Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. D., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 kl. išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamos vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas;

M. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;

A. S. (A. S.), a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšių raj. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2006-01-16 Telšių raj. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93 str. ir LR BK 82 str. paskiriant elgesio apribojimą 6 mėn. būti namuose nuo 22 vai. iki 6 val.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D., M. Š. ir A. S. išžagino mažametę, o būtent: 2005 m. rugpjūčio mėnesį, apie pietus, tiksli data ir laikas nenustatyti, L. B. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą mažametės D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, ją laikydami už rankų ir taip atimdami galimybę priešintis, nukentėjusiąją nurengė ir pakaitomis, laikydami D. Š. už rankų, su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią: pirmiausia A. S., po to M. D., M. Š., po ko M. D. dar kartą lytiškai santykiavo su D. Š. prieš jos valią.

Kaltinamieji M. D., M. Š. ir A. S. kaltais prisipažino ir parodė, kad 2005 m. vasarą jie visi trys buvo M. D. namuose (duomenys neskelbtini), ir M. D. pasiūlė pasikviesti D. Š.. Jis parašė SMS žinutę D. Š. draugės G. vardu ir pakvietė D. Š. ateiti. Kai D. Š. atėjo, jie pasiūlė jai eiti į miegamąjį lytiškai santykiauti. Ji nesutiko, norėjo išeiti, tada M. Š. su A. S. nunešė D. Š. į lovą. Nešama ji spardėsi, priešinosi. M. D. ją nurengė, numovė džinsus, apatines kelnaites, o tuo metu M. Š. su A. S. laikė D. Š. rankas. Po to kai M. D. ją nurengė, jis pradėjo laikyti D. Š. rankas, o A. S. atsisegė kelnes ir atliko lytinį aktą. Po to lytinį aktą atliko M. D., o M. Š. su A. S. laikė jai rankas. Po M. D. su D. Š. lytinį aktą atliko M. Š.. D. Š. nešaukė, neprašė ją paleisti, tik spardėsi. Visi trys su D. Š. santykiavo savo lytinius organus įvesdami į D. Š. lytinius organus. Po to M. Š. su A. S. išėjo parūkyti į koridorių, o M. D. su D. Š. pasiliko kambaryje ir dar kartą atliko lytinį aktą. Nukentėjusiajai išeinant jie pasakė jai, kad ji niekam nepasakotų apie tai, kas įvyko. M. Š. pripažino, jog žinojo, kad įvykio metu D. Š. buvo apie 11 metų, A. S. ir M. D. teigia, kad įvykio metu manė, jog D. Š. buvo apie 15 metų.

Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad 2005 m. rugpjūčio mėn., apie pietus, mobiliojo ryšio telefonu gavo draugės G. B. žinutę, kurioje ji kvietė ateiti pas ją į namus. Atėjusi rado A. S., M. Š. ir M. D., kurie ją paguldė į lovą ir nurengė. Ji priešinosi, spardėsi. Visi trys pakaitomis ją laikydami pasikeisdami lytiškai santykiavo. Pirmas lytinį aktą atliko A. S., antras – M. D., trečias – M. Š.. Visi trys lytinius aktus atliko savo lyties organą įvesdami į jos lytinius organus. M. Š. nenorėjo santykiauti, tačiau M. D. ir A. S. jį ragino, ir tada šis taip pat atliko lytinį aktą, po ko visi trys kaltinamieji išėjo iš kambario. M. D., kaip ir kiti du kaltinamieji, atliko tik vieną lytinį aktą. Neturtinę žalą atlygino M. Š. ir A. S.. Jos atsiprašė tik M. Š., ir ji jam atleido. Prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš M. D..

Liudytoja V. B. parodė, jog įvykio metu buvo D. Š. globėja. Kaime girdėjo kalbas, kad kažkas išprievartavo D. Š., tačiau paklausta D. Š. tai paneigė. Tik vėliau ji patvirtino, kad 2005 metų rugpjūčio pabaigoje A. S., M. Š. ir M. D. ją išprievartavo. Po įvykio akivaizdžių pasikeitimų D. Š. elgesyje nepastebėjo, tačiau ji pasidarė uždaresnė, piktesnė, dažniau verkdavo. Vėliau D. papasakojo, kad po išprievartavimo ji labai pergyveno, blogai miegojo naktimis, sapnuodavo košmarus. Po įvykio su D. lankėsi pas gydytoją dėl jos psichinės būklės. Vėliau D. nebenorėjo gyventi pas ją, todėl išvažiavo į „duomenys neskelbtini“ vaikų namus. Įvykio metu D. Š. buvo 11 metų, ji mąstė dar kaip vaikas, nors atrodė šiek tiek subrendusi. Mano, kad dėl šio įvykio D. labai išgyveno, jai buvo padaryta didelė žala, nes pasikeitė jos elgesys.

