Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį dėl nekilnojamojo turto padalijimo atsakovams D. J. ir I. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės S. J. atstovas advokatas J. M. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ieškovė iki buvusio sutuoktinio mirties valdė garažą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nutraukiant santuoką nebuvo padalintas garažas, todėl dabar kilo problemų dėl turto paveldėjimo.

Atsakovė I. M. ir atsakovas D. J. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovai tinkamai informuoti apie posėdžio vietą ir laiką. Gauti atsakovės I. M. ir atsakovo D. J. prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujat.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su K. J.. Jų santuokos metu, tai yra 1990 m. lapkričio 30 d., miesto (rajono) valdybos potvarkiu Nr. 161 pripažino nuosavybės teisę į garažą. Garažas nuo 1991 m. sausio 21 d. registruotas sutuoktinio K. J. vardu. (duomenys neskelbtini) ieškovė su sutuoktiniu K. J. santuoką nutraukė. K. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Mirusiojo K. J. palikimą priėmė įpėdiniai pagal įstatymą: sūnus D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukra I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Santuokos nutraukimo metu turtas tarp sutuoktinių nebuvo padalintas.

Mirus vienam iš sutuoktinių, jų bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi (CK 3.100 straipsnis), o mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, yra paveldima CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras. Notariato įstatymo 52 straipsnyje, reglamentuojančiame liudijimo išdavimą vienam sutuoktiniui mirus, numatyta, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Taigi, notaras turi pagrindą atsisakyti išduoti mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantį dokumentą, kai likęs gyvas sutuoktinis tam prieštarauja arba iš viso nesikreipia į notarą ir neišreiškia jokios valios.

Šiuo atveju mirusysis K. J. su ieškove buvo išsituokę, tačiau turto nepasidalinę.

Byloje nustatyta, kad ieškovės S. J. ir K. J. santuoka pasibaigė, galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, (duomenys neskelbtini), kai buvo įregistruotas santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose (SŠK 40 straipsnis). Ginčo garažas įgytas 1990 m. lapkričio 30 d., taigi, santuokai nepasibaigus. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo dalijimo (ar nedalijimo) klausimus, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė pateikiant rašytinius įrodymus. Įstatymas leidžia šį faktą įrodyti liudytojų parodymais arba remtis tuo, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Atsakovė I. M. ir atsakovas D. J., įstatyminiai K. J. paveldėtojai, atsiliepimais sutiko su ieškovės reikalavimais, prieštaravimų nepateikė, bei byloje neįrodė, kad K. J. išreiškė aiškią valią ginčo turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovai byloje nepaneigė prezumpcijos, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškinys tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovei S. J. priklausė ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto garažo (bokso), garažų kooperatyvas Nr. 53, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise (CK 4.89 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.<...> Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro: 43,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Advokato išlaidos pagrįstos advokato pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1039953, ir išlaidų dydis atitinka 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintus dydžius, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 543 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu, 284 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Padalinti ieškovės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgytą turtą ir nustatyti, kad ieškovei S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto garažo (bokso), garažų kooperatyvas Nr. 53, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad ieškovei S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalis garažo (bokso), garažų kooperatyvas Nr. 53, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti ieškovės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 271,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.