Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos atstovei S. M.,

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. K. skundą dėl Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2010 m. vasario 19 d. Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos nutarimu yra nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 1 ir 5 d. 500 litų administracine nuobauda už tai, kad ji 2010 m. sausio 19 d. apie 14.41 val. neužtikrino tinkamos laikomo šuns priežiūros, dėl ko palaidas jos šuo išbėgo iš kiemo ir nubėgęs į R. Š. kiemą Jautmalkių kaime mirtinai įkando kieme buvusiam pekinų veislės šuniukui, tuo R. Š. padarant 120 litų žalą. Tuo S. K. pažeidė Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr.80 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Akmenės rajone taisyklių“ 1.3, 1.7 ir 47 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. K. nurodė, kad sausio 19 d. pas ją atvyko du pareigūnai ir jos kieme surašė protokolą. Ant pranešimo ji pasirašė, kad turi atvykti į posėdį. Pareigūnė sakė, kad paskambins. Tačiau ji nesulaukė nei skambučio, nei jokio pranešimo iš policijos. Penktadienį, kai įvyko posėdis, jai paskambino seniūnė ir pranešė, kad vyks posėdis. Ji dar bandė paskambinti į rajoną, kad perspėtų, jog atidėtų posėdį, tačiau jai atsakė, kad posėdžio negali atidėti. Su nutarimu nesutinka. Tą dieną ji buvo namuose. Ji nieko nematė, nes nieko nevyko. Pas ją atvažiavusi pareigūnė, pasakė, kad jos šuo nubėgo pas kaimynę ir įkando jos šuniui. Ji pareigūnės prašė nuvesti ją, kad galėtų pasiimti tą šuniuką ir nuvežti pas veterinarą, jog šis padarytų skrodimą. Jos šuo yra trumpakailis, bijo šalčio, todėl mažai būna lauke, tačiau ten laksto palaidas. Jos teritorija neaptverta, taip pat ir kaimynės teritorija neaptverta. Šuo laksto kur nori. Jis lakstydavo be antsnukio, tik šiuo metu jau būna su antsnukiu. Atšilus orams šuo laikomas voljere. Ji nežinojo kada bus nagrinėjama jos byla, tačiau administracinės bylos 1/2010 2 lape yra jos parašas. Ant to lapo ji pasirašė vasario 9 d. Jį pasirašė neužpildytą, kad sutinka atvykti į posėdį. Pareigūnė sakė, kad ji gaus raštą atvykti į posėdį. Šaknelės ji negavo. Pareigūnai sakė, kad posėdžiai vyksta vieną kartą ir, kad iš Akmenės policijos ji gaus atskirą laišką su pranešimu. Ji laiko tris šunis, kurie nėra registruoti savivaldybėje, už juos mokesčių nemoka. Šie šunys yra paskiepyti. Nuo jos namo iki R. Š. namų yra apie 300 metrų. Ji niekur nedirba, gauna 700 Lt už savo 5 mažamečius vaikus. Tą dieną jos šuo Bagira lauke palaidas buvo kokį pusvalandį. Teisminių ginčų metu ji pareiškė, kad skundą palaiko, tačiau prašo pakeisti nutarimą, palikti 110 str. 1 dalį.

Asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda atstovas advokatas V. G. nurodė, kad išgirdus parodymus jo atstovaujamoji S. K. keičia prašymą ir jis jį palaiko. Prašo pakeisti Akmenės administracinės komisijos priimtą sprendimą, kuriuo nurodoma pažeidėją bausti pagal 110 str. 5 d. ir pagal 110 str. 1 d., prašo 110 str. 5 d. nutraukti ir bausti ją pagal 110 str. 1 dalį. S. K. pripažino, kad turi šunis, kad jie buvo neregistruoti. Šunis ji laikė norėdama apsisaugoti nuo lapių. Kai kurie jos šunys buvo pririšti, kai kurie – voljeruose, bet tas šunelis buvo trumpaplaukis, jis žiemą buvo laikomas namuose. Jį išleisdavo atlikti savo gamtinius reikalus. Pareiškėja pripažįsta, kad pažeidė šunų laikymo taisykles. Sausio 19 d. kalė rujojo. Kalė nė vieno gyvūno nepjauna rujos metu.. Pareigūnės pasakymas, kad žuvusio šunelio stuburas ties užpakaliu judėjo, atitinka sužalojimą autoįvykio metu, kai jis būna pervažiuojamas. Nė vienas gyvūnas už užpakalio nedrasko, o griebia už kaklo. Administracinė komisija galėjo išsikviesti S. K. ir išsiaiškinti aplinkybes. Gal jai neatvyko autobusas, gal ji ko nesuprato. Ji to ir šiandien nesupranta. Pareiškėja neneigia aplinkybių, kad šunelį buvo išleidusi į lauką pasilakstyti. Mano, kad buvo paskubėta priimti tokį sprendimą. Abi moterys laiko šunis, o ta aplinkybė, kad jis žuvo, yra neaiški. Prašo atsižvelgti į visas išdėstytas aplinkybes. Pareiškėja yra 5 vaikų motina, ji gauna 700 Lt pašalpą. Prašo palikti Administracinės komisijos sprendimą 110 str. 1 d., o kaltinimą pagal 110 str. 5 d. panaikinti.

Administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas A. K. nurodė, kad pareiškėjos teiginys, jog ji negalėjo atvykti į posėdį, yra nepagrįstas, nes byloje yra pateiktas jos pasirašytas šaukimas. Posėdžiai vyksta nustatytomis dienomis ir jie žino, kad antradienį arba ketvirtadienį asmenys yra kviečiami į posėdžius. Antradienį buvo šventė ir posėdis negalėjo vykti, bet, įvertinęs aplinkybes, asmuo gali priimti sprendimą, kokią dieną bus komisijos posėdis. Pareiškėja patvirtino, kad laiko palaidus šunis ir atvykę pas ją pareigūnai to šuns nerado kieme. Šuns veislė yra amerikiečių staforšyras, priskiriamas prie agresyvių veislių šunų. Gyventojai, laikydami šunis, privalo laikytis Akmenės rajono savivaldybės sprendimu priimtų gyvūnų laikymo taisyklių. Jei neaptverta teritorija, šunį reikia laikyti pririštą arba voljere, priešingu atveju, jį vedžioti su pavadėliu uždėjus antsnukį. Šuo neturi kelti pavojaus aplinkiniams ir jiems patiems. Komisijos priimtas sprendimas yra pagrįstas. Pagal Akmenės rajono patvirtintas gyvūnų laikymo taisykles asmuo neturi teisės išleisti savo augintinio be priežiūros, todėl ją baudė pagal LR ATPK 110 str. 1 d. ir 110 str. 5 d. Nukentėjusioji R. Š. žalos nereiškė, nes pasigailėjo kaimynės, kurios sunki materialinė padėtis ir suprato, kad tokiu atveju būtų paskirta bauda. Pas nukentėjusiąją R. Š. atvykę pareigūnai rado jos mirusį šunį, kuriam matėsi sukandimo žymės ir tokiu būdu sulaužytas stuburas. Policijos darbuotojas, atvykęs pas nukentėjusiąją konstatavo visas aplinkybes, nurodytas nukentėjusiosios skunde.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos institucijos atstovė S. M. nurodė, kad vasario 19 d. nagrinėjo bylą. Šalys buvo informuotos tinkamai. Priėmė pačią minimaliausią sankciją 500 Lt baudą. Išsiaiškinę, kad abiejų šeimininkių šunys dar nebuvo registruoti seniūnijoje ir jas abi įspėjo. R. Š. yra atsinešusi dokumentus, kad jos šunys yra priregistruoti ir paskiepyti. Tuo pačiu jie įspėjo seniūnę, kad ši pažiūrėtų kaip yra registruoti ir paskiepyti S. K. šunys. Mano, kad jie priėmė humanišką sprendimą atsižvelgdami į visas aplinkybes. Atsižvelgę į sukeltas pasekmes, skyrėme pačią mažiausią nuobaudą pagal 110 str. 5 dalį. Administracinės bylos nagrinėjime dalyvavo S. Š..

Nukentėjusioji R. Š. nurodė, kad sausio 19 dieną ji tvarkėsi virtuvėje. Su ja dar buvo vyras ir dukros draugas. Ji buvo ką tik išleidusi laukan savo Pekino veislės kalytę, kuri buvo labai maža, baugi, nueidavo tik iki pirties. Praėjus gal trims minutėms išgirdo kaip kalytė sucypė. Tekina išbėgusi laukan ir pamatė kaip atbėgusi S. K. staforšyro kalė neša jos mažą šuniuką. Staforšyro kalė bėgo link kelio. Ji pradėjo šaukti savo kalytę vardu: Tada pamatė kaip Staforšyro kalė numetė į sniegą jos kalytę. Tuos šunis pastebėjo už kokių 5 metrų. Jei ji nebūtų išbėgusi ir sušukusi, jos kalytę būtų nusinešusi. Ji gerai pažinojo kaimynės Staforšyro kalę. Kaimynė jai rodė skiepų knygutę ar šuns pasą su įrašyta šuns veisle, o jos dukra buvo „įlindusi“ į internetą ir skaitė apie amerikiečių staforšyro veislės šunis. Savo sužalotą kalytę pasiėmė, parsinešė į kambarį ir iškvietė policijos pareigūnus. Po penkių minučių kalytė mirė, nes jos stuburas buvo „atrakintas“. Visą įvykį matė jos dukros draugas N. K.. Jai buvo padaryta moralinė ir turtinė žala. Šuo kainavo 250 litų. Pareigūnai atvažiavo labai greitai, po kokių 15 minučių. Kaimynės staforšyrė jau buvo pabėgusi. Tarp jų vienkiemių yra apie 300 metrų. Tvorų nėra nei pas ją, nei pas kaimynus. Ši S. K. kalė jau po šio incidento vėl buvo atbėgusi be antsnukio. Ji labai bijo dėl savo mažo vaiko, kad ko jam nepadarytų. Jos pekinukė svėrė 3 kg, buvo pusės metų amžiaus ir dar nerujojo. Kaimynės staforšyrė galėjo sverti apie 16 kilogramų. S. K. minimą šunį laikė apie 2 metus ir šunį ji gerai pažinojo.

