- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-03
- Bylos Nr.
- 1A-425-376-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-04356-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas (pirm.), Stasys Lemežis, Teresėlė Kazlauskienė
- Nuteistasis
- D. P., A. Č.
- Nukentėjusysis
- J. Š.
- Advokatai
- Arvydas Montrimas
Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-425-376-2011
Teisėja Aldona Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-04356-2009-4
2011 m. gegužės 3 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, ruso, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirb. UAB „(duomenys neskelbtini), neteisto ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, ruso, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedusio, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbančio, neteisto, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės apribojimas 6 mėn., įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laiką nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios (LR BK 48 str.); A. Č. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (LR BK 37 str.)
Nukentėjusiajai J. Š. pripažinta teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. (LR BK 115 str.2d.)
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. ir A. Č. nuteisti už tai, kad veikdami kartu 2008 m. gruodžio 14 d., apie 3 val., greta namo (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, t.y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu rodydami nepagarbą aplinkiniams, pažeidė viešąją tvarką: D. P. tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekines ir galines kairės pusės dureles, smūgį ranka per stogą, o A. Č. sudavė vieną smūgį alkūne per bagažinę, sužalodami automobilio priekines ir galines kairės pusės dureles, automobilio stogą bei bagažinės dangtį ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad jo elgesys nebuvo įžūlus, kadangi norėjo tik atkreipti automobilio Audi A4 savininkų dėmesį, nes automobilis buvo užblokavęs jam kelią ir jis su žmona negalėjo išvažiuoti iš kiemo. Liudytojų V. G., J. Š. ir nukentėjusiosios J. Š. parodymai yra prieštaringi. Liudytoja J. Š. teigė, kad girdėjo daužomą automobilį apie 12 val. nakties, o nukentėjusioji J. Š. parodė, kad jos dukra minėtu automobiliu grįžo apie 2 val. 45 min. Be to, kaip teigė J. Š., ji nematė, kad būtų daužomas jos automobilis. Liudytojas V. G. savo parodymuose teigė, kad jam pažiūrėjus pro langą, jis pamatė du vyrus ir merginą, tuo tarpu liudytoja J. Š. teigė, kad lauke buvo du vyrai ir jokių kitų žmonių ji nematė. Be to, liudytojas V. G. buvo apklaustas tik praėjus metams po įvykio. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji ir liudytoja J. Š. policijos komisariate buvo apklausiamos pažeidžiant liudytojų apklausai taikomas taisykles – buvo apklausiamos kartu ir girdėjo viena kitos parodymus. Skunde pažymima ir tai, kad iš karto po įvykio automobilis apžiūrėtas nebuvo, todėl nėra įrodymų, kad automobilis buvo apgadintas dėl nuteistojo veiksmų. Teismas konstatavo, kad automobiliui buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, tačiau tuo pačiu nurodė, kad konkreti kaltinamųjų veiksmais padaryta žala nustatyta nebuvo, todėl nėra įrodymų, kad nuteistasis savo veiksmais apskritai padarė kokią nors žalą. Nuteistasis neneigia, kad du kartus spyrė į automobilio padangą ir delnu sudavė per automobilio stogą, tačiau šiais savo veiksmais jokios žalos automobiliui nepadarė. be to, pažeista įvykio vietos apžiūros procedūra – automobilis įvykio vietoje apžiūrėtas nebuvo, o apžiūrai į policijos komisariatą jį atvarė pati nukentėjusioji J. Š.. Taip pat skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos ekspertizių centro Trasologijos ir balistinių ekspertizių skyriaus specialisto išvada, kurioje konkrečiai nenurodyta, o tik padaryta prielaida, kad dalies pažeidimų automobilio kairės pusės galinių durelių, vairuotojo durelių, galinio dešinio sparno fiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant ranka, alkūne ar koja apauta batu.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Č. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Jis buvo pripažintas kaltu tik tuo pagrindu, kad tik vienas iš liudytojų – V. G. neva tiesiogiai matė kaip jis atliko vieną smūgį alkūne į nukentėjusiosios automobilio Audi A4 bagažinę. Liudytojas parodė, kad „įvykio naktį atsibudo nuo smūgio garso, per langą pamatė kaip stambesnis vyras muša per automobilio bagažinę, prie automobilio stovėjo dar vienas vyras ir mergina, stambesnis vyras pradėjo koja daužyti automobilio duris, o kumščiu stogą ir kapotą. Mažesnis vyras vieną kartą alkūne smūgiavo per bagažinę. Paskambino kaimynei I. Š. ir pasakė, kad daužomas jos automobilis..“ Nei nukentėjusioji, nei jos dukra liudytoja I. Š. neužsiminė tyrėjai, kad įvykį matė liudytojas V. G.. Nors apylinkės teismas prokuratūros atlikto eksperimento nelaikė kaltę pagrindžiančiu įrodymu, tačiau išanalizavus jo vaizdo įrašą darytina pagrįsta išvada, kad mažai tikėtina, jog liudytojas V. G. galėjo iš tikrųjų atsibusti nuo smūgių į nukentėjusiosios automobilį, negirdint automobilio signalo garso ir signalizacijos, kad liudytojas galėjo atpažinti nuteistąjį ir pamatyti, kad jis sudavė vieną smūgį alkūne į bagažinę. Todėl liudytojo parodymai vertintini kritiškai ir atmestini. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik prieštaringų nukentėjusiosios J. Š., liudytojų V. G., J. Š. ir I. Š. parodymų išvardinimu. O nuteistojo bei liudytojų V. T., O. P. ir I. Č. parodymai buvo atmesti, o liudytojos J. V. parodymai iš viso nebuvo vertinami. Skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, pažeidžiant baudžiamojo proceso normas. Teismas taip pat netinkamai vertino labai svarbią aplinkybę – kad jie patys iškvietė policiją, nežinodami, kad nukentėjusioji spėjo paskambinti į policiją anksčiau prieš porą minučių. Taip pat nuteistasis skunde pabrėžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008-12-14 dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo pagal LR BK 187 str. 3 d. Šią aplinkybę patvirtina 2008-12-15 Vilniaus miesto 2 PK pranešimas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, tačiau nežinia kada ir kokiu pagrindu 2008-12-14 Vilniaus m. 2 PK pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą vietoje užtepto užrašo „dėl turto sugadinimo“ atsirado užrašas „dėl viešosios tvarkos pažeidimo“. Taigi nuteistasis prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nutraukti bylą jo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų D. P. ir A. Č. apeliaciniai skundai atmestini, tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų. (LR BPK 328 str. 4 p.)
Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visus byloje esančius įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistųjų veiksmus, paskyrė teisingą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Nors pats nuteistasis savo kaltę neigia, nurodydamas, jog automobilio Audi A4 nedaužė, tik trenkė vieną kartą, kad suveiktų signalizacija, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais pilnai įrodyta, kad nuteistasis ir A. Č., veikdami kartu 2008 m. gruodžio 14 d., apie 3 val. greta namo Nr. 4 Konduktorių g., Vilniuje, t.y. viešoje vietoje įžūliu elgesiu rodydami nepagarbą aplinkiniams, pažeidė viešąją tvarką: D. P. tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekines ir galines kairės pusės dureles, smūgį ranka per stogą, o A. Č. sudavė vieną smūgį alkūne per bagažinę, sužalodami automobilio priekines ir galines kairės pusės dureles, automobilio stogą bei bagažinės dangtį ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
LR BK 284 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apgadintas automobilis Audi A4 2008 m. gruodžio 14 d. naktį, apie 3 val. stovėjo Konduktorių gatvėje, šalia namo Nr.4 ir parduotuvės „Norfa“ esančioje aikštelėje. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-796/2007, 2K-670/2002). Kad automobilis Audi A4 2008 m. gruodžio 14 d. naktį, apie 3 val. stovėjo Konduktorių gatvėje, šalia namo Nr.4 ir parduotuvės „Norfa“ esančioje aikštelėje, pripažįsta ir nuteistieji ir tai yra viešoji vieta, nes dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nuteistųjų veiksmų gali patirti nepatogumų. BK 284 str. 1 d. sudėtis yra materialioji, numatanti, jog įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.
Pats nuteistasis nurodo, kad įvykio naktį, priėję su žmona O. P., A. Č. ir pastarojo žmona I. Č. prie automobilio, pamatė, kad jis užstatytas automobilio Audi A4, tada pradėjo šaukti „Šeimininke“, bet niekas nereagavo. Tada priėjo prie automobilio Audi ir spyrė į padangą, kad suveiktų signalizacija. Spyrė į padangą antrą kartą, tačiau signalizacija nesuveikė, todėl trenkė per automobilio Audi stogą, suveikė signalizaciją, vėl pradėjo šaukti „Šeimininke“. Automobilio neapgadino. Taigi pats nuteistasis neneigia smūgių sudavimo. Tai patvirtina ir specialisto išvada Nr. 157, kurioje nurodoma, kad delno pėdsakas, rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu yra paliktas D. P. dešinės rankos delnu.
Kitas nuteistasis A. Č. taip pat patvirtino, kad D. P. sudavė smūgius, nurodė, jog D. P. trenkė per automobilio ratą, įsijungė signalizacija, jai išsijungus, D. P. dar kartą trenkė.
Nukentėjusioji J. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukra grįžo namo apie 2.45 val. ir priparkavo automobilį Audi. Kadangi nebuvo vietos, tai užstatė du automobilius: Subaru ir nevažiuojantį automobilį, negalvojo, kad tokiu metu reikės kam nors išvažiuoti. Kai taip pastato automobilį, tai vėliau apie 6.30-7.00 val. perstato jį. Įvykio naktį ją pažadino kaimynė Jelena, kuri pasakė, kad daužo jos automobilį. Su 2 dukrom iš karto nubėgo prie automobilio. Lauke pamatė kaip 3 vyrai ir 2 moterys bėga į namus. Ji jų paklausė, ką jie padarė, tačiau jie nieko neatsakė ir įėjo į savo laiptinę. Liepė jaunesniajai dukrai pasižiūrėti į kurį butą jie nuėjo, o pati nuėjo prie automobilio. Automobilis stovėjo 8-12 metrų nuo laiptinės. Iš toli matėsi, kad buvo įlenktas dešinės pusės galinis sparnas. Ji savo automobilio signalizacijos negirdėjo. Pamačiusi, kad jos automobilis apgadintas, išsikvietė policiją. Atvažiavus policininkas nuėjo į butą. Buto duris atidarė savininkas. Ten visi buvo girti. Į kaltinamuosius parodė Jelena, o ne ji, nes pati įvykio nematė. Kartu su dukra Ieva ir Jelena nuvažiavo į policijos komisariatą. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jie iš karto nuėjo prie automobilio, apžiūrėjo jį, nes ji turėjo paaiškinti dėl ko iškvietė policijos pareigūnus. Į komisariatą važiavo savo automobiliu, pakeliui jokių autoįvykių nebuvo. Iki gruodžio 14 dienos jos automobilis nebuvo apgadintas. Naktį matomumas buvo geras, nes įlenkimą matė jau nuo laiptinės. Jelenos mama iš antro aukšto matė įlenkimą. Andrejaus žmona žinojo, kur ji gyvena, nes buvo užstačiusi šios automobilį. Buvo sulenkta jos automobilio bagažinė, stogas, kapotas, sparnas, nedaug įskilęs priekinis stiklas, matėsi batų pėdsakai. Automobilį fotografavo komisariate, daugiau jo niekur nefotografavo. Draudimo kompanijos fotografas buvo gal praėjus savaitei. Naktį oro sąlygos buvo normalios, neatsimena ar buvo kritulių, gal buvo pašalę, nes buvo sausa. Konfliktą matė V. G. ir Jelena. Dabar tiksliai visko neprisimena, gal lauke matė ne tris, du vyrus. Ji pati ėjo pažiūrėti į kurį butą nuėjo vyrai ir moterys. Po įvykio automobiliu naudojasi. Ji pati žmonių, kurie daužė jos automobilį, nematė. Iki įvykio matė ant automobilio įbrėžimą, tačiau neprisimena kurioje vietoje. Iki nuvažiuojant į draudimo bendrovę daugiau įbrėžimų nebuvo. Prie parduotuvės „Norfa“ automobilio užkliudžiusi nebuvo. Nurodė, kad automobilio sužalojimo ties kuro įpylimo dangteliu atsirado (44 b.l.1t.) po įvykio, pripažino, kad automobilis buvo apgadintas ir iki įvykio, bamperio dažų dangos nubraižymai buvo anksčiau užkabinus kitą automobilį atsiradę, nežinanti iš kur atsirado įlenkimas prie gamyklinio ženklo; neprisimena ar buvo galinių, vairuotojo durelių, galinio dešinio sparno pažeidimai.
