prieš kokius 5 metus, kai krito ant laiptų. Atsibudęs prie parduotuvės jis pats nuėjo namo, nesijautė susižalojęs ir jokio skausmo nei kojoj, nei kitose vietose nejuto. Be to tą vakarą jis pats atidarė duris A. V., pats vaikščiojo. Todėl kojos sužalojimą, mano, patyrė nuo A. V. veiksmų – nuo smūgio, kai parkrito, ir nuo spyrių, nuo kurių dėl kojos skausmo jau negalėjo atsikelti.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis 2010-10-11 protokolu- pareiškimu kreipėsi į Elektrėnų policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, bute sumušė A. V. (b. t. 1, l. 156).

Sutinkamai su 2010-12-14 valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4713/10 (01), R. B. patyrė kairio šlaunikaulio pergūbrinį lūžimą. Sužalojimas būdingas griuvimui, ne smūgio sudavimui. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (I t., b.l. 170, 171).

2010-10-11 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. B. parodė vietą savo namuose, esančiuose adresu: Mokyklos g. 2-2, Pakalniškių km., Vievio sen., Elektrėnų sen., kur 2010 m. rugpjūčio mėnesį A. V., suduodamas smūgius nukentėjusiajam, reikalavo pinigų. Taip pat, R. B. nurodė vietą, kur jis, išėjus kaltinamajam, liko gulėti. (I t., b.l. 160-162)

L. R. M. parodė, kad tiek kaltinamąjį A. V., tiek ir nukentėjusįjį R. B. pažįsta, gyvena viename kaime, artimų santykių nepalaiko. 2010 m. vasarą, gal liepos-rugpjūčio mėnesį, jis su A. V. grįžo nuo ežero. Einant šalia Pakalniškių k. parduotuvės ant žemės gulėjo R. B.. Jo galva buvo apibrozdinta. Liudytojas su A. V. nuvedė R. B. namo ir ten paliko. R. B. buvo girtas. Jis dar davė 4-5 Lt. Tuo metu R. B. nebuvo sužalotas, išskyrus tai, kad buvo apibrozdinta jo galva. Po kurio laiko iš vietinių kaimo gyventojų sužinojo, iš kurių, negali pasakyti, kad R. B. sumuštas. Kas jį sumušė-nežino.

Liudytojas A. A. parodė, kad pažįsta ir nukentėjusįjį, ir kaltinamąjį. Su R. B. kaimynai. 2010 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, laiptinėje pastebėjo praviras R. B. buto duris, todėl užėjo į vidų. R. B. pamatė gulintį kambaryje ant grindų. Jam paklausus, kodėl jis guli ant grindų, R. B. nurodė, kad jam skauda koja, nes nugriuvo, nors ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoju parodė, kad R. B. sakė, kad jam skauda koją, nes naktį pas jį buvo atėjęs A. V. ir, neva, jį sumušė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. A. paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl R. B. sužalojimo aplinkybių ir pasakė, kas pastarasis nieko nesakė, kas jį sužalojo.

