Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-966-360/2012

Teisėja L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01282-2012-4

2012 m. lapkričio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. l d., 3 d., 65 str. 1 d., 1p. a p.p., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 2011 m. birželio 17 d. neatliktos bausmės dalimi ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio A. K. sulaikymo bausmės atlikimui momento.

Iš A. K. priteista 430,00 Lt turtinės žalos atlyginimo UAB „duomenys neskelbtini“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: jis 2012-08-24 apie 09:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, ties Turistų g. 4 namu, Klaipėdoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, paėmęs akmenį, tyčia metė jį į važiuojančio UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančio maršrutinio autobuso Nr. 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šoninio lango stiklą, jį išdauždamas ir UAB „duomenys neskelbtini “ padarydamas 250 litų žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, A. K. pripažino kaltu pažeidus viešąją tvarką pagal BK 284 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių esmės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su apylinkės teismo paskirta bausme. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Minėtas straipsnis numato, jog tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ar patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę nuteistajam A. K. apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį bei jo pavojingumo laipsnį, t.y., jog A. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, į nusikalstamos veikos pasekmes – sukeltos neigiamos pasekmės visuomenės rimčiai ir tvarkai, sugadintas svetimas turtas, žala neatlyginta. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, teisingai nustatė, kad A. K. teisiamas ketvirtą kartą, anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą viešajai tvarkai ir turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs bausmės, vėl padarė tyčinį nusikaltimą.

Taigi šie duomenys neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis A. K. nusikalstamas veikas daro sistemingai. Nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. K. taip pat įvykdė praėjus vos porai mėnesių po to, kai buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžiu. Toks nusikalstamų veikų sistemingumas rodo A. K. polinkį nusikalsti, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, nenorą paklusti įstatymams bei elementarioms moralės ir elgesio taisyklėms. Nustatyta, jog A. K. tyčinę nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčines nusikalstamas veikas. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo laikomas recidyvistu tada, kai būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. To paties Kodekso 56 str. 1 d. numato, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi, įstatyme vartojama sąvoka „paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę“ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę. Būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas recidyvistui paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus): sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais ir nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes recidyvistui už tyčinį nusikaltimą tikslinga skirti ne laisvės atėmimo, o švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai už naują nusikaltimą A. K. kaip recidyvistui paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą.

Kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, kad apylinkės teismas, nustatęs jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y., jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), jam už nusikalstamą veiką paskyrė minimalios trukmės (3 mėnesių) laisvės atėmimo bausmę. Tad švelninti jos nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, jog apylinkės teismas, skirdamas A. K. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai pritaikė BK 27 str. 1 d. bei 56 str. 1 d. normas, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės už tyčinę nusikalstamą veiką rūšies ir dydžio parinkimo pagrįstumu. Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti nuteistajam paskirtą bausmę aiškiai per griežta. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.