Skundas tenkintinas dalinai. Nutarimas naikintinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (ABTĮ 124 str. 1 d. 3 p.). Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas bei nuobauda administracinėn atsakomybės patrauktam asmeniui skirta už tai, kad kaltininkė neužtikrino tinkamos laikomo šuns priežiūros, dėl ko palaidas jos šuo išbėgo iš kiemo ir nubėgęs į kitos sodybos kiemą mirtinai įkando kieme buvusiam šuniukui, tuo nukentėjusiajai padarant turtinę žalą. Tuo S. K. pažeidė Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr.80 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Akmenės rajone taisyklių“ 1.3, 1.7 ir 47 punktų reikalavimus. S. K. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 110 str. 1 ir 5 d. ATPK 110 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą, o ATPK 110 straipsnio 5 dalis nustato atsakomybę už šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytas veikas, padariusias žalos asmens sveikatai ar turtui. Byloje esanti medžiaga, surinkti įrodymai, jų visetas patvirtina administracinio teisės pažeidimo padarymą, t.y. S. K. pažeidė gyvūnų laikymo taisykles, šia veika buvo padaryta atitinkama žala asmens turtui. S. K. šuo nebuvo pririštas arba uždarytas voljere ar gerai aptvertoje teritorijoje ir, būdamas palaidas, mirtinai sužeidė kaimynės R. Š. kieme buvusį šunelį. Tuo nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala. Tokias išvadas teismas daro remdamasis byloje esančiais įrodymais: ATP protokolu (adm.b.l. 10), pareigūno R. Š. tarnybiniu pranešimu (adm.b.l. 12), S. K. bei R. Š. paaiškinimais (adm.b.l. 14, 13), S. K. bei R. Š. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu (b.l. 52, 53, 54), liudytojos L. D. parodymais (b.l. 54), kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas nenustatė kokių nors procesinių pažeidimų, suvaržiusių S. K. teises. Apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką S. K. buvo žinoma ir tai patvirtina ne tik liudytoja L. D., bet ir byloje esantis grąžinamasis pranešimas su S. K. parašu (adm.b.l. 11).

Kvalifikuojant S. K. veiką, administracinė nuobauda nepagrįstai buvo skiriama pagal ATPK 110 str. 1 ir 5 dalis. Byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad S. K. veika atitinka ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytus požymius, o ATPK 110 straipsnio 5 dalis visiškai apima ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Nuobaudos skirimas už vieną ir tą pačią veiką pagal kelias straipsnio dalis nepagrįstai pasunkina kaltininkės padėtį. 2010 m. vasario 19 d. Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos nutarimas Nr.1/2010 naikintinas, kaltininkės S. K. veika kvalifikuotina pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį, pagal šį įstatymą skirtiną ir administracinė nuobauda. Teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, teisės pažeidimo kvalifikavimas keistinas ir skirtina administracinė nuobaudą, atitinkanti pažeidimo kvalifikavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tik netinkamai buvo pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą (ABTĮ 124 str. 1 d. 3 p.).

Teismo nuomone, parenkant administracinės nuobaudos rūšį, reikia atsižvelgti į tai, kad kaltininkės atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltininkės įvykdytas pažeidimas yra vieni iš šiurkščiausių pažeidimų, už kurį yra numatyta griežta atsakomybė. Teismas taip pat atsižvelgia į S. K. šeimyninę bei materialinę padėtį, todėl mažina skiriamos baudos dydį iki sankcijoje numatyto minimumo. Teismo nuomone, atsižvelgiant į įvykdyto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad byloje nėra nustatyta jokių kaltininkės atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, į administracinės nuobaudos tikslus ir kt., nėra pagrindo kaltininkės atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytas įstatymo išimtis.

ATPK 20 str. nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to nuobaudos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. N575- 838/2008) nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikytinos, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, turi būti įvertinta bylai reikšmingų aplinkybių visuma (pažeidimo pobūdis, pavojingumas, padarymo aplinkybės, pažeidėjo asmenybę apibūdinanti medžiaga, administracinės nuobaudos tikslai ir kt.). Mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. N5- 1647/2006, Nr. N16- 1481/06, Nr. N9- 1499/2006, Nr. N17- 148/2006).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str.1 d. 3 p.,

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti 2010 m. vasario 19 d. Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos nutarimą Nr.1/2010 ir paskirti S. K. pagal ATPK 110 str. 5 d. administracinę nuobaudą - 500 litų dydžio baudą be gyvūno konfiskavimo.

Nutarimas per 10 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, paduodant skundą Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.