Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei D. Č., trečiajam asmeniui notarui V. Ž. dėl testamento nuginčijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas R. G. yra (duomenys neskelbtini) mirusio P. G. brolis. Kaip įstatyminis 4 eilės paveldėtojas jis kreipėsi į Šiaulių miesto I notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, jog dalį gyvenamojo namo Šiauliuose (duomenys neskelbtini), pagal 2011-07-25 testamentą paveldėjo atsakovė D. Č.. Testamentas buvo sudarytas velionio gydymosi laikotarpiu, kuomet jis negalėjo savarankiškai judėti, jo rega buvo itin bloga, labai blogai girdėjo, todėl jo realybės suvokimas ir asmeninių savarankiškų valinių sprendimų priėmimas taip pat negalėjo vykti. Mano, kad testatorius, nors ir būdamas veiksnus, testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl, ieškovo teigimu, 2011-07-25 testamentas dėl minėtų aplinkybių turi būti teismo pripažintas negaliojančiu (CK 1.89 str.). Taip pat teigia, kad atsakovė D. Č. su testatoriumi P. G. nebuvo pažįstama ir jį globojo trumpą laiką nuo 2011 m. liepos pabaigos iki rugsėjo. Todėl tarp atsakovės D. Č. ir P. G. negalėjo susiklostyti tokio pobūdžio santykiai, kurie būtų lėmę akivaizdų jo norą ir valią laisvanoriškai sudaryti testamentą atsakovės naudai. Ieškovo nuomone, yra akivaizdu, jog P. G. sudarė testamentą atsakovės naudai ne laisva valia, bet daromo spaudimo ir neleistino poveikio įtakoje (LR CK 5.18 str., 1.91 str.). Ieškinyje taip pat nurodoma, kad P. G. rega ir klausa buvo prasta, todėl, ieškovo manymu, jis negalėjo pats pasirašyti testamento. Reikalavimo įvertinti testatoriaus prarašo tikrumą ir skirti rašysenos ekspertizę ieškovas ir jo atstovas pasirengimo nagrinėti bylą metu atsisakė (87 b. l.).

Posėdžio metu ieškovas R. G. ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė pripažinti negaliojančiu P. G. 2011-07-25 sudarytą testamentą, kuriuo gyvenamojo namo Šiauliuose (duomenys neskelbtini) paveldėtoja nurodyta atsakovė D. Č.. Teigė, kad nesuprantama, kaip per dvi savaites atsakovė sugebėjo įgyti tokį P. G. pasitikėjimą, kad jos naudai buvo sudarytas testamentas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiti statiniai, esantys Šiauliuose (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė P. G. (18 -19 b. l.). Šiaulių miesto I notarų biuro notaras V. Ž. 2011 m. liepos 25 d. patvirtino P. G. testamentą, 2011-08-01 įregistruojant notarinio registro byloje (paveldėjimo bylos 15-16 l.). Testatorius P. G. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 23 b. l.). 2012-01-13 notaras V. Ž., vadovaudamasis P. G. 2011-07-25 testamentu, atsakovei D. Č. išdavė paveldėjimo pagal testamentą liudijimą paveldimam turtui: žemės sklypui, gyvenamajam namui, kiemo statiniams, esantiems Šiauliuose (duomenys neskelbtini)(paveldėjimo byla Nr. 71-73).

Po testatoriaus P. G. mirties, jo brolis R. G. (ieškovas) ginčija 2011-07-25 sudarytą testamentą dviem pagrindais: kad testamento sudarymo metu P. G. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 5.16 ir 1.89 str.) ir kad testatorius sudarė testamentą atsakovės naudai ne laisva valia, bet dėl daromo spaudimo ir neleistino poveikio įtakoje (CK 1.91 str.).