Liudytoja N. Š. parodė, kad kaltinamasis M. Š. yra jos sūnus.

Dėl šio įvykio sūnus labai pergyveno, jam buvo depresija. Sūnus pasakojo, kad jis buvo pas M. D. ir lytiškai santykiavo su D. Š., tačiau D. Š. nemušė, jai negrasino. Sūnus labai gailisi taip padaręs, atlygino D. Š. 1700 Lt žalą, tuos pinigus pats užsidirbo. Kiek D. Š. prašė, tiek jis ir atlygino, ji jam atleido. M. Š. serga epilepsija, protiškai yra atsilikęs. Jam nesisekė mokslai, todėl buvo sudaryta speciali mokymosi programa. Šiuo metu M. turi invalidumą dėl psichinio pobūdžio negalavimo, nuolatos gydosi. M. pareigingas, geras.

Nepilnametės nukentėjusiosios D. Š. atstovė D. J. paaiškino, jog D. Š. nuo 2006 metų balandžio mėnesio gyvena Vaikų globos namuose, „duomenys neskelbtini“. Ji emociškai nestabili, visada įsitempusi, pasiruošusi gynybai, nuolatos ieško draugų. Jos mintys buvo apie savižudybę, mirtį, gyvenimo pabaigą. Iš pradžių, dar neturėdami apie įvykį informacijos, suprato, kad kažkas įvyko. Šiuo metu ji pradeda domėtis gyvenimu. Išėjimas iš to kaimo, iš tos aplinkos, pabėgimas nuo globėjos yra jos psichologinės būsenos pasekmė, nes ji jaučiasi dėl viso to kalta. Jai dabar jau 14 metų, pagal išvaizdą ji taip ir atrodo. Kai ji atvyko į vaikų namus, galima sakyti, kad atrodė metais vyresnė, nei tuo metu buvo jos amžius. Prašo priteisti žalą D. Š. iš M. D..

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, jog M. Š., A. S. ir M. D. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus ir parodė, kaip jie išžagino D. Š. (1 t., b. l. 195-197, 2 t., b. 1. 84-86, 139-141).

Iš specialisto išvadų Nr. G-22/06 (07) ir KG 28/06 (03) matyti, kad D. Š. yra mažametė bei lytiškai nesubrendusi, jos mergystės plėvė žiedinės formos, labai elastinga, anga stipriai išsitempia ir praleidžia du pirštus, todėl su mažamete gali būti atliktas lytinis aktas, įvedant varpą į makštį nepažeidus mergystės plėvės. Tai, kad nėra plėvės apspaudimo žiedo bei kiti požymiai patvirtina seniau (galimai 2005 m. rugpjūčio mėn.) atliktus lytinius aktus (1 t., b. l. 35, 37).

Iš teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto matyti, kad D. Š. nusikalstamos veikos metu nesirgo psichine liga, nebuvo laikinoje psichinės veikos sutrikimo būsenoje. 2005 m. ji galėjo suprasti su ja atliekamų nusikalstamų veiksmų esmę ir pobūdį bei pagal galimybes bandė priešintis, tačiau jos pastangos nepakankamai sėkmingos dėl fizinio įtariamųjų pranašumo. D. Š. geba suprasti bylos aplinkybes ir duoti apie jas teisingus parodymus, nenustatyta padidintas polinkis fantazuoti, pakankamai gerai atskiria vaizduotės produkciją nuo realybės (1 t., b. 1. 67-68).