Liudytojas V. G., apklaustas apylinkės teisme, parodė, kad įvykio naktį atsibudo nuo smūgio garso. Per langą pamatė, kad stambesnis vyras muša per automobilio bagažinę. Prie automobilio stovėjo dar vienas vyras ir mergina. Stambesnis vyras pradėjo koja daužyti automobilio duris, o kumščiu stogą ir kapotą. Mažesnis vyras vieną kartą alkūne smūgiavo per bagažinę. Paskambino kaimynei I. Š., pasakė, kad yra daužomas jos motinos automobilis. Butas yra 9 aukšte. Jo kambario langai išeina į automobilių aikštelės pusę. Langai buvo uždaryti, prie lango kaba dieninės užuolaidos. Yra plastikiniais langais įstiklintas balkonas, balkone užuolaidų nėra. Atsibudęs, šviesos kambaryje neuždegė. Girdėjo tik kelis smūgius, ar suveikė signalizacija, neatsimena. Nuketėjusiosios automobilis nuo lango stovėjo apie 35 metrų atstumu. Automobilių aikštelė buvo apšviesta, įėjimas į gatvę taip pat apšviestas. Automobilis Audi stovėjo prie parduotuvės „Norfa“ užstatęs kitą automobilį. Kadangi buvo šviesu, matėsi truputi daugiau negu automobilio stogas. Mano, kad stambesnis vyras per bagažinę trenkė kumščiu. Nematė ar su kumščiu ar su ranka. Automobilį matė iš dešinės pusės šono. Abu vyrai stovėjo automobilio gale. Su jais taip pat stovėjo mergina. Stambesnis vyras trenkė per bagažinę, tada ėjo aplink ir eidamas daužė automobilį, o nuo kairės pusės pradėjo spardyti koja. Kiek kartų spyrė neatsimena. Spardė automobilį atsistojęs į automobilį nugara. Matė kaip atbulas spyrė į dureles. Stambus vyras apėjo automobilį ir pradėjo spardyti dešinės pusės dureles. Pro langą atpažino Andrejų, nežino, kodėl buvo užfiksuota, kad jo nepažinojo. Tiksliai prisimena, kad buvo 2 vyrai, o kiek buvo merginu, viena ar dvi, tiksliai neprisimena. Apie 3 minutes stebėjo, kaip jie spardė automobilį. Paskambinęs I. Š. į mobilų telefoną.
Kita liudytoja, J. Š. paaiškino, kad gyvena Konduktorių g. 4-15, antrame aukšte ir naktį miegojusi kambaryje, kurio langai išeina į aikštelę.. Naktį apie 12 valandą išgirdusi daužomą automobilį. Pribėgusi prie lango, atitraukusi užuolaidą ir mačiusi, kaip du vaikinai daužo automobilį Audi A4, kitų žmonių nemačiusi, kitų garsų, t.y. šaukimo, signalizacijos negirdėjusi. Mačiusi kaip vienas vaikinas stambesnis sudavė į galinį dešinės pusės sparną, vieną kartą kumščiu į stogą., daužė rankomis per visą mašiną. Kitas vyras šalia bėgiojęs prie mašinos, bet nemačiusi, kad jis suduotų automobiliui. Tuomet paskambinusi draugei namo, atsiliepusi telefonu I. Š. ir jai pasakiusi, kad du vyrai daužo jos automobilį. Apsirengusi ir nusileidusi į pirmą aukštą ir ten radusi Šarutytę su Šarutienė, kurios laukusios policijos ir joms paaiškinusi, kad matė kaip koja spyrė į automobilio dešinės pusės galinį sparną, vieną kartą sudavė į stogą. Tuo pačiu automobiliu naktį važiavusi į policiją ir mačiusi, kad galinis dešinės pusės sparnas lenktas, ar stogas buvo įlenktas nemačiusi. Neprisimenanti ar kitas vaikinas daužė automobilį. Automobilis į jos pusę stovėjęs dešinės pusės šonu, į jos pusę buvęs dešinys galinis sparnas.
