Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. V., ir (nuotoliniu būdu naudojant vaizdo konferencijų platformą Zoom) jo atstovui advokatui D. F. (D. F.),

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovei A. P..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-05-22 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1271-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. prašo panaikinti institucijos 2022-05-20 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2489-2022. Nurodė, kad institucija 2022-05-20 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.AM-AAD-ANR_N-2489-2022, ROlK:21147890392 V. V. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 100 Eur baudą.

Su nutarimu V. V. nesutinka, mano kad jis yra nepagristas, nes jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje, sudėties. V. V. priklausantis valymo įrenginys AT6 Nr. 20731 buvo pirktas iš UAB „Serenika“, jis sertifikuotas 2020-06-10 ir kompetentingo specialisto – UAB „Serenika“ atstovo direktoriaus pavaduotojo A. G. buvo paleistas 2020-06-12. Apie įrenginio paleidimą raštu buvo pranešta Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijai. Pažymi, kad nėra ginčo, kad 2021-03-08 iš V. V. valymo įrenginio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai paėmė mėginį. Bet tuo pačiu metu buvo paimti du mėginiai, vienas iš jų buvo perduotas V. V., jis mėginį pristatė į UAB „Palangos vandenys“, kurie atliko tyrimą ir nustatė, jog į aplinką išleidžiamo fosforo norma – 5,88 mg/l. Paaiškina, kad iš dviejų atliktų laboratorinių tyrimų (pažymėtina, kad Institucija nutarime nepripažino 2021-03-09 UAB „Palangos vandenys“ tyrimo protokolo, kaip Įrodymo šioje byloje, nors 2022-07-30 atsiustą naują šios įmonės protokolą, kuriame buvo nurodyta, kad išleidžiamos nuotekos atitinka reikalavimus, pripažino), nors mėginiai buvo paimti vienu metu ir tų pačių asmenų (Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistų), jų rezultatai skiriasi beveik 1 mg/l. Skundą pateikusio asmens vertinimu, mėginiai buvo paimti pažeidžiant reikalavimus, kurie yra nurodyti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos: Nuotekų mėginiai imami valymo įrenginiuose, imami du mėginiai: prieš valymų ir po valymo. Nuotekos po valymo imamos jų ištekėjimo vietoje. Jei nuotekos po valymo kaupiamos talpoje, jos imamos kibiru, o jei jos išteka vamzdžiu, imamos tiesiai pakišus po srovės. Mėginys turi būti gerai sumaišomas, mažiausiai turi būti paimta – du litrai, talpos pripildomos sklidinai, kad virš mėginio neliktų oro tarpo, sandariai uždaromos, taip apribojant sąveiką su dujomis. Laikas nuo mėginių paėmimo iki pristatymo i laboratoriją turi būti kuo trumpesnis, mėginius reikia gabenti termoizoliaciniuose krepšiuose, palaikant pastovią temperatūrą, optimali temperatūra mėginių gabenimo metu turi būti 5+-3 laipsniai Celsijaus, mėginiai turi būti apsaugoti nuo tiesioginių spindulių. Papildomai nurodo, kad Plungės apylinkės teismas 2021-11-09 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.II-206-666/2021 V. V. skundą patenkino, skundžiamą nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Pirmos instancijos teismo sprendimą patvirtino Klaipėdos apygardos teismas 2022-01-06 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-430-361/2022. Teigia, kad šie procesiniai sprendimai buvo priimti po to kai 2021-03-08 institucija antrą kartą ėmė mėginius iš V. V. valymo įrenginio (t. y., mėginių paėmimo dieną jau vyko teisminis ginčas, todėl šioje byloje įsiteisėję sprendimai turi prejudicinę reikšme, nes šiose bylose surinkti visi įrodymai. Pažymi, kad daromas teisės pažeidimas buvo trunkamasis – pirmas administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2021-05-05 dėl ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo – 2020-11-04; antras protokolas surašytas 2021-10-30 (kai administracinio nusižengimo byla Nr. II-206-666/2021 buvo nagrinėjama teisme), dėl ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo 2021-03-08. Tokios aplinkybės reiškia, kad praktiškai kiekvieną dieną nuo 2020-11-04 iki 2021-03-08 į aplinką buvo išleidžiamos nekokybiškos nuotekos (esant trunkamajam teisės pažeidimui būtina nustatyti, ar asmeniui keliose bylose inkriminuotu tapačių teisės pažeidimu padarymo laikotarpis nėra tas pats. t. y. ar tai nėra vienas asmens elgesio epizodas (pareigos nevykdymas) laiko atžvilgiu (sudaro vientisą ar atskiras veikas), trunkamasis teises pažeidimas trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Trunkamasis teisės pažeidimas, laikomas paaiškėjusiu nuo patikrinimo atlikimo momento, protokolo surašymo. Paaiškina, kai 2021-03-08 buvo paimtas pakartotinis nuotekų mėginys iš V. V. valymo įrenginio, jis jau ėmėsi visų priemonių nustatyti, kodėl tyrimo rezultatai blogi. Kvietė UAB „August ir Ko“ atstovus, kurie reguliavo įrenginį, ir galiausiai iki 2021-07-30 V. V. pavyko išaiškinti teršimo priežastis – buvo išsiaiškinta, kad greičiausiai į valymo įrenginį trečiųjų asmenų pagalba buvo pilami teršalai, kurie sukeldavo padidintą fosforo išleidimą į aplinka, o įrengus vaizdo kameras, naujai sureguliavus įrenginį – jį pilnai išvalius), tyrimo rezultatai tapo labai geri.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Pažymėtina, jog pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį yra numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Taigi atsakomybė kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, t. y. nustatyti, kad asmuo tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