CK 5.16 straipsnyje nurodyti atvejai, kai testamentas, kaip vienašalis sandoris, yra niekinis, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentą, kaip vienašalį sandorį, galima pripažinti negaliojančiu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Pripažintini negaliojančiais testamentai, sudaryti asmens, kuris, sudarydamas testamentą buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis Nr. 3K-3-451/2005), vertinant tiek medicininius duomenis, tiek atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad sudarant ginčijamą testamentą P. G. neturėdamas fizinių jėgų judėti, būdamas silpnos sveikatos ir garbingo amžiaus (85 metai), savarankiškai ir tinkamai realybės suvokti negalėjo. Asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

Testatoriaus sveikatos būklės įvertinimui teismas iš VšĮ Respublikinės ligoninės pareikalavo P. G. gydymo stacionare ligos istorijas. Teismui pateiktose gydymo stacionare ligos istorijose nurodyta, kad P. G. 2011-07-06 – 2011-07-08 buvo gydomas Chirurgijos II skyriuje, 2011-07-10–2011-07-20 buvo gydomas Chirurgijos I skyriuje, 2011-07-28–2011-08-01 gydytas Urologijos skyriuje, 2011-08-09–2011-08-10 buvo gydomas Chirurgijos I skyriuje, 2011-08-11 paguldytas į Chirurgijos I skyrių, operuotas 2011-08-19, mirė 2011-09-14 (ligos istorijos(duomenys neskelbtini)). Ligos istorijose nurodytos diagnozės: paralyžinis žarnų nepraeinamumas ir obstrukcija be išvaržos, šlapimo susilaikymas. Įrašų apie P. G. psichinės sveikatos sutrikimus medicininiuose dokumentuose nėra. Įrašų, kad gydymo ligoninėje metu P. G. buvo konsultuotas psichiatrų, taip pat nėra. Testatorių P. G. gydęs ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas gydytojas G. S. paaiškino, kad ligonį P. G. atsimena, tai buvo eilinis pacientas ir jokių problemų bendrauti su juo nebuvo; nors pacientas buvo garbingo amžiaus, jis buvo orientuotas, minčių dėl demencijos nekilo. Jeigu būtų pastebėjęs psichikos sutrikimus, kaip gydantis gydytojas, būtų kvietęs psichiatrus konsultacijai, tačiau tokio pobūdžio konsultacijų nereikėjo. Ligonis skundėsi skausmais, jam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas; tai buvo onkologinis ligonis, todėl ir buvo operuotas. Prieš operaciją buvo gydomas medikamentais, lašinėmis, veikiančių psichiką vaistų negavo, nes nebuvo tokių problemų. Vertindamas pateiktas ligos istorijas ir gydžiusio gydytojo, betarpiškai bendravusio su testatoriumi, parodymus, teismas daro išvadą, kad P. G. susirgimai turėjo įtakos jo bendrai sveikatai ir fiziniam pajėgumui, o ne psichinei sveikatai.

Aplinkybę, kad testatorius, nors ir buvo garbingo amžiaus, bet testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, pagrindžia ir viešosios įstaigos Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teismui pateikta P. G. asmens sveikatos istorija. Gydytojo L. Š. 2011-07-25 darytame įraše nurodoma, kad P. G. nuotaika tolygi, emocijos adekvačios, mąstymas nuoseklus, atmintis ir dėmesys pakankami, pacientas nurodo blogėjant fizinę sveikatą. Remiantis šiais duomenimis buvo išduotas 2011 m. liepos 25 d. medicininis pažymėjimas (86 b. l.), kuriame nurodyta medikų išvada, kad P. G. yra psichiškai sveikas, ir kuris buvo pateiktas notarui sudarant testamentą. Trečiasis asmuo notaras V. Ž. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad betarpiškai bendraujant su testatoriumi, abejonių dėl jo sugebėjimo suprasti savo veiksmų esmę nekilo.

