- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- 1S-298-891/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- R. Š.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2019 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 59-137 netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (toliau ir – nutarimas), panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė (į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2018 m. birželio 4 d.). Bausmės pradžia – 2018 m. birželio 4 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 4 d.; 1/3 bausmės dalį atliko 2019 m. vasario 4 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. birželio 27 d. buvo 11 mėnesių ir 8 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijai 2019 m. liepos 3 d. nutarimu nutarus netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis šį sprendimą apskundė apylinkės teismui. 2019 m. liepos 25 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą. Teismo vertinimu, nuteistojo įvykdytos programos, noras dirbti laisvėje, turima specialybė, elgesys bausmės atlikimo metu be nuobaudų, kaltės pripažinimas teigiamai jį charakterizuoja, tačiau, atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiančios sprendimą taikyti lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, į vidutinę (artimą aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, į nuteistojo mąstymą ir elgesį, alkoholio problemos sumenkinimą, įgūdžių stoką problemų sprendimuose, abstrakčius ateities planus ir realių planų nebuvimą dėl įsidarbinimo išėjus į laisvę, daugumos Komisijos narių nuomonę (tik vienas Komisijos narys sutiko taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam), taip pat kitas nurodytas reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą.
3. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį R. Š. apskundė apygardos teismui, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, nėra būtina riboti jo teises į lygtinį paleidimą remiantis tuo, kad jis neturi, kur gyventi, pastovios gyvenamosios vietos ir pan., kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) ir Probacijos tarnybos pareigūnų įstatymai numato, kad probacijos tarnybos darbuotojai, ruošiantys nuteistąjį gyvenimui laisvėje, integracijai į visuomenę, lygtinai paleistą iš pataisos įstaigos nuteistąjį aprūpina darbu, gyvenamuoju plotu bei suteikia visas socialines garantijas, be to, bylos medžiagoje yra pridėta Vilniaus miesto nakvynės namų pažyma, kad nakvynės namai asmeniui suteiks visas socialines garantijas, taip pat ir gyvenimo sąlygas. Nuteistasis skunde teigia, kad netikslinga manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedirbs ar nusikalstamu būdu įgijęs lėšas dykaduoniaus, nes jis yra darbo žmogus, jo darbinė praktinė patirtis, jo įgytos specialybės visuomet turi didelę paklausą darbo rinkoje. Be to, pažymi, kad pataisos įstaiga neregistruoja jo daugkartinių žodinių prašymų suteikti jam darbo vietą ir nesuteikia darbo, nes neturi laisvų darbo vietų, dėl to, jam finansiškai padeda sugyventinė ir mama. Nuteistasis taip pat tvirtina, kad Komisija akcentuoja tai, kad jo mama atsisako priimti jį gyventi savo bute ir paaiškina, kad jo mama yra kurčnebylė, labai prasto regėjimo, senyvo amžiaus moteris, be to, pasimatymo metu jam paaiškino, kad jos išreikšta pozicija neteisingai buvo suprasta. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu pažymi, kad jis, kaip ir daugelis vyrų, švenčių progomis saikingai vartoja alkoholinius gėrimus, po ko atsakingai kontroliuoja savo elgesį. Be to, pabrėžia, kad BVK 157 straipsnis nereikalauja, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu jau būtų pasitaisęs, nuteistasis, raštiškai įsipareigojantis pasitaisyti dorai dirbdamas ir elgdamasis, jau gali būti išleistas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis, skundu prašydamas suteikti jam galimybę pasitaisyti, pasižada nenusikalsti ir platinti nusikalstamo gyvenimo žalą, netoleravimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Š. skundas atmestinas.
4. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos, šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.
5. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo R. Š. Socialinio tyrimo išvadoje (asmens bylos b. l. 31-36) konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 92 balais. Pažymėtina, kad R. Š. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra artimesnė aukštai rizikai, be to, jog žymiai didesnę dalį, t. y. net 72 balus, pakartotinio R. Š. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys R. Š. kriminogeniniai veiksniai yra įvardinti pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas, nestabili darbo istorija, probleminiai santykiai su artimaisiais (motina), agresyvus elgesys, finansinis nestabilumas, alkoholio vartojimo įpročiai. Išvadoje taip pat pažymima, kad savęs vertinimas stokoja kritiškumo, asmuo neįžvelgia savybių, kurias norėtų pakeisti, nuteistajam būdinga žema impulsų kontrolė, konfliktų sprendimas per agresyvų, smurtinį elgesį, nuteistasis stokoja impulsų kontrolės, praranda savitvardą, apsvaigęs nuo alkoholio tampa agresyvus, turi nepakankamai suformuotus problemų sprendimo įgūdžius, ne visuomet tinkamai interpretuoja socialines situacijas, atsakomybę dėl smurtinių nusikaltimų linkęs minimizuoti arba iš dalies perkelti, požiūris į priežiūrą yra nevienareikšmiškas. Nuteistasis linkęs pasirinkti situacijas, didinančias pakartotinio nusikalstamumo riziką.