Liudytoja I. Š. paaiškino, kad datos neatsimena, kai ji grįžusi automobiliu Audi A4 apie 2 val.30 min. ir pastačiusi jį aikštelėje prie parduotuvės Norfa ir matyt užstačiusi automobilį. Už 20 min. telefonu paskambinusi Šaškovskaja, kalbėjusi su ja motina ir po to motina pradėjusi žadinti kitus, sakydama, kad kažkas daužo jų automobilį Išbėgusi į lauką ir pamačiusi, kaip du vyrai ir dvi panelės įbėgusios į namą ir 12-tą butą. Nusileidusi liftu iš 9-to aukšto radusi, kad du vyrai ir 2 moteris rūkė ir motina jų paklaususi „Ką jūs čia padarėte“, o ji su sese nuėjusios prie automobilio ir mačiusi automobilio apgadinimus: buvo sulankstytas stogas, kapotas, įlenktas kuro bakas sparnai ir bagažinės dangtis buvo sulankstyti; stiklai automobilio nebuvo sudaužyti, buvo įskeltas keičiant valytuvo dienos metu jai išvažiuojant buvo įlenkimas ant kapoto ir sparno. J. Š. pasakojo, kad , kad jos mama stovėdama prie lango mums skambina ir mato, kaip du vyrai daužo automobilį rankomis ir kojomis. Automobilio signalizacija veikusi.
Liudytojos O. P. ir I. Č. parodė, kad nuteistasis D. P. koja dukart spyrė į automobilio Audi A4 ratą, ir sudavė ranka per automobilio stogą.
Iš liudytojo V. T. parodymų seka, jog A. Č. yra pusbrolis, o D. P. yra draugas, buvęs Ingos gimtadienyje, matęs, kad Inga su Andrejum buvo išėję palydėti svečių, o grįžę sakė, kad reikia paskambinti į policija, nes yra užstatytas automobilis.. Atėjus policininkui su mergaite, mergaitė parodžiusi į jį, sakydama, kad jis sudaužė automobilį. Policininkas sakęs, kad reikia važiuoti į policiją, bet jis atsisakęs ir nevažiavęs.
D. P. kaltę įrodo ir rašytiniai bylos duomenys: bendrasis pagalbos centro pranešimas, kuriuo nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 14d. 3 val.16 min. fiksuotas pranešimas, kad vaikinai apgadino automobilį, spardė kojomis, sulankstė, o tos pačios dienos 3 val.21 min. automobilis Audi užstatė Subaru (1t, 4,5 b.l.) Apžiūrint automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad bamperio dešinys galas kabo ore; variklio dangtis įlenktas, nubrozdintas įlenkimo viduryje; ant priekinio kairės pusės sparno yra nubrozdinimas; ant priekinio kairės pusės durų du įlenkimai ir bato pėdsakas matomas; ant galinių durų kairės pusės yra du įlenkimai ir bato pėdsakas; galinis kairės pusės sparnas turi įlenkimą ir nubrozdinimą; bagažinės dangtis turi įlenkimą; galinis dešinės pusės sparnas turi įlenkimą. Nuo automobilio stogo iš vairuotojo pusės paimta rankos pėdsako atspaudas (1t.7-11b.l.). Be to nukentėjusiajai J. Š. kreipusis į draudimo bendrovę , automobilis buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas fiksuojant pažeidimus (28-46 b.l.). Lietuvos ekspertizių centro Trasologijos ir balistinių ekspertizių skyriaus specialistas nustatė, kad dalies pažeidimų: automobilio kairės pusės galinių durelių, vairuotojo durelių, galinio dešinio sparno fiksuoti sužalojimai neprieštarauja teiginiui, kad jie galėjo būti padaryti smūgiuojant ranka, alkūne, koja apauta batu (2t.33-35 b.l.).Atlikus tyrimą automobilio apžiūros metu paimtos daktiloploštelės nustatyta, kad ji identifikavimui tinkama, pėdsakas paliktas D. P. dešinės rankos delnu (2t.47-48,52-57 b.l.)
