- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- e2YT-3758-904/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00388-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Miranda Deinekienė
dalyvaujant pareiškėjui R. V., pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Mirandai Deinekienei, suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovei Vidai Matulaitytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl įstaigos 2019-11-28 sprendimo Nr. PP7-47 panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti pareiškėjo pavardę, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. išvadą Nr. PP7-47 „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“; 2) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių pakeisti civilinės būklės aktą – pareiškėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1969 m. kovo 25 d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), pavardę, nurodytą 1969 m. balandžio 25 d. išduotame gimimo liudijime Nr. 037966, pakeisti iš „V“ į „W“; įstaigos vadovo pasirašytą išvadą kartu su byla išsiųsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai; gavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintą išvadą, išduoti naują/pakeistą gimimo įrašą patvirtinantį dokumentą. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jo senelis M. W. gimė 1907 m. spalio 5 d. Vanaguose (Rytų Prūsijoje) M. W. ir E. W. (,,B“) šeimoje (Vanagų civilinės metrikacijos įstaiga, Nr. 44/1907). 1940 m. gruodžio 28 d. Priekulės civilinės metrikacijos įstaigoje, Mėmelio apskrityje, senelis M. W. sudarė santuoką su M. N., gim. 1909 m. rugsėjo 18 d. Drevernos kaime, Mėmelio apskrityje (Mėmelio apskrities Priekulės civilinės metrikacijos įstaiga, Nr. 190/1909), kuri po santuokos sudarymo pakeitė pavardę – M. W.. Antrojo Pasaulinio karo metais senelis M. W. tarnavo vokiečių armijoje. 1945 m., vokiečiams traukiantis iš Rytų Prūsijos, senelis M. W. išvyko gyventi į Vakarų Vokietiją, senelė M. W. liko gyventi Lietuvoje. 1946 m. kovo 9 d. gimė jų (M. W. ir M. W.) sūnus M. W. – mano tėvas. Tuomet mano senele M. W. pasikeitė savo vardą ir pavardę, o taip pat sūnaus M pavardę, kad skambėtų kaip lietuviškos pavardės: ji tapo M. V., o sūnus – M. V. (šį faktą patvirtina M. V. mirties liudijimas, išduotas 2008-07-16). Nurodė, kad po II Pasaulinio karo senelė M. V. ilgai ieškojo senelio, rašė laiškus į įvairias institucijas Vokietijoje. 1968 m. ji rado senelį Štutgardo mieste, Vokietijoje, senelių namuose. 1970 m. senelis M. W. išvyko į privačius senelių namus, esančius Binau mieste, Valdbruno savivaldybėje, Bavarijoje, pietryčių Vokietijoje. Nors ir sužinojusi, kur gyvena jos vyras, senelė neturėjo galimybių nuvykti tuo metu į Vokietiją. Senelė M. V. mirė 1986 m. lapkričio 14 d. Mažeikiuose, palaidota Drevernos kapinėse. Senelis M. W. mirė 1975 m. gegužės 15 d. Valdbrune, Valdkacenbacho gyvenvietėje, name „Katzenbuckel“ Pareiškėjo tėvas M. V. mirė 2011 m. gruodžio 20 d., palaidotas taip pat Drevernos kapinėse. Pareiškėjas R. V. gimė 1969 m. kovo 25 d. Drevernoje, Klaipėdos r., M. V. (M) ir S. V. (Igno) šeimoje, yra vedęs, nepilnamečių vaikų neturi. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių su pareiškimu pakeisti pavardę „V“ į pavardę „W“ (pareiškėjo senelis M. W.), tačiau institucija prašymo netenkino, nes pateiktų dokumentų nepakako įrodyti, kad jo senelis turėjo pageidaujamą įgyti pavardę. Pareiškėjas prašo pakeisti jo pavardę į senelio pavardę, kuri dokumentuose rašoma vokiškais rašmenimis. Atkreipia dėmesį, kad senelio pase nurodyta, kad jis Lietuvos (Klaipėdos krašto vietos gyventojas), tačiau visgi jo pavardė „W“ nurodyta vokiškais rašmenimis. Pareiškėjas siekia, kad jos pavardė būtų pakeista būtent į vokišką senelio pavardę, nes tokiu būdu pareiškėjas siekia pagerbti savo protėvių atminimą. Būtent identiška senelio pavardė atskleidžia pareiškėjo prosenelių gyvenimą ir Lietuvos istoriją. 2021 m. liepos 16 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjo seneliui gimus Vanaguose, jie tuo metu priklausė Vokietijos Reichui, jo sudedamajai daliai Prūsijos karalystei, šios karalystės Rytų Prūsijos provincijai. Pilietybė tuo metu buvo Prūsijos, galiojo atskiri pilietybės įstatymai, priimti įvairiose Vokietijos valstybėse per XIX a. Pavardė „W“ arba panašios rašybos pavardės „W“, „W“, „W“, „W“ Klaipėdos krašte buvo gana paplitusi, taip pat buvo paplitusi ir JAV, Švedijoje, Prancūzijoje bei Kanadoje, todėl teiginys, kad ši pavardė yra baltiškos kilmės nėra pagrįstas. Kaip liudija įrašai, išlikę Klaipėdos krašto kapinėse, antkapių paminkluose, tuo metu buvo rašomi ir vokiškos, ir lietuviškos, ir suvokietintos pavardės. Tai buvo žmogaus apsisprendimo laikas. 1940 m., jau Trečiojo Reicho metais, visa raštvedyba buvo vykdoma vokiečių kalba, tad vokiškos pavardės užrašymas yra to laikmečio istorijos atspindys. Klaipėdos kraštas tuo metu priklausė Vokietijai, archyvai, karui baigiantis, arba pražuvo, arba buvo išvežti. Po Antrojo Pasaulinio karo čia likę vietiniai gyventojai, norėdami nuslėpti savo vokiškumą, kuris buvo pavojingas jų egzistencijai sovietinėje Lietuvoje, lietuvino pavarde ir vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo keliami reikalavimai nepagrįsti ir atmestini. Nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, prašydamas išduoti pažymą apie gimimą: M. V. (V), vokiškiuose dokumentuose M. W., gimęs 1907-10-05 Klaipėdos rajono Vanagų kaime, tėvas – Jokūbas, motinos vardas nežinomas, tačiau buvo gautas atsakymas, kad tokios pažymos pateikti negali. Nurodė, kad ginčijama išvada buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovo, taip kaip reikalaujama teisės aktuose.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Teisingumo ministerija 2019 m. gruodžio 23 d. šiuo klausimu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus neigiamą išvadą. Taip yra dėl to, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės rašyti asmenvardžius nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių. Be to, byloje nagrinėjamu atveju, pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvoje, taigi nėra užsienio elemento, dėl kurio būtų galima tiesiogiai taikyti Europos Sąjungos teisę. Nurodo, kad Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. 14/98 dėl asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase nuostatų išaiškinimo reikalaujama visus vardus ir pavardes, nepriklausomai nuo asmens tautybės, rašyti lietuviškai. Originali forma kitos kalbos rašmenimis gali būti pateikta tik kaip papildoma informacija asmeniui pageidaujant. Nurodytas reglamentavimas yra grindžiamas lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusu. Atsižvelgiant į tai, reikia konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės Teisingumo ministerijai reglamentuoti byloje keliamų klausimų kitaip ir/arba priimti sprendimus savo nuožiūra. Pripažino, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registruose esama asmens pavardžių su nelietuviškais rašmenimis, pvz. raide „W“, todėl ir civilinės būklės aktuose jie pasitaiko. Atsižvelgiant į tai, teismas turėtų įvertinti, kuriam iš teisėtų tikslų – valstybinės kalbos apsaugos ar asmens privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos – suteikti pirmenybę, įvertinus konkretaus atvejo aplinkybes. Suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame konstatavo, kad pageidaujamas įrašas „W“ yra nelietuviškas, lietuvių kalbos raidyne nėra raidžių X, Q, W. Pavardė „V“ yra užrašyta Klaipėdos krašte. Šio asmenvardžio baltišką kilme parodo ir tai, kad pavardės „V“ turėtojai yra susitelkę Klaipėdos krašte. Įvairiais laikotarpiais, vykstant krašto germanizacijai, pavardės imtos rašyti nevienodai, joms suteikiant vokiškas formas, taip ir šiuo atveju, esant vokiečių administracijai, manytina, kad baltiškas asmenvardis buvo užrašytas vokiškais rašmenimis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad močiutė Sovietų okupacijos metu su vokiška pavarde nebūtų išgyvenusi – būtų ištremta, todėl pasikeitė. W pavardė turėjo pareiškėjo senelis, prosenelis. Apie tai, kad pareiškėjo giminės pavardė tokia, sužinojo radęs dokumentus pas močiutę.
Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Miranda Deinekienė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad tuo metu, kai pareiškėjo senelis gimė ir gyveno Lietuvoje, Klaipėdos kraštas priklausė Vokietijos Imperijai ir Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos tik 1923 m., o 1939 m. Hitleriui pareikalavus, Klaipėdos kraštas vėl buvo perduotas Vokietijai. Senelio pase (išduotame 1934 m.) rašoma ir lietuviškais ir vokiškais rašmenimis. Po to, kai Lietuva pateko į Sovietų Sąjungos sudėtį, močiutės pavardė buvo sulietuvinta. Nesutinka su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atsiliepime pateikta pozicija, kad pareiškėjo senelio pavardei buvo suteikta vokiška forma, mano, kad pavardė istoriškai buvo „W“, o tik bijant represijų, senelės prašymu sulietuvinta.
Suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė Vida Matulaitytė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu į jos atstovaujamą įstaigą, nepateikė daugelio dokumentų, kurie yra pateikti teismui. Pripažino, kad vertinant šiuo metu pateiktų dokumentų visumą, jų užtektų įrodant pareiškėjo kilmę, giminystės ryšį su seneliu, tačiau civilinės metrikacijos įstaiga neturėtų galimybės registruoti pareiškėjo pavardės su „W“, galėtų pasiūlyti pareiškėjui pavardę sulietuvinti, o jei pareiškėjas nesutiktų, prašymas būtų atmestas, nes pavardė yra su nelietuviškais rašmenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo prosenelis buvo M. W., gim. 1875 m. sausio 22 d., senelis – M. W., gimęs 1907 m. spalio 5 d. Vanaguose (Rytų Prūsijoje) M. W. ir E. W. (B) šeimoje (Vanagų civilinės metrikacijos įstaiga, Nr. 44/1907). 1940 m. gruodžio 28 d. Priekulės civilinės metrikacijos įstaigoje, Mėmelio apskrityje, pareiškėjo senelis M. W. sudarė santuoką su M. N., gim. 1909 m. rugsėjo 18 d. Drevernos kaime, Mėmelio apskrityje (Mėmelio apskrities Priekulės civilinės metrikacijos įstaiga, Nr. 190/1909), kuri po santuokos sudarymo pakeitė pavardę – M. W..
1946 m. kovo 9 d. gimė M. W. ir M. W. sūnus M. W. – pareiškėjo tėvas. Pagal pareiškėjo senelės mirties liudijimą, išduotą 2008 m. liepos 16 d., nustatyta, kad senelė pakeitė savo vardą ir pavardę į M. V., o sūnaus į – M. V..
Pareiškėjo senelis M. W. gyveno Vokietijoje, tai įrodo 1968 m. gautas atsakymas iš Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados, kad senelis gyvena Štutgardo mieste, Vokietijoje, senelių namuose, o 1970 m. išvyko į privačius senelių namus, esančius Binau mieste, Valdbruno savivaldybėje, Bavarijoje, pietryčių Vokietijoje.
Pareiškėjo senelė M. V. mirė 1986 m. lapkričio 14 d. Mažeikiuose, palaidota Drevernos kapinėse. Senelis M. W. mirė 1975 m. gegužės 15 d. Valdbrune, Valdkacenbacho gyvenvietėje, name „Katzenbuckel“. Pareiškėjo tėvas M. V. mirė 2011 m. gruodžio 20 d., palaidotas taip pat Drevernos kapinėse.
Pareiškėjas R. V. gimė 1969 m. kovo 25 d. Drevernoje, Klaipėdos r., M. V. ir S. V. šeimoje, yra vedęs, nepilnamečių vaikų neturi.
2019 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių su pareiškimu pakeisti pavardę „V“ į pavardę „W“ (pareiškėjo senelis M. W.). 2019 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą Nr. PP7-47 dėl vardo ir (ar) pavardės keitimo, kurioje nurodė, kad pateiktų dokumentų nepakako įrodyti, kad pareiškėjo senelis turėjo pageidaujamą įgyti pavardę, tenkinti pareiškėjo prašymo šiuo pagrindu negalima. Be to, nurodė, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, todėl pareiškėjo R. V. prašymo pakeisti pavardę į W nėra teisinio pagrindo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą Nr. PP7-47 netenkino pareiškėjo prašymo dėl dviejų priežasčių: 1) pareiškėjas pateikė nepakankamai duomenų įrodyti, kad pareiškėjo senelis turėjo pageidaujamą pavardę; 2) pageidaujama pakeisti pavardė neatitinka teisinio reglamentavimo, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba.
Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad institucijai, priėmusiai išvadą, pareiškėjas pateikė ne visus duomenis, turimus apie senelio M. W. (gim. 1907-10-05) kilmę. Teismui pareiškėjas pateikė senelio M. W. pasą Nr. 22, išduotą 1930 m., 1960 m. gegužės 19 d. pažymą, išduotą Vermachto informacijos biuro, kurioje nurodyta, kad M. W., gim. 1907-10-05 Vanaguose/Klaipėda; 1941 m. gegužės 14 d. santuokos liudijimą, kuriame nurodyta, kad M. W. ir M. N. susituokė 1940 m. gruodžio 28 d. Mėmelio apskrities Priekulės civilinės metrikacijos įstaigoje, Vyro tėvas – M. W., motina – E. W., mergautinė pavardė – B, informacija iš duomenų bazės genealogy.net, Berlyno pagrindinio archyvo pažymą apie tai, kad 1909 m. rugsėjo 18 d. gimė M. N., pareiškėjo senelė, Valbruchto civilinės metrikacijos skyriaus informaciją iš mirčių registro apie pareiškėjo senelio M. W. mirtį 1975 m. gegužės 15 d., Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriaus mirties liudijimą apie M. V. mirtį 1986 m. lapkričio 14 d., pareiškėjo gimimo liudijimą, pareiškėjo tėvo M. V. mirties liudijimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pateikė pakankamai įrodymų ir aplinkybė, kad pareiškėjo R. V. senelis buvo M. W. (gim. 1907-10-05) laikoma įrodyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178, 185 straipsniai).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklių) 9.2. papunktis numato, kad pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę. Pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams (Taisyklių 4 punktas).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis nustato, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje numatyta, jog civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. CK 3.281 straipsnis nustato, kad civilinės būklės aktai yra registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ar ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 8 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai daromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Šio nutarimo 2 punkte nustatyta, kad nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduotame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi: a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba b) pagal tarimą ir gramatiką (pridedant lietuviškas galūnes).
Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje gyvenantys asmenys save priskiria daugiau kaip šimtui tautybių. Jų tautų kalbose vartojami įvairūs rašmenys, dažnai visiškai arba iš dalies nesutampantys su lietuvių kalbos rašmenimis. Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas. Įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi.
Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu „Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų, susijusių su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase, išaiškinimo“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostata „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba” ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostata „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla” reiškia ir tai, kad, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Taigi, visiškai akivaizdu, jog egzistuojanti konstitucinė doktrina aiškiai įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne. Bet kokios teisės aktų nuostatos, kurios sudarytų galimybę vardą ir pavardę rašyti raidėmis, kurių nėra lietuvių kalbos raidyne, pažeistų lietuvių kalbos, kaip konstitucinės vertybės, principą.
Todėl akivaizdu, jog Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti įrašus jos gimimo liudijime galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės asmens dokumentuose daryti įrašus nelietuviškais rašmenimis, todėl sutiktina su institucijos išvada, kad pareiškėjo prašymo gimimo liudijime pakeisti pavardę į W nėra teisinio pagrindo tenkinti, kadangi pageidaujama įrašyti pavardė užrašyta ne lietuviškais rašmenimis.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Znamenskaya prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02). Konvencija per se negarantuoja teisės naudoti savo pasirinktą kalbą santykiuose su viešosiomis institucijomis, tačiau valstybės kalbos politika yra artimai susijusi su Konvencijos ginamomis sritimis, todėl valstybė turi teisę vykdyti savo oficialios kalbos naudojimo politiką, jeigu tai nepažeidžia Konvencijos ginamų teisių. Vardų ir pavardžių naudojimas Europos Tarybos valstybėse narėse yra lemiamas daugybės istorinių, lingvistinių, religinių ir kultūrinių veiksnių, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad sudėtinga rasti šiuo klausimu vieną bendrą poziciją visoms valstybėms narėms ir nacionalinėms institucijoms yra pripažįstama plati diskrecija. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Mentzen prieš Latviją, pareiškimo Nr. 71074/01, 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).
Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismas jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kada dėl valstybės atsisakymo pakeisti asmens valstybės narės piliečio vardą ir pavardę, jis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 2016 m. birželio 2 d. sprendimą N. P. B. von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).
Taigi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismas jurisprudencijoje (kurią pareiškėjas cituoja ir savo pareiškime) nurodyta, kad priimant sprendimą dėl originalios pavardės rašybos svarbu atsižvelgti, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų, ar asmuo gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas duomenų, kad patiria administracinių, profesinių ar asmeninių sunkumų nepateikė, neįrodinėjo aplinkybių, kad pasirinkus ne originalią rašybą, o adaptuotą, bus trukdoma identifikuoti asmenį, dėl to kils praktinių sunkumų ir pan. Pareiškėjo prašymas grindžiamas noru įgyti vokišką senelio pavardę ir taip pagerbti savo protėvių palikimą. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepareiškė reikalavimo pavardę registruoti adaptuotą, t. y. naudojant lietuviškus rašmenis.
Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo jurisprudenciją, šiuo konkrečiu atveju, institucija, nesudariusi galimybės pareiškėjui į gimimo liudijimą įrašyti pavardę su nelietuviškais rašmenimis, priėmė proporcingą ir teisėtą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.