6. Priešingai nei nuteistasis teigia skunde, apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės taisyti R. Š. neizoliuotą nuo visuomenės, tinkamai įvertino ir pagrįstai akcentavo aplinkybes, susijusias su nuteistojo gyvenamąja vieta, jo planus ir galimybes įsidarbinti, piktnaudžiavimo alkoholiu problemas. Kaip matyti iš skundo, nuteistasis neigia probleminius santykius su motina, gyvenamosios vietos neturėjimą, teigia, kad motina nori priimti jį kartu gyventi, kad ją ne taip suprato, tačiau, kaip matyti iš asmens bylos duomenų, byloje yra pažyma, kad nuteistojo motina neleidžia savo sūnui gyventi jos bute dėl to, kad jis anksčiau ją buvo sumušęs, be to, remiantis nuteistojo kriminaline istorija (paskutinę nusikalstamą veiką padarė būtent prieš savo motiną, smurtavo prieš ją, anksčiau taip pat yra prieš ją smurtavęs), tuo, kad R. Š. yra finansiškai remiamas motinos, iš tikrųjų galima pagrįstai teigti, kad R. Š. santykiai su motina yra probleminiai, kad nuteistojo motinai galima didelės žalos rizika. Tai, kad nuteistasis laikinai galėtų apsigyventi nakvynės namuose, neišsprendžia pastovios gyvenamosios vietos klausimo ir nemažina jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos. Nuteistasis sumenkina ir turimas problemas dėl įsidarbinimo, teigia, kad turėdamas paklausią specialybę, darbinės patirties, darbą jis lengvai susiras, be to, probacijos tarnybos darbuotojai, anot jo, lygtinai paleistą iš pataisos įstaigos nuteistąjį aprūpina darbu, gyvenamuoju plotu bei suteikia visas socialines garantijas. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistojo darbinė patirtis yra nestabili, jis neturi nuolatinio pajamų šaltinio, būnant laisvėje jam nuolatos finansiškai padeda mama, nors ir yra motyvuotas užsiimti darbine veikla, tačiau neturi realių planų dėl įsidarbinimo išėjus į laisvę, įdarbinimo naštą perkelia probacijos tarnybos darbuotojams. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam gali kilti didelių sunkumų įsidarbinant laisvėje, kas didina jo nusikalstamo elgesio riziką. Iš nuteistojo skundo matyti, kad R. Š. taip pat teigia neturintis problemų dėl alkoholio vartojimo ir galintis save kontroliuoti, pataisos namuose už alkoholio vartojimą nėra baustas, tačiau, kaip matyti iš jo kriminalinės patirties (apsvaigimas yra tiesiogiai susijęs su jo daromais nusikaltimais), asmens bylos duomenų (nuteistasis nurodo, kad būdamas laisvėje kasdien išgerdavo po 1 l degtinės), yra pagrindas teigti, kad nuteistasis turi polinkį per dideliam ir pastoviam alkoholio vartojimui ir šios problemos nei būdamas laisvėje, nei pataisos namuose (nedalyvauja programose, susijusiose su alkoholio problemų sprendimu) iš esmės nesprendžia. O sistemingas ir nesaikingas alkoholio vartojimas, kaip jau pažymėta, yra kriminogeninis veiksnys, didinantis tikimybę pakartotinai nusikalsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino kartu su kitomis – dalyvavimas programose, turima specialybė, noras dirbti, elgesys bausmės atlikimo metu be nuobaudų, tačiau pagrįstai konstatavo, kad šios, teigiamai R. Š. charakterizuojančios aplinkybės, nėra lemiančios sprendimą taikyti lygtinį paleidimą.
7. Aptartos socialinio tyrimo išvados ir asmens byloje esančių duomenų kontekste tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo sprendimai netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš išvadoje, kurią nuteistasis ginčija deklaratyviais argumentais, nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad R. Š. gali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas negali daryti išvados, jog pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Pabrėžtina ir tai, kad R. Š. dėl padarytų nusikalstamų veikų padarymo vis dar kaltina kitus ir aplinkybes, kas rodo, kad jis tik iš dalies kritiškai vertina savo veiksmus. Taip pat jis menkina alkoholio įtaką jo gyvenimo būdui, nors paskutinį ir ankstesnius smurtinius nusikaltimus jis įvykdė būdamas apsvaigęs. Minėtos aplinkybės bei socialinio tyrimo išvadoje pateikiami duomenys apie R. Š. mąstymą, elgesį, nuostatas, emocinę gerovę ir kriminogeninius veiksnius apygardos teismui leidžia daryti išvadą, jog R. Š. ne visuomet geba racionaliai vertinti savo veiksmus, jam būtina išmokti valdyti savo emocijas bei elgesį, nes būtent minėtos aplinkybės ir lėmė jo neteisėtą veikimą praeityje. Be to, apygardos teismo nuomone, R. Š. pozicija kaltinant psichologinį darbą dirbančius pataisos namų specialistus tik patvirtina tai, kad nuteistojo R. Š. lygtinis paleidimas yra per ankstyvas.
8. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad R. Š. turi galimybę realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.