V. V. skunde bei jo nagrinėjimo teisme metu su fiksuotu pažeidimu nesutiko ir tvirtino, kad buvo padarytas trunkantis pažeidimas, o ne savarankiškas. Teismas nurodo, kad šiuo atveju sprendžiant dėl padaryto pažeidimo būtina vadovautis byloje II-206-666/2021 nustatytomis aplinkybėmis.

Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. II-206-666/2021 nustatyta, kad 2020-11-04 Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas, vykdydamas valstybinę kontrolę, paėmė nuotekų valymo įrenginių momentinį mėginį ir tinkamai pagal reglamentą ištyrė BD17, bendro azoto ir bendro fosforo kiekius nuotekose. 2020-11-20 departamentas pateikė Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus laboratorijos 2020-11-13 tyrimų protokolą, kuriame nurodė, kad 2021-11-04 atlikus iš V. V. priklausančio (duomenys neskelbtini), esančio valymo įrenginio, po valymo nuotekų valymo įrenginyje į aplinką išleidžiamų nuotekų laboratorinę kontrolę nustatyta, kad į aplinką išleidžiamose nuotekose Bendras Azotas viršija didžiausią leistiną koncentraciją, t. y. leistina Bendras Azotas – 25 mg/1, o nustatyta 34,0 mg/1 ir Bendrą fosforą leistina 5 mg/1, nustatyta 13,7+/-04 mg/1. 2021-03-05 surašytas protokolas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_P-536-2021 dėl ANK 246 straipsnio 1 dalies. 2021-03-26 surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2171-2021 dėl ANK 246 straipsnio 3 dalies, kuriuo V. V. paskirta 300 Eur bauda. Plungės apylinkės teismo 2021-11-09 nutartimi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-03-26 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1271-2021 panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 3 dalį V. V. atžvilgiu nutraukė. Klaipėdos apygardos teismas 2022-01-06 teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą.

Nagrinėjamu atveju 2021-03-08, 12.50 val., Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai iš V. V. priklausančio buitinių nuotekų valymo įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini) (namų ūkio valda), paėmė į aplinką išleidžiamų nuotekų mėginį. Atlikus laboratorinį tyrimą (2021-03-16 protokolas Nr. P-105- 2021-55/1), o gautą rezultatą palyginus su Nuotekų tvarkymo reglamento (aktuali redakcija pažeidimo padarymo dienai) 29 punkte 2 lentelėje nustatytu normatyvu nustatyta, kad į aplinką išleidžiamose nuotekose bendras fosforas viršija didžiausią leistiną koncentraciją, tai yra leistinas normatyvas – 5 mg/l, o nustatyta – 6,85 +/- 0,18 mg/l. Departamento Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnė 2022-03-29 V. V. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą už nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Departamento 2022-05-20 nutarimu V. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 100 eurų bauda.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas padarė veiką, kuri tęsėsi tam tikrą laiką. Šiuo požiūriu teisės doktrinoje yra skiriami tęstiniai ir trunkamieji teisės pažeidimai. Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.

Trunkamaisiais administraciniais teisės pažeidimai laikomi pažeidimai, pasireiškiantys atitinkama būsena, nepertraukiamu teisinės pareigos nevykdymu arba teisinio draudimo pažeidimu, trunkančiu tam tikrą laiką. Trunkamas pažeidimas, prasidėjęs kokiu nors teisei priešingu veiksmu ar neveikimu, pasibaigia nutraukus pažeidimą arba pažeidėjo valia, arba dėl kitų aplinkybių. Vienas pagrindinių tęstinių ir trunkamųjų pažeidimų atribojimo požymių yra laiko faktorius – trunkamieji pažeidimai daromi nepertraukiamai, o tarp tęstinio pažeidimo epizodų paprastai yra tam tikros pertraukos. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė ANK numatytą veikimą.