Pažymėtina, jog teisme buvo apklaustos liudytojos J. G., M. J., K. R., D. P., E. P., gerai pažinojusios testatorių, kartu su testatoriumi P. G. užsiminėjusios šiaurietišku ėjimu ir su juo bendravusios iki jo susirgimo 2011 m. liepos mėnesį, kurios nepastebėjo jokių testatoriaus psichikos sutrikimų, keisto, neadekvataus jo elgesio. Visos liudytojos paaiškino, kad P. G. buvo labai įdomus žmogus, išmintingas, aiškaus mąstymo, daug skaitantis, žinantis daugiau už visus, aktyvus, gerai orientuotas aplinkoje, laike (atsimindavo autobusų tvarkaraščius), palaikydavo normalų bendravimą, daug vaikščiojo, gerai protavo, mokėsi anglų kabos. Liudytojos nurodė, kad P. G. blogai girdėjo, tačiau su juo buvo galima susikalbėti ir bendrauti. Liudytojas R. R. paaiškino, kad P. G. buvo šviesaus proto žmogus, nuolat domėjosi Šiaulių kraštu, kraštotyrininkas, turistas, vaikščiodavo po apylinkes, grožėjosi gamta, 2011 metais, po Velykų, dalyvavo sąskrydyje; dėl klausos sutrikimo su juo buvo sunku susikalbėti; dėl protinių sugebėjimų jokių abejonių nekilo, jis buvo savotiškas, ekskursijų metu pasakodavo apie objektus, tai buvo jo hobis. Liudytoja G. T. nurodė, kad su P. G. susipažino esperantininkų klube, paskutinį kartą jį matė ligoninėje 2011 m. rugpjūčio mėnesį, P. G. buvo pilno proto, jai atėjus iš karto pasiteiravo, kur ji eis jį aplankius, vyko normalus pokalbis.

Pats ieškovas nenurodė jokių konkrečių duomenų apie tai, kad testatoriaus poelgiai ar kalba pasižymėtų keistumu, atitiktų neveiksnaus asmens elgesį. Tai, kad testatorius 2011 m. rugpjūtį, po operacijos buvo labai silpnos sveikatos, neduoda pagrindo teigti, kad testamento sudarymo metu – 2011 m. liepos 25 d. - jis dėl savo sveikatos būklės negalėjo pareikšti tikrosios savo valios.

Ieškovas taip pat nurodė, kad testatorius turėjo kitą valią – palikimą palikti įstatyminiams paveldėtojams. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas R. G. yra 4 eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 4 p., 15-17 b. l.). Liudytoju apklaustas E. G., ieškovo sūnus, nurodė, kad jam buvo žinomas jo dėdės P. G. ketinimas palikti palikimą įstatyminiams įpėdiniams, teigė apie ginčijamą testamentą sužinojęs tik po dėdės laidotuvių. Kiti liudytojai, testatoriaus draugai, nurodė, kad P. G. tikėjosi pasveikti, nei apie mirtį, nei apie tai, kam atiteks palikimas, nekalbėjęs. Iš notarų biuro pateiktos paveldėjimo bylos matyti, kad P. G. surašė du testamentus: 2010-12-28 testamentu P. G. nuosavybe teise priklausančias lėšas, esančias bankuose, bei vertybinius popierius su priskaičiuotais dividendais paliko sūnėnui V. G., o 2011-07-25 testamentu nekilnojamąjį turtą paliko atsakovei. Testamentai sudaryti ne vienu metu ir tai rodo, kad jau 2010 m. gruodžio mėnesį P. G. įgyvendino savo teisę palikti turtą savo nuožiūra (CK 5.19 str.). Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, apart subjektyvių vertinimų ir teiginių, jog testatorius turėjo kitą valią, nei išreikštą testamente.

Ieškovas teigia, kad atsakovė negalėjo būti paveldėtoja pagal testamentą, nes nebuvo pažįstama su testatoriumi ir jį globojo tik trumpą laiką.

Iš atsakovės D. Č. paaiškinimų nustatyta, kad P. G. sutuoktinė E. J. G. buvo atsakovės D. Č. teta. Ieškovė nurodo, kad su P. G., kurį vadino dėde, buvo pažįstama nuo vaikystės, P. G. ir E. J. G. buvo svotais atsakovės vestuvėse. Atsakovė slaugė savo pasiligojusią tetą, o po tetos mirties rūpinosi P. G.. Po sutuoktinės E. G. mirties palikėjas gyveno vienas, pagal galimybes pats rūpinosi savo buitimi. Atsakovė paaiškino, kad kiekvieną dieną skambindavo P. G., sužinodavo, kaip jam sekasi, ir, esant reikalui, padėdavo jam buityje. Tai, kad atsakovė prižiūrėjo ir slaugė ligoninėje gydomą P. G. patvirtino liudytojai gydytojas G. S., J. G., M. J. ir kiti. Liudytojai V. ir A. J. paaiškino, kad iš ligoninės P. G. buvo parvežtas į atsakovės namus ir ten prižiūrimas. Minėti įrodymai paneigia ieškovo teiginius, kad atsakovė negalėjo būti paveldėtoja pagal testamentą, nes su testatoriumi buvo nepažįstama, o slaugė jį tik labai trumpą laiką.