Sutinkamai su Viešosios įstaigos Elektrėnų greitosios medicinos pagalbos stoties 2010-08-21 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, R. B. buvo iškviesta medicininė pagalba todėl, kad „stipriai skauda koją“. Sutinkamai su kortelėje esančiu įrašu, R. B., atvykus medikams „skundžiasi kairės kojos skausmu klubo sąnario srityje. Prieš keletą parų jį sumušė namuose nepažįstami asmenys“.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs visus įrodymus, priima nuosprendį. Teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla (LR BPK 303 str. 1 d.). Apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo (LR BPK 303 str. 2 d.). Priimdamas nuosprendį, teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Taigi, kaltinamasis A. V. dėl padaryto plėšimo R. B. atžvilgiu kaltu neprisipažino. Nurodė, kad jis šiuo metu tiksliai datos neprisimena, tačiau kartu su R. M. parvedė į namus girtą nukentėjusįjį R. B. ir daugiau pas R. B. užėjęs nebuvo. Prie kokių aplinkybių susižalojo nukentėjusysis, A. V. nežino. Apie tai, kad, būtent, ne kas kitas, o kaltinamasis, reikalaudamas pinigų ir, pavartoto smurto pasakoje, užvaldė R. B. priklausančiais 7 Lt-teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė tik nukentėjusysis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas R. M. pilnai patvirtino kaltinamojo A. V. parodymus. Liudytojas A. A. parodė, kad užėjus jam į R. B. butą, rado pastarąjį gulintį ant grindų, paklaustas, kodėl guli ant grindų atsakė, kad „jam skauda koją‘, sakė, kad nukrito, nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad R. B. sakė, jog naktį buvo atėjęs A. V. ir jį sumušė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. A. parodė, jog taip kalbant girdėjo žmones, tačiau kokius-neįvardijo. Viešosios įstaigos Elektrėnų greitosios medicinos pagalbos stoties 2010-08-21 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad R. B. buvo iškviesta medicininė pagalba todėl, kad „stipriai skauda koją“. Sutinkamai su kortelėje esančiu įrašu, R. B., atvykus medikams tik „skundžiasi kairės kojos skausmu klubo sąnario srityje. Prieš keletą parų jį sumušė namuose nepažįstami asmenys“. Taip pat greitosios pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad „pilvas neskausmingas“, nors sutinkamai su nukentėjusiojo R. B. parodymais, kaltinamasis A. V. R. B. nugriuvus, tyčia kojomis spyrė R. B. ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju R. B. buvo geri pažįstami, todėl neaišku, kodėl nukentėjusysis atvykusiems medikams nurodė, jog jį „sumušė nepažįstami asmenys“, jeigu puikiai pažinojo A, Vaicekavičių ir kodėl nurodė, jog tai įvyko „prieš keletą parų“, jeigu R. B. sužalojimus patyrė iš vakaro. Taip pat nukentėjusiojo R. B. parodymus apie sužalojimo mechanizmą paneigia byloje esanti 2010-12-14 valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4713/10 (01), kurioje teigiama, jog R. B. konstatuotas kairio šlaunikaulio pergūbrinis lūžimas būdingas griuvimui, ne smūgio sudavimui. (I t., b.l. 170, 171). Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog dėl įvykdyto plėšimo, pavartojant fizinį smurtą nukentėjusysis kreipėsi tik 2010-10-11 (b. t. 1, l.156). Taigi, teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs ir įvertinęs visus surinktus įrodymus daro išvadą, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad A. V., 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo pas R. B., gyvenantį Mokyklos g. 2-2, Pakalniškių k., Vievio sen., Elektrėnų sav., kur turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš piniginės, gulėjusios ant spintos, pagrobė 7 litus, taip pat pareikalavo R. B. atiduoti visus kitus turimus pinigus. R. B. atsisakius duoti pinigų, A. V. priėjęs tyčia ranka sudavė R. B. į krūtinę vieną smūgį, nuo smūgio R. B. nugriuvus, tyčia kojomis spyrė R. B. ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas kairio šlaunikaulio pergūbrinį (pertrochanterinį) lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip atimdamas galimybę priešintis pagrobė iš R. B. 7 litus, t.y. kaltinamas, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. Todėl kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisintinas, neįrodžius A. V. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Tokią išvadą teismas grindžia įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Civilinių ieškovų R. B. ir Valstybinės ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai atmestini (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.)

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę A. V. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas jau nebe pirmą kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių, tyčinių ir savanaudiškų nusikaltimų-šios aplinkybės sunkina teisiamojo teisinę padėtį. Tačiau skiriant bausmę teismas, taip pat, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi, pavogtą telefoną pats grąžino, nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiajai atlyginta, žada ateityje nenusikalsti-šios aplinkybės lengvina teisiamojo teisinę padėtį. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Teismas bausmę A. V. skiria vadovaujantis išvardytomis aplinkybėmis, bendrais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į jo asmenybę bei vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. Todėl kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė, negu LR BK 180 str. 1 d įstatymo numatytas sankcijos vidurkis. Teismas mano, kad tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: balto metalo žiedas, raudonos spalvos žiebtuvėlis ir balto metalo raktas-saugomus Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje (I t., b.l. 195, 196), bei SIM kortelė, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. V.. .

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106, 297 - 298, 301 - 310 str. str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dėl I. D. plėšimo ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dėl R. B. plėšimo išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kardomąją priemonę A. V. iki įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią-suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. spalio 4 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime-suėmime nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki 2011 m. spalio 4 d.

Civilinių ieškovų: R. B. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti.

Daiktus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: balto metalo žiedą, raudonos spalvos žiebtuvėlį ir balto metalo raktą-saugomus Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje (I t., b.l. 195, 196), bei SIM kortelę, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. V.. .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam A. V. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja N. Z.