Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2954-667/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-16
Bylos Nr.
e1-2954-667/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28498-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
V. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2954-667/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28498-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės A. C. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. C., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Kauno rajonas, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, užsiimantis individualia veikla, (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu paskirta laisvės apribojimas 8 mėnesiams, skiriant įpareigojimus nuo 24 val. iki 06 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. C. 2020 m. liepos 18 d. apie 18:00 val. namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte, smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę B. C., o būtent: tyčia vieną kartą ranka ją pastūmė nuo laiptų, dėl ko B. C. nukrito ant nugaros ir nuriedėjo laiptais žemyn, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nugaros sumušimą, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Kaltinamasis V. C. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2020 m. rugsėjo 15 d., parodė, jog jis pripažįsta iš dalies savo kaltę. Nori pasakyti, kad jis gyvena kartu su žmona B. C. ir mažamečiais vaikais K. ir E. C. adresu - (duomenys neskelbtini). Su žmona įprastai sutaria gerai. 2020 m. liepos 18 d. jis buvo namuose, buvo išgėręs šiek tiek alkoholio, alaus nedidelį kiekį per 4 val., visiškai nesijautė girtas ar apsvaigęs. Apie 18.00 val. tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas dėl namuose buvusio triušio. Ši žadėjo triušį išvežti tetai į kaimą, bet paskui atsisakė tai padaryti, nes norėjo triušį laikyti jų namuose, bet jis buvo prieš triušio laikymą. Jis žmonai pasakė, kad jeigu triušis neišvažiuos pas tetą, jis triušį išneš į lauką ir paleis. Tada jis užlipo į antrą aukštą ir iš kambario paėmė triušio narvą, kuriame buvo triušis ir norėjo triušį nešti į lauką, bet antrajame aukšte prie laiptų žmona užstojo kelią. Jis bandė žmonos neužgaudamas su narvu praeiti, bet kažkokiu būdu atsidarė triušio narvas, jis narvo nepurtė ir triušis nukrito ant grindų. Norėdamas pakelti triušį jis pasilenkė ir triušį paėmė už pakarpos, ir atsistojęs pamatė, kad B. jau nukritusi ant laiptų. Jis žmonos specialiai tikrai nestūmė, gal tiesiog netyčia lenkdamasis užkliudė ir ši nukrito, bet jis pats to net nepajautė. Jokios tyčios sužaloti žmoną nebuvo, juolab, kad žmonai buvo problemos su kojomis ir ši yra anksčiau pati vien kelis kartus nukritusi nuo laiptų. Bet neatsimena, kad žmona būtų sakiusi, kad jai kažką skauda, jis paėmęs triušį išnešė į lauką, bet tuo meta dukra E. kaip tik buvo kieme ir triušį pasiėmė atgal. Triušis iki šio gyvena pas juos. Jis nežino, kur konflikto metu buvo sūnus. Jis žiauriai su gyvūnu tikrai nesielgė ir triušio netrankė į žemę, nežino, kodėl žmonai taip pasirodė, tiesiog norėjo triušį išnešti iš namų, nes buvo piktas. Po to jis išėjo iš namų, nes daugiau nenorėjo pyktis. Tik paskui sužinojo, kad žmona iškvietė policiją, mano, kad žmona pamelavo policijai, kad tyčia ją pastūmė, nes pati buvo pikta dėl to, kad neleido laikyti namuose triušio. Žmona jam nesiskundė, kad kai nukrito kažką užsigavo. Jokio smurto tyčia žmonos atžvilgiu tikrai nenaudojo, prašo bylą nutraukti (b. l. 66–69).

Apklaustas 2020 m. spalio 12 d. V. C. parodė, kad ankstesnės apklausos duotus parodymus prisimena, viską gerai apgalvojęs ir apmąstęs, nori pareikšti, kad jis dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta pilnai ir parodo, jog jis neneigia, kad 2020 m. liepos 18 d., apie 18.00 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), galimai pastūmė ranka savo sutuoktinę B. C. nuo laiptų, dėl ko ši nuriedėjo laiptais žemyn. Minėtas konfliktas įvyko dėl namuose auginto triušio, kurį jis norėjo paleisti į lauką. Dėl padaryto savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Jis atsiprašė savo sutuoktinės B. C., pasižadėjo taip daugiau nebesielgti ir padaryti išvadas. Sutinka baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 72–74).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius šį nusikaltimą įrodo kiti byloje esantys duomenys:

2020 m. liepos 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota, kad B. C., apklausta kaip pareiškėja, nurodė, kad 2020 m. liepos 18 d. apie 18:00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini). sutuoktinis V. C., gim. (duomenys neskelbtini)m., konflikto metu tyčia rankomis stūmė ją nuo antro aukšto medinių laiptų, dėl ko ji krisdama ant laiptų susižeidė nugarą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus sužalojimo bei fizinio skausmo sukėlimo ir V. C. taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones (b. l. 13–18).

2020 m. spalio 12 d. nukentėjusioji B. C. papildomai parodė, kad savo ankstesnės apklausos duotus parodymus prisimena, juos tvirtina ir nori tik papildyti, kad, kaip ir minėjo savo ankstesnėje apklausoje, kad jos sutuoktinis V. C. 2020 m. liepos 18 d. apie 18.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka nustūmė ją nuo antro aukšto laiptų, dėl ko ji nuriedėjo žemyn per kelis laiptus, taip susižalodama nugarą ir kairę koją. Minėtas konfliktas įvyko dėl namuose auginto triušio, kurį norėjo sutuoktinis V. C. išmesti. Nori parodyti, kad jos sutuoktinis V. C. jos atsiprašė. Dėl padarytos žalos civilinio ieškinio nereikš (b. l. 27–29).

2020 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios B. C. kūno buvo pastebėti smurtą galintys rodyti požymiai, t. y. pastebėta kraujosruva (mėlynė) ant nugaros ir kojų srityse (b. l. 32–34).

2020 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 42–48).

2020 m. liepos 20 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje užfiksuota, kad B. C. konstatuota nugaros sumušimas, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 52).

2020 m. spalio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro surašant pokalbio stenogramą (b. l. 57–59).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. C. smurtavo savo šeimos nario – sutuoktinės B. C. atžvilgiu: 2020 m. liepos 18 d. apie 18:00 val. namuose tyčia vieną kartą ranka pastūmė B. C. nuo laiptų, dėl ko B. C. nukrito ant nugaros ir nuriedėjo laiptais žemyn, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nugaros sumušimą, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos) patvirtina specialisto išvada, kaltinamojo prisipažinimas bei nukentėjusiosios parodymai apie įvykio aplinkybes, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, tai yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. C. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 119).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. C. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškos veikos padarymą, teistumas išnykęs (b. l. 82–91), nebaustas administracine tvarka (b. l. 92), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 96), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 99), dirba (b. l. 93).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant didesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą kartu su bausme skirtinas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Kadangi kaltinamasis jau ne pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, dabar smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu (b. l. 56), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. C. skirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios dienos.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu (b. l. 56), palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

V. C. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius