- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-22
- Bylos Nr.
- 2-24-763/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00101-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- J. M., V. B.
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant vertėjai Valentinai Necvetnajai, ieškovui D. D., jo atstovui advokatui E. K., atsakovei J. M., jos atstovei advokatei R. N., išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. D. ieškinį atsakovams J. M. ir V. B. dėl jų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei atsakovės priešieškinį D.D. dėl nuosavybės teisės dalies bendrame turte nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D.D. pateikė ieškinio pareiškimą dėl atsakovų J. M. ir V. B. iškeldinimo iš jam priklausančių gyvenamųjų patalpų. Ieškinyje ieškovas teigia, kad jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , garažas,unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) , Švenčionių m. Jo gyvenamajame name pagal žodinį susitarimą neterminuotos panaudos sutarties pagrindu gyvena atsakovė J.M., jos sugyventinis V.B. ir keturi nepilnamečiai vaikai. Atsakovas naudoja prieš jį fizinį smurtą, šeima užima didesnę dalį namo patalpų ir jis neturi ramybės savo namuose. Atsakovai gera valia nesutinka išsikelti iš patalpų, nors notaro patvirtintas pareiškimas apie tai jai buvo įteiktas 2011-07-30. Ieškovas prašo nutraukti žodinę panaudos sutartį, iškeldinti atsakovus iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, juos išregistruoti bei priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė J. M. priešieškinyje pareiškė reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) mirusiajai L. D. ,a.k.(duomenys neskelbtini) , nuosavybės teisės bendrame su D. D. turte nustatymo, t.y., kad jai priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Švenčionių m. su priklausiniais: 1/2dalimi garažo,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , ½ dalimi kiemo statinių (šulinio, kiemo aikštelės, tvoros), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , Švenčionių m. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 1995-10-26 Leongina D. Š. rajono pirmame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo jai priklausančią dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) , Švenčionyse, ir visą kitą jai mirties dieną priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko J. M.. (duomenys neskelbtini) L.D. mirė ir 1997-11-05 Švenčionių rajono pirmame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla, kurioje J.M. buvo pripažinta mirusiosios paveldimo turto testamentine įpėdine. Tačiau 2011-08-29 Švenčionių rajono pirmojo notaro biuro atsakovei išduotame paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime buvo nurodyta tik dalis paveldėto turto: ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), esantis Švenčionių m., (duomenys neskelbtini) . Santuoka tarp D. D. ir testatorės L. D., buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) m., Baltarusijoje. Santuokoje buvo įgytas aukščiau minėtas turtas , esantis (duomenys neskelbtini) , Švenčionių m., kuris pagal tuomet galiojusius įstatymus, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors ir būtų įformintas vieno iš jų vardu. Vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra vieno iš sutuoktinių mirtis, o kadangi notarė į paveldimo turto masę neįtraukė santuokos metu įgyto (nors ir registruoto ieškovo vardu) turto, tai reikalinga nustatyti bendraturčių (sutuoktinių)dalis, preziumuojant, kad jų turto dalys yra lygios. Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimais ir teigia, kad ji pagal testamentą paveldėjo iš iš ieškovo žmonos L. D. ½ dalį gyvenamojo namo, kuriame šiuo metu su šeima gyvena, todėl patenkinus jos priešieškinį, ieškinys turėtų būti atmestas.
Atsiliepimas
Ieškovas savo atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad atsakovė priešieškinyje nepagrįstai nurodė, jog gyvenamasis namas su priklausiniais, (duomenys neskelbtini) , Švenčionyse, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes šis turtas yra asmeninė D. D. nuosavybė ir tai patvirtina Švenčionių rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1973m. spalio mėn. 30 d.sprendimas Nr.(duomenys neskelbtini) dėl ieškovo asmeninės nuosavybės teisių pripažinimo bei liudytojai. Be to L. D., žinodama apie tai, šio sprendimo neginčijo.
Šalies argumentai
Ieškovas D. D. teismo posėdžio metu reikalavimą palaikė ir paaiškino, kad susituokė 1957 m. ir santuoka su L. D. nebuvo nutraukta, su ja vaikų nesugyveno. Su žmona kartu pragyveno iki jos mirties, ją gydė, vežiojo pas gydytojus. Kartu gyveno ir žmonos motina, ir motinos sesuo, kurias jis palaidojo. 1966 m. pradėjo statyti namą ir 1968 m. pastatė. Jam statyti padėjo B., P. ir S. Jo žmona L. buvo išėjusi gyventi pas motiną, paskui nuomojo butą ir grįžo pas jį kai namas buvo baigtas. Jis gyvenamąjį namą įregistravo,kaip ir prie namo esantį 10 arų žemės sklypą. Už viską mokėjo jo tėvas A. D., nes jis pats neseniai buvo grįžęs iš armijos, todėl santaupų neturėjo. Tėvas statė ne savo vardu, nes savo namą turėjo, o sovietmečiu dviejų namų negalima buvo turėti. Vėliau namą jam tėvas padovanojo. Name yra keturi kambariai, garažas ir sandėliukas, iš kurio padarė virtuvę. Po žmonos mirties jis gyveno vienas. Kai atsakovai neturėjo kur gyventi ir jo paprašė priimti juos pas save, iš gailesčio juos priėmė. Atsakovę, jo žmonos giminaitės dukrą, nuo mažens augino kaip savo vaiką. Jis pats turi dvi seseris: viena gyvena Švenčionyse, kita- Baltarusijoje. Pas jį atsakovė pradėjo gyventi prieš tris metus su keturiais savo vaikais. Atsakovas V.B. smarkiai jį buvo sumušęs. Apie tai jis pranešė policijai, bet vėliau jam atleido. Per notarą atsakovams pranešė, kad jie turi išsikelti. Jis nežinojo apie žmonos testament, priešieškinį prašė atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė J. M. teismo posėdžio metu priešieškinio reikalavimą palaikė, ieškinį prašė atmesti ir paaiškino, kad vaikystėje gyveno pas D., kurie ją augino kaip savo dukrą, o D.D. ji laikė tėvu. Jos motinos teta yra jo žmona. Ji kurį laiką gyveno su motina Vilniuje, o nuo 11-12 metų - pas D., Švenčionyse ir čia lankė mokyklą. D. kartu su žmona 1993 m.padėjo iškelti jos ir M. vestuves, pas D. gyveno apie 6 metus. Ji pasirinko gyventi pas D., kadangi gerai sutarė su jo žmona. Kai išsikraustė, žinojo, kad turi palikimą, nes L.D. prieš mirtį jai pasakė, kad yra testamentas pas notarę B. Po L.D. mirties (duomenys neskelbtini) ji (atsakovė) priėmė palikimą ir išvažiavo. Ji suprato, kad priėmė pusę namo ir kitų statinių, nes padalinus sutuoktinių turtą jai priklauso pusė D. ir L. D. turto. Kadangi D. su tuo nesutiko, tai paveldėjimo teisės liudijimo notarė jai neišdavė. D.D. jai žadėjo po mirties palikti visą namą. Kai ji gyveno Vilniaus rajone, ieškovas atvažiavo į svečius ir pasiūlė pas jį apsigyventi: sakė- kam jai nuomotis, kai jo namas tuščias. Tame name 2009 m. apsigyveno šešiese: ji, keturi vaikai ( vėliau gimė ir penktasis) ir jos sugyventinis V.B.. Jos šeima užėmė du kambarius, vienas iš jų - pereinamas. D. kambarys yra gale namo. Vieną kartą jų kambaryje buvo muštynės, nes D. įsiveržė ir puolė vyrą su malka. Tuomet su ta malka jis jai kaktą praskėlė, tačiau tai buvo vienintelis konfliktas. Jis ją šmeižia, norėdamas atimti palikimą ar pjudomas giminių, nes anksčiau taip nesielgė. Jos dukterys yra nuo 9 iki 14 metų amžiaus. Kito būsto nei ji, nei vyras neturi. Ji negali prašyti socialinio būsto kai yra palikimas, todėl ir nori išspręsti šį klausimą. Kai atsikraustė atsivežė savo asmeninius daiktus: spintas, virtuvines spinteles, šaldytuvą, dvi lovas, dviejų aukštų lovą. Ieškovo baldus išrinko ir padėjo ant tvarto ir dabar jie ten yra. Pas D. gyveno nuo vaikystės ir žino, kad jie abu statė namą, be to apie tai kalbėjo giminės ir prosenelė. L.D. nebuvo niekur išsikėlusi, ji visą laiką ten gyveno, prižiūrėjo namus, ūkį ir patį D. I. dabar patogu sakyti, kad žmona ne prie ko, nors iš pačios L. D. žino, kad toji dalyvavo namo statyboje, tampė akmenis. Atsakovė nenorėjo bylinėtis teismuose, norėjo taikiai išspręsti ginčą, nes laikė D. tėvu. Ji su šeima neturi kur gyventi, (apie tai pateikė Registrų centro duomenis), todėl nesutinka išsikelti.
Atsakovas V. B. paaiškino, kad prieštarauja dėl iškeldinimo, nes žino, jog žmonai pagal testamentą priklauso pusė namo. Prieš keletą metų ieškovas atvažiuodavo pas juos į svečius ir siūlydavo keltis pas jį gyventi, nes jam vienam liūdna. Prieš tai jie gyveno Vilniaus rajone ir ketino paimti paskolą būsto įsigijimui. Prieš keletą metų pradėjo gyventi pas D. pagal žodinį susitarimą. Prieš tai jis (atsakovas) padažė namą, vėliau-per tris mėnesius savo darbu įrengė pirtį. Po pirties įrengimo prasidėjo konfliktai, priekaištai. Ieškovas bandė priversti viską daryti taip kaip jis nori. Dabar gyvena septyniese, penki vaikai ir jis su ieškove. Vyriausiam- 14 metų, o mažiausiam vaikui 2 mėnesiai. Kito būsto nei jis, nei žmona neturi. Jis ieškovo nemušė, priešingai- ieškovas jį sumušė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimą palaikė, priešieškinį prašė atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė priešieškinį, o ieškinio prašė netenkinti.
Išvadą teikiančios institucijos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rimanta Jurkevičienė pažymėjo, kad nesutinka dėl vaikų iškeldinimo iš būsto. J.M. su šeima apsigyveno testamento pagrindu, ne šiaip įsikėlė ir turtą užvaldė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinis –tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad santuoka tarp ieškovo D. D., a.k.(duomenys neskelbtini) , ir L. D., a.k.(duomenys neskelbtini) , įregistruota (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo bylos lapas 8). Nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ši santuoka būtų nutraukta. Be to pats ieškovas nurodė, kad slaugė sunkiai sergančią žmoną ir su ja gyveno iki jos mirties. Prie nagrinėjamos prijungtoje paveldėjimo byloje yra Švenčionių miesto seniūno pažyma, kad L. D. iki savo mirties gyveno aukščiau nurodytu adresu kartu su savo vyru D.D. (b.l.5). Švenčionių rajono pirmame notarų biure 1995 m. spalio mėn. 26 d. buvo patvirtintas testamentas, kuriuo L. D. jai priklausančią dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) , Švenčionių m., ir visą kitą turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka J. M. ,a.k.(duomenys neskelbtini) (t.1., bl.77). Nėra jokių duomenų apie tai, kad šis testamentas būtų panaikintas ar pakeistas. L. D. mirė (duomenys neskelbtini) (t.1.,b.l.78). J. M. mirusios palikimą priėmė - Švenčionių rajono pirmame notarų biure 1997 m.lapkričio 05 d. buvo užvesta paveldėjimo byla po L. D. mirties (t.1., b.l.31). Švenčionių rajono 1-ojo notarų biuro notarė, vadovaudamasi LR CK 3.88 str., 2011-03-21 patvirtino, kad L. D., priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su D. D., t.y. ½ dalis žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Švenčionių m.k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), turintis 0.1031 ha bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių m. (pav.b.l.40). Notarė atsakovei į šį turtą 2011-08-29 išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (pav.b.l.42-44). Tačiau į kitą testatorei priklausiusį turtą -į ½ dalį namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių notarė paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė. Notarė teismo posėdyje paaiškino, kad vadovavosi Notariato įstatymo 52 str., kad mirusio sutuoktinio vardu gali būti išduotas nuosavybės teisės liudijimas tik gavus pergyvenusio sutuoktinio sutikimą, o kadangi ieškovas jai tokio sutikimo nepateikė, (pateikė Registrų centro išrašą, jog minėti pastatai priklauso jam), tai todėl paveldėjimo teisės liudijimo į dalį gyvenamojo namo ir į kitų statinių dalį J.M. neišdavė, patarė jai kreiptis į teismą. Nors ieškovas, liudytojai A.M., T.M., R.M.-Č., R.P.,S.K., teigė, kad namas buvo statomas D.D. tėvo pinigais, o pastatytą namą jis savo sūnui padovanojo, (liudytojai S.M., A.M. teigė priešingai), tačiau byloje apie šio nekilnojamojo turto dovanojimą ar jo perleidimą D.D. kitu būdu nėra jokių rašytinių įrodymų, kaip ir nėra jokių duomenų apie tai, kad jis šį turtą būtų paveldėjęs. Pagal 1964 m. LTSR Civilinio kodekso 43 straipsnio 2 dalį rašytine forma privalėjo būti sudaromi sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu didesnė nei 100 rublių, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo metu, kai jie sudaromi. Pagal 1964 m. LTSR Civilinio kodekso 58 straipsnio 2 dalį įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę esant ginčui remtis liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad namas (duomenys neskelbtini) , Švenčionyse buvo pastatytas 1969m., ir įregistruotas 1974 m., tai yra įgytas daugiau kaip po 10 -ies L.D. ir D.D. bendro gyvenimo metų, todėl jis negali būti kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė Santuokos ir Šeimos kodekso (1969-07-16) 22str. prasme, kuriame nurodyta, kad turtas, priklausąs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Pažymėtina, kad iki 2001-07-01 galiojusio LTSR santuokos ir šeimos kodekso (1969-07-16) 21 str. numatė, kad santuokiniai santykiai apima ir bendro sutuoktinio turto sukūrimą, t.y., kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu (nors ir įformintas vieno iš jų vardu), yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Yra nepagrįstas ieškovo tvirtinimas, kad jo asmeninė nuosavybė į gyvenamąjį namą bei kitus statinius pripažinta Švenčionių rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1973-10-30 sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) kadangi asmuo (šeima) savo lėšomis pasistatęs namą, norėdamas jį įregistruoti registro įstaigoje, tuomet privalėjo jai pateikti vietinio savivaldos organo sprendimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo, kad tai yra ne valstybės ar kolūkio nuosavybė, o jo asmeninė (šeimos) nuosavybė(t.1,b.l.123). Kaip teisme nurodė šį sprendimą pasirašęs tuometinis vykdomojo komiteto sekretorius J. B., tik labai retais atvejais namai būdavo įregistruojami vyro ir žmonos vardu, o įprastai nekilnojamieji daiktai buvo registruojami vieno iš sutuoktinių vardu (t.1,b.l.175-176). Pažymėtina, kad dokumentų, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kurią sprendimu patvirtino vykdomojo komiteto pirmininkė ir sekretorius, archyvuose nėra (t.1.,b.l.186-194). Pažymėtina ir tai, kad 0.1031 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame stovi namas, registre taip pat įregistruotas vieno iš sutuoktinių D. D. vardu, tačiau dėl jo jokio ginčo nėra ir paveldėtojai J.M. į jį išduotas paveldėjimo liudijimas (pav. b.l. 22). Nėra jokių įtikinamų įrodymų apie tai, kad L. D., būtų palikusi vyrą, kad nebūtų suinteresuota gyvenamojo būsto statyba ar panašiai. Liudytojų parodymai, kad neva tai L.D. buvo išvykusi, gyveno kitoje vietoje, šio fakto nei paneigia, nei patvirtina, nes yra visiškai natūralu, kad statybų metu gyvenama ne statomame name, o kitoje vietoje, o antra vertus pats ieškovas patvirtino, kad tik baigus statyti namą L.D. tuoj pat jame apsigyveno kartu su savo vyru (t.1., b.l.171-172). Pažymėtina, kad testatorė šį namą visada laikė bendru šeimos turtu, ir tai nurodė savo testamente, kurį notarė patvirtino (t.1.,b.l.77).
Priimant sprendimą byloje teismas vadovaujasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 4 dalis) ir vertina reikšmingą aplinkybę, kad gyvenamąjį namą su statiniais,( Miško g.19, Švenčionyse), D. D. ir L. D. užgyveno būdami santuokoje. Kadangi ši aplinkybė nebuvo paneigta, tai šis nekilnojamas turtas pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, kurioje tiek D. D., tiek L. D. priklauso lygios dalys. Patenkinus priešieškinį, ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo nėra pagrindo patenkinti, nes testamentinės įpėdinės šeimos iškeldinimas iš jos paveldėto turto prieštarautų aukščiau minėtiems principams. Be to atsižvelgiama ir į tai, kad atsakovų šeima yra daugiavaikė, joje auga net penki nepilnamečiai vaikai: L. M., gim.(duomenys neskelbtini) , G. B., gim.(duomenys neskelbtini) , A. B., gim. (duomenys neskelbtini) , L. V. B., gim. (duomenys neskelbtini) , R. B., gim. (duomenys neskelbtini) ,(t.1.,b.l.52-55, 155). Be to nėra duomenų apie tai, kad atsakovams nuosavybės teisėmis priklausytų koks nors kitas gyvenamasis būstas.
LR CPK 88 str.1d.6p., 93 str., 96 str. pagrindu patenkinus atsakovės priešieškinį iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, paskaičiuotos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-04-05 pažyma Nr. (4.22)-TPA-405-13, o taip pat ir išlaidos susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims (t.2., b.l.29).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. D. ieškinį atmesti, J. M. priešieškinį patenkinti.
Nustatyti, kad L. D., a/k. (duomenys neskelbtini) , (mirusiai(duomenys neskelbtini) ) nuosavybės teise bendrame turte priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Švenčionių m. su priklausiniais: ½ dalimi garažo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ; ½ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ; ½ dalimi kiemo statinių (šulinio, kiemo aikštelės, tvoros), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių m.
Priteisti iš ieškovo valstybės naudai už atsakovei J. M. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą - 1903.77Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus tris litus 77 ct) šią sumą sumokant į valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 73000 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas -188659752, banką –AB “Swedbank”, įmokos kodas-5630 ( nurodant mokėjimo paskirtį-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš D. D. 102.05Lt (vieną šimtą du litus 05 ct) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.