Ieškovas testamentą ginčija ir tuo pagrindu, kad atsakovė darė įtaką testatoriui. Ieškovas teigia, kad testatorius sudarė testamentą atsakovės naudai ne laisva valia, bet dėl daromo spaudimo ir neleistino poveikio įtakoje (CK 1.91 str.). Ieškovo manymu, tarp atsakovės ir velionio negalėjo susiklostyti tokio pobūdžio santykiai, kurie būtų lėmę akivaizdų velionio norą ir valią laisvanoriškai sudaryti testamentą jos naudai. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.), taigi, būtent ieškovui teko pareiga pateikti įrodymus, kurie pavirtintų jo teiginį dėl testatoriaus atžvilgiu daryto spaudimo ar neleistino poveikio, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Ieškovė, aiškindama testamento sudarymo aplinkybes, nurodė, kad norą sudaryti testamentą P. G. išsakė besigydydamas ligoninėje. Notarai į ligoninę patvirtinti testamento nevyko, todėl, P. G. išėjus iš ligoninės, ieškovė jo prašymu nuvežė testatorių pas šeimos gydytoją ir pažymos į Psichikos sveikatos centrą, palydėjo į notarų biurą. Notaras savo atsiliepime nurodė, kad testatorius P. G. testamentą sudarė atvykęs į Šiaulių miesto I notarų biuro patalpas, į notaro kabinetą atėjo pats, pats nurodė testamento turinį ir perskaitė testamentą, jo turiniui pritarė ir jį pats pasirašė. Testatorius bendravo su notaru, argumentavo, kodėl jis sudaro testamentą būtent atsakovės naudai, nurodydamas, kad atsakovė yra jo velionės žmonos giminaitė, jam padėjo eilę metų, ypač po jo žmonos mirties, todėl jis ją laikė artimu žmogumi. Apie kokį nors neleistiną poveikį jam, kaip testatoriui, testamento sudarymo dieną P. G. neužsiminė (79-80 b. l.). Teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad P. G. nebuvo verčiamas sudaryti testamento, tai buvo antras jo sudarytas testamentas, sudarydamas testamentą atsakovės naudai, buvo nuovokus, aiškino, ko nori, todėl 2011-07-25 testamentą pripažinti negaliojančiu LR CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą suklydimo, apgaulės įtakoje, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 5.18 straipsnio 1 dalį įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir pasirašytas tinkamai, byloje nenustatyta, kad testatorius buvo tokios būklės, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, palikėjas suprato testamento reikšmę ir jo turinį, todėl nėra pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu. Testamentu palikdamas palikimą atsakovei, testatorius įgyvendino savo teisę palikti turtą savo nuožiūra (CK 5.19 str.). Tokia testatoriaus valia, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, neprieštaravo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodė, kad už advokatės suteiktas paslaugas sumokėjo 2500 Lt (118-125 b. l.). Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį paruošimas, atstovavimas teismo posėdžiuose, konsultavimas. Užmokestis už advokato suteiktas teisines paslaugas neviršija rekomenduotino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pagalbai apmokėti. Kadangi bylinėjimosi išlaidos yra sumokėtos, jos priteistinos atsakovei iš ieškovo.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybė patyrė 46,50 Lt pašto išlaidų, iš ieškovo valstybei priteistina 46,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 84, 96 str.).

2012-04-10 nutartimi, tenkindamas ieškovo R. G. prašymą, teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 46,50 Lt (keturiasdešimt šešis litus 50 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.