Įvertinęs visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, teismas daro išvadą, jog M. D., M. Š. ir A. S. kaltė išžaginus D. Š. pilnai įrodyta. Kaltinamieji M. D., M. Š. ir A. S. patvirtino, jog lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja D. Š., įvesdami savo lytinius organus į jos lytinius organus. Visi trys kaltinamieji taip pat pripažino, jog santykiavo prieš nukentėjusiosios valią, kad nukentėjusioji nesutinka atlikti lytinius santykius, jie suprato iš to, jog D. Š. priešinosi, spardėsi. Kaltinamųjų parodymai apie esmines įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, be to, tokius savo parodymus kaltinamieji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamųjų parodymus iš esmės atitinka ir nukentėjusiosios parodymai bei specialisto išvados. Įvykio aplinkybės, dėl kurių kaltinamųjų ir nukentėjusiosios parodymai skiriasi – tai, jog M. D. atliko su D. Š. antrą lytinį aktą, bei tai, jog kaltinamieji išžaginimo metu D. Š. laikė ne tik už rankų, bet ir už kojų. Visi trys kaltinamieji tvirtina, kad išžaginimo metu pasikeisdami laikė nukentėjusiąją už rankų, o už kojų nelaikė. Gi nukentėjusioji teigia, kad ją laikė ir už kojų, ir už rankų. Atsižvelgiant į tai, jog ši aplinkybė neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bei į tai, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo streso būklėje, o visų trijų kaltinamųjų parodymai yra vienodi, iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog kaltinamieji išžaginimo metu laikė nukentėjusiąją už kojų. M. D. ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 119-120), ir teisme parodė, jog du kartus santykiavo su nukentėjusiąja. Kadangi kaltinamajam M. D. nėra jokio pagrindo apkalbėti save ir tuo pasunkinti savo padėtį, be to, tokius jo parodymus patvirtino M. Š. bei A. S., teismas remiasi kaltinamųjų parodymais ir daro išvadą, jog M. D. su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo du kartus, o nukentėjusiosios parodymus, jog M. D. atliko tik vieną lytinį aktą, vertina kaip jos suvokimo suklydimą, įtakotą stresinės būklės dėl jos atžvilgiu panaudotų smurtinių veiksmų. Antrą lytinį aktą M. D. atliko tuojau po visų trijų kaltinamųjų smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y., kai jau buvo palaužtas D. Š. pasipriešinimas, todėl M. D. veiksmai atliekant antrą lytinį aktą vertinami kaip tęstiniai išžaginimo veiksmai.

M. Š. prisipažino, jog žinojo, kad išžaginimo metu D. Š. buvo apie 11 metų, o A. S. ir M. D. neigia žinoję apie nukentėjusiosios mažametystę. Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog ir M. D. bei A. S. įvykio metu tai pat suvokė, kad nukentėjusiajai D. Š. tuo metu buvo mažiau nei 14 metų. Nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu visi kaltinamieji žinojo apie jos amžių, nes prieš tai jie bendraudavo, be to, jie visi trys draugavo su jos globėjos V. B. sūnumi M. B., kuris gerai žinojo, kiek jai metų, o A. S. dar prieš įvykį ji pati buvo sakiusi, kad jai 11 metų. Ikiteisminio tyrimo metu M. D. nurodė, jog manė, kad D. Š. nusikaltimo metu buvo 11-12 metų (2 t., b. l. 119-120), A. S. teigė, kad įvykio metu jam atrodė, jog D. Š. buvo apie 12-13 metų (2 t., b. l. 74-76). Be to, ir apklausiant nukentėjusiąją D. Š. teisiamajame posėdyje, matyti, jog nukentėjusiosios išvaizda atitinka jos amžių. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, daroma išvada, jog kaltinamieji M. D. ir A. S., kaip ir M. Š., įvykio metu suprato, jog prievartinius lytinius santykius atlieka mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu. Dėl to visų trijų kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal LR BK 149 str. 4 d., numatančią atsakomybę už mažamečio asmens išžaginimą.

Ir nukentėjusioji, ir kaltinamieji parodė, jog D. Š., nesutikdama atlikti lytinius santykius, priešinosi kaltinamiesiems spardydamasi. Tai rodo, jog D. Š. suprato su ja atliekamų nusikalstamų veiksmų esmę bei pobūdį ir dėl to priešinosi, ką patvirtina ir psichologijos ekspertizės išvados (1 t., b. 1. 67-68). Akivaizdu, jog nukentėjusioji sėkmingai pasipriešinti trijų vyresnių už ją kaltinamųjų bendrai naudojamam smurtui negalėjo dėl jų fizinio pranašumo, o pripažinti, jog D. Š. negalėjo pasipriešinti kaltinamųjų veiksmams dėl mažametystės, nėra pagrindo. Todėl daroma išvada, jog kaltinamiesiems nepagrįstai inkriminuota aplinkybė, kad jie išžagino D. Š. pasinaudodami jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, ir ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