Taigi D. P. kaltė pilnai įrodyta be liudytojų parodymų ir specialisto išvada, kurioje teigiama, kad pėdsakas yra padarytas D. P. rankos delnu; D. P. pripažįsta spardęs į automobilio ratus, tačiau apžiūrint automobilį iš karto po įvykio rasta ant priekinių ir galinių kairės pusės durelių įlenkimai su bato pėdsakais, įlenktas bagažinės dangtis; specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad tokie sužalojimai neprieštarauja teiginiui ir galėjo būti padaryti smūgiuojant ranka, alkūne ar koja, todėl esant visumai įrodymų, teismas laiko įrodyta, kad paneigta kaltinamojo versija, kad jis į kitas automobilio dalis nespardė, o spardė tik į automobilio ratus ir įrodyta, kad automobilio kairės pusės galines ir vairuotojo pusės dureles sužalojo D. P. spirdamas koja, o stogą suduodamas ranka. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai kitus įtarime nurodytus sužalojimai, kad D. P. rankomis ir kojomis sudavė į abiejų pusių sparnus, sulankstė automobilio variklio dangtį, priekinius ir galinius sparnus, įbrėžė dešinės pusės priekines ir galines duris, sparną iš įtarimo pašalino, neįrodžius, kad nurodytus sužalojimus padarė būtent nuteistasis, nes ir pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme neteigė, kad nurodyti sužalojimai atsirado kaip tik tuo metu, nurodo, kad kai kurie sužalojimai automobiliui buvo padaryti kitu metu; kyla pagrįstos abejonės, kad koja apauta batu ar ranka yra galimybė įbrėžti ar nubrozdinti automobilį, specialistas taip pat nepatvirtino, o visos abejonės teisingai buvo aiškinamos tuo metu kaltinamojo naudai.
Nuteistasis skunde nurodo, kad liudytojų V. G., J. Š. ir nukentėjusiosios J. Š. parodymai yra prieštaringi. Kadangi J. Š. teigė, kad girdėjo daužomą automobilį apie 12 val. nakties, o nukentėjusioji nurodė, kad jos dukra automobiliu grįžo apie 2.45 val., J. Š. nematė kad būtų daužomas jos automobilis. Kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nustatyta, jog įvykis įvyko būtent apie 3 val. nakties, o liudytojos J. Š. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodytas laikas – apie 12 val. nakties, nelaikytinas esminiu prieštaravimu parodymuose, kadangi, jau vien kaip matyti iš šios liudytojos apklausų ikiteisminio tyrimo metu, ji buvo nurodžiusi, jog įvykis buvo apie 2.30 val. ir apie 3.00 val. (T. 1 b.l. 50, 51-52) O tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog nematė, kaip buvo daužomas jos automobilis, nėra jos prieštaravimas ar neatitikimas, kadangi ji nuo pat pradžių nuosekliai ir teigė, kad kaip buvo daužomas jos automobilis, ji nematė.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji ir liudytoja J. Š. policijos komisariate buvo apklausiamos pažeidžiant apklausai taikomas taisykles – buvo apklausiamos kartu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji buvo apklausiama 2008-12-14 nuo 6.10 val. iki 6.56 val. (T. 1 b.l. 12), taip pat 2009-01-28 nuo 8.50 val. iki 9.30 val. (T. 1 b.l. 13-14), ir 2009-12-08 nuo 12.30 val. iki 12.50 val. (T. 1 b.l. 16-17). Tuo tarpu liudytoja J. Š. buvo apklausiama 2008-12-14 nuo 7.00 val. iki 7.31 val. (T. 1 b.l.50) ir 2008-12-23 nuo 9.50 val. iki 10.20 val. (T. 1 b.l. 51-52). Taigi kaip matyti iš rašytinių byloje esančių dokumentų, kuriais kolegija neturi pagrindo abejoti, apklausos buvo atliktos skirtingu metu.
Skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos ekspertizių centro Trasologijos ir balistinių ekspertizių skyriaus specialisto išvada, kurioje konkrečiai nenurodyta, o tik padaryta prielaida, kad dalies pažeidimų automobilio kairės pusės galinių durelių, vairuotojo durelių, galinio dešinio sparno fiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant ranka, alkūne ar koja apauta batu, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis kodėl teismas nepagrįstai rėmėsi šia specialisto išvada. Priešingai, ši išvada patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, kad smūgiai buvo padaryti spardant koja, smūgiuojant ranka bei alkūne.
Konstatuojant apie padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. būtina įrodyti pasekmes – nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kadangi tai materialioji nusikaltimo sudėtis. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad įžūliu elgesiu (automobilio apgadinimu) buvo parodyta nepagarba visuomenei – aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis. Neabejotinai buvo nutrauktas ne tik nukentėjusiosios, bet ir kitų namo gyventojų poilsis, tai įrodyta liudytojų I. Š., V. G., J. Š. parodymais.
Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo veiksmai nebuvo įžūlūs, jis tik norėjo atkreipti automobilio savininko dėmesį, tačiau kolegija pažymi, kad toks dėmesio atkreipimas, kokį pasirinko nuteistasis, yra visuomenėje nepriimtinas. Automobilio spardimas, daužymas ranka negali būti laikomi dėmesio atkreipimu.
Nusikaltimas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., padaromas tik tiesiogine tyčia. D. P., nakties metu, daugiabučio namo kieme tyčia suduodamas daugkartinius smūgius į automobilį, taip sukeldamas triukšmą, elgdamasis įžūliai, suvokė, kad trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, ir siekė to.
Skirdamas bausmę nuteistajam D. P., teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tačiau išprovokuotas nukentėjusios netinkamai pastatyto automobilio, sutrukdžiusio nuteistajam su žmona po gimtadienio išvažiuoti namo. D. P. yra neteistas, nėra padaręs kitų teisėtvarkos pažeidimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad D. P. atlikti veiksmai buvo pakankamai aktyvūs ir intensyvūs, tęsėsi palyginti ilgą laiko tarpą, buvo neblaivus, teismas jam pagrįstai skyrė sankcijoje numatytą bausmę laisvės apribojimą, tai yra vieną iš švelnesnių bausmės rūšių, nei numatyta sankcijoje.
Kolegija nekartoja teorinių, teismų praktikos argumentų, bei pakartotinai nepasisako dėl tų pačių skundo motyvų, apie kuriuos pasisakė atsakydama į nuteistojo D. P. apeliacinį skundą.
A. Č. nuteistas už tai, kad kartu su D. P., veikdami kartu 2008 m. gruodžio 14 d., apie 3 val. greta namo Nr. 4 Konduktorių g., Vilniuje, t.y. viešoje vietoje įžūliu elgesiu rodydami nepagarbą aplinkiniams, pažeidė viešąją tvarką: D. P. tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekines ir galines kairės pusės dureles, smūgį ranka per stogą, o A. Č. sudavė vieną smūgį alkūne per bagažinę, sužalodami automobilio priekines ir galines kairės pusės dureles, automobilio stogą bei bagažinės dangtį ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nors A. Č. savo kaltę neigia ir nurodo, kad smūgio alkūne per automobilio bagažinę nesudavė, jo kaltė pilnai įrodyta. Apžiūrint automobilį ant bagažinės dangčio rastas įlenkimas. Liudytojas V. G. nurodo, kad matęs pro savo kambario langą truputį daugiau negu automobilio stogas; kaip stambesnis vyras, t.y. D. P. muša per automobilio bagažinę, eidamas aplink daužė automobilį ir spardė koja atsistojęs į automobilį nugara; matęs spyrį į dureles; mažesnis vyras (A. Č.) trenkęs alkūne per bagažinę; liudytoja J. Š. nurodė, kad du vaikinai daužė automobilį, bet kitų žmonių nemačiusi, kad stambesnis vyras sudavė į dešinės pusės sparną, stogą, vėliau nurodė, kad šalia bėgiojęs vyras nemačiusi kad suduotų. Smūgį alkūne patvirtina ir Lietuvos ekspertizių centro Trasologijos ir balistinių ekspertizių skyriaus specialisto išvada, kuria nustatyta, kad dalies pažeidimų: automobilio kairės pusės galinių durelių, vairuotojo durelių, galinio dešinio sparno fiksuoti sužalojimai neprieštarauja teiginiui, kad jie galėjo būti padaryti smūgiuojant ranka, alkūne, koja apauta batu.
Teismas teisingai ir pagrįstai nesirėmė liudytojų O. P. ir I. Č. parodymais apie tai, kad nuteistasis A. Č. nesudavė į automobilį, kadangi jos yra nuteistųjų artimi asmenys. Skunde nurodoma, kad liudytojo V. T. parodymai taip pat buvo atmesti, o liudytojos J. V. iš viso nebuvo vertinami. Kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojo V. T. parodymai, kuriuose jis nurodė, jog nuteistasis A. Č. su liudytoja I. Č. įvykio vakarą buvo išėję palydėti svečių, grįžę sakė, jog reikia skambinti policijai, nes užstatytas automobilis, taip pat liudytoja J. V. parodė tas pačias aplinkybes, kad įvykio nematė, tai neturi jokios įtakos sprendžiant A. Č. kaltę, kadangi šie liudytojai įvykio nematė, apie aplinkybes nieko negali pasakyti.
Kaip minėta, nusikaltimas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., padaromas tik tiesiogine tyčia. A. Č., nakties metu, daugiabučio namo kieme tyčia suduodamas smūgį į automobilį, taip elgdamasis įžūliai, suvokė, kad trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, ir siekė to.
Skunde nurodoma, kad nuosprendis grindžiamas tik prieštaringų nukentėjusiosios, liudytojų V. G., J. Š., I. Š. parodymų išvardinimu. Šis apeliacinio skundo argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas, minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai nuo pradžių nuoseklūs, esminėse detalėse sutampa, be to ir pats nuteistasis skunde nenurodo kuo pasireiškė šių liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų prieštaringumas. Į argumentus, kad nukentėjusiosios ir liudytojų apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama vienu metu, apeliacinės instancijos teismas atsakė, atsakydamas į nuteistojo D. P. skundą.
Nuteistasis skunde analizuoja prokuratūros atlikti eksperimento vaizdo įrašą, nurodo darytinas išvadas, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas pagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad eksperimento metu buvo apšviesta automobilio stovėjimo vieta kito automobilio žibintais, o ne stulpe esančia šviestuvo šviesa, kaip buvo veikos padarymo metu, gynėjai nurodė, kad liudytojas buvo pasiruošęs ir laukė tam tikrų garsų, nes iš miego prikeltas žmogus girdintis kitaip, todėl teismas eksperimento nelaikė nuteistųjų kaltę pagrindžiančiu įrodymu. Esant tokioms aplinkybėms kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą.
Visiškai nesuprantamas apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008-12-14 dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo pagal LR BK 187 str. 3 d. Šią aplinkybę patvirtina 2008-12-15 Vilniaus miesto 2 PK pranešimas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, tačiau nežinia kada ir kokiu pagrindu 2008-12-14 Vilniaus m. 2 PK pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą vietoje užtepto užrašo „dėl turto sugadinimo“ atsirado užrašas „dėl viešosios tvarkos pažeidimo“. Kaip aiškiai matyti iš byloje esančio pranešimo apie įtarimą A. Č., jam buvo pranešta, kad jis įtariamas veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. Taigi nebuvo pažeista jo teisė žinoti kuo jis įtariamas ir tinkamai pasiruošti gynybai.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. Č. veiksmas buvo vienas – alkūne sudavė į automobilio bagažinės dangtį, t.y. jo atliktų veiksmų intensyvumą, nusikaltimo padarymo sąlygas, motyvus, bei tikslus, kurių siekė darydamas nusikaltimą, padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo asmenybės ypatumus, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tačiau išprovokuotas nukentėjusios netinkamai pastatyto automobilio, kad A. Č. yra neteistas, nėra padaręs kitų teisėtvarkos pažeidimų, jo veiką pagrįstai pripažino mažareikšme ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kolegija pažymi, kad pagal LR BPK 254 str. 5 d. byla nutraukiama teismo nuosprendžiu, kai yra baudžiamojo kodekso 36–40 straipsniuose ir kt. numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad A. Č. padaryta veika yra mažareikšmė (BK 37 str.), baudžiamoji byla jo atžvilgiu turėjo būti nutraukta. Pirmosios instancijos teismas šio spendimo nepriėmė, aprašomojoje dalyje apie tai taip pat neužsiminė. Todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.
Taigi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma pilnai įrodyta, kad D. P. ir A. Č., veikdami kartu 2008 m. gruodžio 14 d., apie 3 val. greta namo Nr. 4 Konduktorių g., Vilniuje, t.y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu rodydami nepagarbą aplinkiniams, pažeidė viešąją tvarką.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistųjų D. P. ir A. Č. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-01-26 nuosprendį pakeisti: panaikinti rezoliucinę dalį, kurioje nurodoma, kad A. Č. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Šią dalį išdėstant taip: A. Č., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (LR BK 37 str.) ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. (LR BPK 254 str. 5 d.)
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.