Šios ir pridėtos bylos Nr. II-206-666/2021 bylų medžiaga nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos po 2021-03-05 protokolo surašymo administracinio nusižengimo byloje AM-AAD-ANR_P-536-2021, atliko pakartotinį tyrimą praėjus kelioms dienoms – 2021-03-08, ir 2021-03-26 nutarimo priėmimo metu administracinio nusižengimo byloje AM-AAD-ANR_N-1271-2021, jau turėjo duomenis apie pakartotinio tyrimo rezultatus, t. y. dėl 2021-03-08 12.50 val. rezultatų jau buvo gauti ir fiksuoti 2021-03-16 tyrimo rezultatų protokolo Nr. P-105-2021-55/1 duomenys. Tokiu būdu institucija turėjo objektyvią galimybę tinkamai įvertinti pareiškėjo veiksmus ir juos kvalifikuoti, kaip vieną administracinį nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nesitikdamas su priimtu 2021-03-26 nutarimu administracinio nusižengimo byloje AM-AAD-ANR_N-1271-2021, su 2021-04-15 skundu kreipėsi į teismą ir prašė šį nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Pastebėtina, kad 2021-03-08 12.50 val. įvykis fiksuotas tuo metu, kai nebuvo įsiteisėjusio procesinio sprendimo dėl 2020-11-04 11.50 val. įvykio, atitinkamai būtent bylos Nr. II-206-666/2021 nagrinėjimo metu buvo tiriamos ir aiškinamos aplinkybės dėl taršos, taršos galimų šaltinių ir pan.

Sprendžiant dėl trunkamo nusižengimo pobūdžio reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas siekdamas išsiaiškinti taršos priežastį, kvietė įrenginį montavusius, jo priežiūrą atliekančius specialistus ir t. t. Šios aplinkybės išsamiai ištirtos byloje Nr. II-206-666/2021 teismo priimame procesiniame sprendime, atitinkamai Klaipėdos apygardos teismo 2022-01-06 nutartyje. Tą aplinkybę, kad iškarto nebuvo objektyvių galimybių nutraukti taršos patvirtina pačios institucijos veiksmai, t. y. institucija priėmė privalomą nurodymą.

Teismas nurodo, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Privalomu nurodymu sukuriamos atitinkamos pareigos. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 punktą, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Taigi, privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.

Nagrinėjamu atveju pagal aptartą teisminį reglamentavimą, institucija 2021-06-02 priėmė privalomą nurodymą Nr. (13.5)-PN-284, kuriame nurodoma, kad atsižvelgiant į būtinos įrangos nurodymui įvykdyti įsigijimo ir darbų organizavimo galimybes bei sąnaudas, privalomojo nurodymo reikalavimus įvykdyti iki 2021-06-30, atitinkamai šis terminas buvo pratęstas iki 2021-07-30, privalomas nurodymas įvykdytas 2021-08-09 (b. l. 16). Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad aplinkybė, kad po valymo nuotekų valymo įrenginyje į aplinką išleidžiamose nuotekose užterštumo normos galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų paaiškėjo po 2020-11-04 įvykio ir tokia situacija tęsėsi iki privalomojo nurodymo įvykdymo – 2021-08-09.

Teismo vertinimu nubaudžiant skundą pateikusį asmenį už tokį patį nusižengimą dvejomis administracinėmis nuobaudomis, būtų pažeistas dvigubo baudimo principas. Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos teisėje principas non bis in idem įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje. Tarptautiniu lygmeniu principas non bis in idem įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausias yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį).

Įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad du pareiškėjo elgesio epizodai, t. y. 2020-11-04 ir 2021-03-08, kvalifikuoti kaip atskiri nusižengimai, laiko ir erdvės požiūriu yra vieningi (sudaro nepertraukiamą vientisą veiką) ir nėra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai, vertinant juos kaip du atskirus nusižengimus. Taigi pareiškėjui inkriminuoti nusižengimai negalėjo būti kvalifikuojami skaidant juos į atskirus nusižengimus, bet turėjo būti konstatuota, jog tai yra vientisas teisei priešingai trunkamasis veikimas. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas jau minėtas non bis in idem principas, pareiškėjas turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už vieną nusižengimą, jo dirbtinai neskaidant ir tokiu būdu dirbtinai nesunkinant asmens padėties.

Nagrinėjamu atveju dėl 2020-11-04 įvykio (kuris vertintina, kaip pradžios momentas) administracinio nusižengimo teisena yra baigta ir teismo procesiniu sprendimu 2021-03-26 nutarimas administracinio nusižengimo byloje AM-AAD-ANR_N-1271-2021 panaikintas ir byla nutraukta. Kadangi dėl institucijos veiksmų pareiškėjo veika buvo išskaidyta į kelis epizodus ir pradėtos kelios savarankiškos administracinių nusižengimų bylų teisenos, tokiu būdu apsunkinant asmens teisinę situaciją, todėl byloje Nr. II-206-666/2021 nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir teismas negali kitaip vertinti antrojo pareiškėjo veiklos epizodo – 2021-03-08, kitaip nei pareiškėjo veiksmus vertino teismas nagrinėdamas bylą Nr. II-206-666-2021.

Bylos Nr. II-206-666/2021 duomenimis, po to kai 2020-02-21 V. V. buvo nubaustas pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bauda, kurią jis sumokėjo 2020-03-05, V. V. 2020-05-20 sutartimi Nr.KL20VPL53 įsigijo gamintojo UAB „August ir Ko“ nuotekų valymo įrenginį AT6 Nr. 20731 iš UAB „Serenika“ (administrac. b. Nr. II-206-666/2021 l. 42–43), 2020-06-10 pasirašytas nuotekų valymo įrenginio priėmimo – perdavimo aktas (administrac. b. Nr. II-206-666/2021 l. 45), jis sertifikuotas 2020-06-10 ir 2020-06-12 nuotekų valymo įrenginio paleidimo aktu UAB „Serenika” atstovo direktoriaus pavaduotojo A. G. buvo paleistas 2020-06-12 (administrac. b. Nr. II-206-666/2021 l. 44). Pats pareiškėjas fakto, kad į aplinką išleidžiamose nuotekose 2020-11-04 buvo viršyta Bendra Azoto ir Fosforo didžiausia leistina koncentracija, 2021-03-08 buvo viršyta Fosforo didžiausia leistina koncentracija, neginčija, tačiau jis teigia, kad neaiški ir nesuprantama šių medžiagų viršijimo priežastis, nes jis po pirmo 2020-02-21 nubaudimo pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį nedelsiant ėmėsi priemonių pašalinti priežastis ir įsirengė nuotekų valymo įrenginius, bei iš karto po 2020-11-13 tyrimų protokolo duomenų sužinojimo ėmėsi veiksmų pašalinti aplinkos teršimo priežastis.

Teismas įsiteisėjusi procesiniu sprendimu konstatavo, kad V. V. dėjo pastangas ir pagrįstai manė, kad laikosi nustatytų reikalavimų ir sąlygų. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo požiūrį į numatytų reikalavimų privalomą vykdymą negalima laikyti aplaidžiu ir nulėmusiu, jo kaltę, nes jis aiškinosi taršos priežastį nuo 2020-11-04 (pirmojo įvykio fiksavimo) iki 2021-08-09 (iki privalomojo nurodymo įvykdymo). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra pensininkas, turi ribotą darbingumą, jis nusipirko sertifikuotą nuotekų valymo įrenginį, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, kad įrenginys galimai veikia netinkamai. Institucijos kaltinimo formuluotė, jog V. V. būdamas atsakingu už tinkamą nuotekų valymo įrenginių darbą neužtikrino, kad buitinės nuotekos, išleidžiamos į gamtinę aplinką, neviršytų nustatytų užterštumo normų, neatitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vidinio (psichinio) santykio su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Dėl to, daroma išvada, kad V. V. nėra atsakingas už netinkamą nuotekų valymo įrenginių darbą, bei kad neužtikrino, jog buitinės nuotekos, išleidžiamos į gamtinę aplinką, neviršytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento 29 p. 2 lentelėje nustatytų į gamtinę nuotekų užterštumo normų, už visą trunkančią veiką nuo 2020-11-04 iki 2021-08-09.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nepagrįstai institucija šioje byloje dirbtinai atskyrė epizodą 2021-03-08, savarankiškai vertino, kaip savarankišką veiklą, atsietai nuo bylos Nr. II-201-666/2021 nustatytų aplinkybių, todėl nepagrįstai pakartotinai asmenį patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį.

Įvertinus nustatytas anksčiau išdėstytas aplinkybes ir faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad V. V. veiksmuose, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina, ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-05-20 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2489-2022 ir paskirta administracinė nuobauda, naikintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

V. V. skundą tenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-05-20 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2489-2022 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 1 dalį V. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.