Kadangi visi trys kaltinamieji iš anksto susitarė išžaginti nukentėjusiąją, nusikaltimą įvykdė bendrais veiksmais, t. y., visi trys iš eilės lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, vienam atliekant lytinį aktą, kiti du laikė nukentėjusiąją, kas nukentėjusiajai atėmė galimybę pasipriešinti, daroma išvada, jog nusikaltimas padarytas kaltinamiesiems veikiant bendrininkų grupėje. Vadovaujantis LR BK 60 str. 1 d. 1 p., tai pripažįstama visų trijų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

M. Š. ir A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą.

M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai nukentėjusiajai sukėlė psichologinę traumą, neigiamus emocinius išgyvenimus, pažeminimą, padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Dėl to visiems trims kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį atsižvelgiama į kaltininkų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į jų asmenybes bei kiekvieno vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme.

M. Š. nusikalto būdamas nepilnametis, neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. 1. 65, 176), charakterizuojamas patenkinamai, seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi (2 t., b. 1. 68). M. Š. turi neįgalumą dėl epilepsijos, Teismo psichiatrijos stacionarinės ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad M. Š. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas bei situacinė depresinė reakcija, nusikalstamos veikos padarymo metu jis nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikinoje liguistoje psichikos sutrikimo būsenoje ir dėl jam diagnozuoto lengvo protinio atsilikimo jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., b. 1. 12, 58-61). Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, M. Š. prievartinį lytinį aktą atliko paragintas kitų dviejų kaltinamųjų, vėliau nukentėjusiosios atsiprašė, ir ši jam atleido. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, jog M. Š. skirtina minimali už padarytą veiką nepilnamečiams numatyta laisvės atėmimo bausmė, o paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikytinos LR BK 92 str. 1, 2 d. nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

M. D. neteistas, tačiau 2007-04-04 Telšių rajono apylinkės teismo teisėjos nutartimi LR BK 38 str. ir BPK 212 str. 5 p. numatytais pagrindais jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007-03-04 (2 t., b. 1. 158-159), baustas administracine tvarka už 2006-01-16 padarytą ATPK 50 str. numatytą pažeidimą (2 t., b. 1. 177), yra psichikos sveikatos centro registre, dgn. vidutinio sunkumo depresinis epizodas (2 t., b. 1. 162, 164), 2000 metais jam buvo įsteigta laikinoji rūpyba, augo pas rūpintoją (2 t., b. l. 167-168), charakterizuojamas patenkinamai, seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi (2 t., b. 1. 172,175). Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis, išsiųsdamas nukentėjusiajai žinutę savo netikros sesers vardu ir taip atsiviliodamas nukentėjusiąją į savo namus, buvo šio nusikaltimo iniciatorius, kad jau vykstant ikiteisminiam tyrimui šioje byloje, M. D. pažeidė paskirtos kardomosios priemonės sąlygas ir pasislėpė, padarė BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą bei ATPK 50 str. numatytą administracinės teisės pažeidimą, daroma išvada, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to M. D. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Ta aplinkybė, jog M. D. viso bylos tyrimo metu savo kaltę pripažino ir savo parodymus, jog atliko du prievartinius lytinius aktus, patvirtino net nukentėjusiajai teisiamajame posėdyje nurodžius, jog jis atliko tik vieną prievartinį aktą, leidžia pagrįstai manyti, jog jis kritiškai vertina savo nusikalstamus veiksmus, dėl ko gali būti pataisytas ir perauklėtas paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, artimą už padarytą veiką numatytai minimaliai bausmei.

A. S. teistumo neturi, 2006-01-16 nuosprendžiu LR BK 93 str. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už 2005-05-13 padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2 t., b. 1. 96, 101-102), po 2005 m. rugpjūčio mėnesį įvykdyto išžaginimo kitų nusikalstamų veikų nepadarė, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. 1. 109), turi ryškų kalbos defektą, yra neįgalus, po patirtos traumos yra netekęs 60 procentų darbingumo (2 t., b. 1. 110-112), charakterizuojamas teigiamai, augo nepilnoje šeimoje, nes tėvas miręs, nuo vaikystės buvo silpnos sveikatos (2 t., b. 1. 105-106, 3 t., b. l. 36), nusikaltimą padarė būdamas labai jauno amžiaus (18 metų 3 mėnesiai). Iš bylos aplinkybių matyti, jog A. S. nusikaltimą įvykdė su nepilnamečiais bendrininkais – vaikystės draugais, su kuriais ir leisdavo laisvalaikį, nėra sukūręs savo šeimos, gyvena su mama ir jaunesniais broliais, būdamas nedarbingas nedirbo suaugusių žmonių kolektyve. Kaip matyti iš paties A. S. parodymų, prievartiniai lytiniai santykiai su nukentėjusiąja jam buvo pirmi lytiniai santykiai, o iš „duomenys neskelbtini“ bendruomenės pirmininkės tarpininkavimo rašto matyti, jog dėl kalbos defekto jis neturėjo pasisekimo mergaičių tarpe (3 t., b. l. 36). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog nusikaltimą iš dalies sąlygojo ir jo kalbos defektas bei patirties neturėjimas lytinių santykių srityje. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, tiek nusikaltimo padarymo aplinkybes, tiek aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę, gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę, teismas daro išvadą, jog A. S., kuris įvykio metu buvo 18 metų 3 mėnesių amžiaus, nusikaltimo padarymo metu pagal savo socialinę brandą prilygo nepilnamečiui, dėl ko jam taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai (BK 81 str. 2 d.), nes nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiks LR BK 80 str. numatytą nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį. A. S. charakterizuojamas teigiamai, turi neįgalumą, yra viena jo atsakomybę sunkinanti ir dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima už padarytą nusikaltimą nepilnamečiams numatytai minimaliai bausmei. A. S. po nusikaltimo padarymo kitų nusikalstamų veikų neįvykdė, administracinės teisės pažeidimų nepadarė, kardomosios priemonės sąlygų nepažeidė, todėl daroma išvada, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu jam taikytinos LR BK 92 str. 1, 2 d. nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę.

Nukentėjusioji D. Š. pareiškė civilinį ieškinį M. D. dėl 1500 litų neturtinės žalos išieškojimo. M. D. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje su M. Š. ir A. S., dėl ko pagal LR CK 6.279 str. nuostatas bendrininkai žalą turėtų atlyginti solidariai. Tačiau, kadangi nukentėjusioji M. Š. ir A. S. ieškinių nėra pareiškusi, nes jie žalą atlygino savanoriškai, spręstinas tik žalos išieškojimo iš kaltinamojo M. D. klausimas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vertindamas nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai mažametei D. Š. tyčiniai nusikalstami M. D. veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, neigiamas psichologines pasekmes, kas gali turėti įtakos jos asmenybės formavimuisi, taip pat į M. D., kuris neturi jokio registruojamo turto, tačiau yra jaunas ir darbingas, turtinę padėtį. Įvertinus visas šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, daroma išvada, jog prašoma priteisti neturtinė žala savo dydžiu nėra per didelė, todėl nukentėjusiosios pareikštas ieškinys dėl 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 299 str., 301 - 305 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. D., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 4 d. ir paskirti laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. D. į bausmės laiką įskaityti dvi sulaikyme būtas paras (2006-02-21 – 2006-02-23) bei suėmime būtą laiką nuo 2007-10-24 iki 2008-05-08.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. D. palikti nepakeistą –suėmimą.

M. Š., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 4 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., M. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 92 str. 2 d., 85 str., 87 str., M. Š. paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

-nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus – iki 2010 metų gegužės 1 d. išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

-elgesio apribojimą – iki 2009 m. gegužės 1 d. būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos.

M. Š. į bausmės laiką įskaityti dvi sulaikyme būtas paras (2006-02-21 – 2006-02-23) bei Utenos ekspertiniame skyriuje būtą laiką nuo 2007-04-02 iki 2007-05-04.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Š. palikti nepakeistą – namų areštą.

A. S. (A. S.), a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 4 d. ir, pritaikius LR BK 81 str. 2 d., paskirti jam laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams.

Vadovaujantis LR BK 92 str. 2 d., 87 str., A. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę -elgesio apribojimą – iki 2009 m. gegužės 1 d. būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos.

A. S. į bausmės laiką įskaityti dvi sulaikyme būtas paras (2006-02-21 – 2006-02-23).

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. palikti nepakeistas – namų areštą ir dokumento paėmimą.

Priteisti iš M. D. 1500 litų D. Š. neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.