- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- 1-1098-992/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06276-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro V. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
A. B. (A. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2017-02-08, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,69 promilės etilo alkoholio).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. 2017-02-08 buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Dienos metu, jam paskambino jo mergina ir pranešė, jog ji laukiasi, jai paskirta chemijos terapija ir ji negalės gimdyti. Nurodė, kad ją reikia nuvežti iš Santariškių ligoninės į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Sužinojęs apie tai nusprendė išgerti alkoholio. Išgėrė 0,5 l. viskio. Vakare, automobiliu Saab, priklausančiu A. B., važiavo į Santariškių ligoninę pasiimti savo draugės. Važiuojant minėtu automobiliu, prie kavinės "Fabai", Ateities gatvėje, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jam buvo nustatytas 2.25 prom. girtumas. Netrukus jis buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas kraujo mėginys. (b.l. 48)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausto B. S. parodymais, kad 2017-02-08, apie 19.16 val., Vilniuje, Ateities gatvėje, patikrinimui sustabdytas automobilis „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B.. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus vairuotoją alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARFM-0205 patikros sertifikatas Nr. 0508769, vairuotojui buvo nustatytas (2,25 promilių) vidutinis girtumo laipsnis. Dėl KET 14 punkto pažeidimo, vairuotojas buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centras paimti tiriamąją medžiaga – kraują. (b.l. 21)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2017-02-10 specialisto išvadoje Nr. T-A 1315/2017(01) konstatuota, kad A. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,69 promilės etilo alkoholio. (b.l. 30)
VšĮ „Emprekis" rašte nurodyta, kad vidutinė automobilio „SAAB 9-3“ (2001 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1720 Eur. (b.1. 14)
Byloje pateikta VšĮ "Regitra" duomenų bazės pažyma patvirtina, kad automobilis „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. B.. (b.l. 13)
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Ištyręs surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. B., 2017-02-08, 19.16 val., Vilniuje, Ateities g. 21, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,69 promilės etilo alkoholio). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias patvirtina liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados matyti, kad A. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,69 promilės etilo alkoholio. Išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Kaltinamasis A. B. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau dėl sunkios materialinės padėties prašė skirti mažesnę baudą. (b.l. 60-61)
Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. B.: neteistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nepateikta. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu prokuroro siūlomas baudos dydis yra tinkamas ir mažinti nėra jokio pagrindo. A. B. padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, taip buvo sukelta reali grėsmė kelių eismo dalyvių sveikatai, turtui, o faktas, kad kaltinamasis šiuo metu turi finansinių problemų, nėra pagrindas prokuroro siūlomą baudą mažinti, kadangi kiekvienas netinkamai besielgiantis asmuo, nepaisydamas įstatymų, turi suprasti, kad jo elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes ir tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus nusikaltimo padarymo rezultatas. Vien tik kaltinamojo pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmės keliamų tikslų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamojoje byloje A. B. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai vairuodamas transporto priemonę ir šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo
Byloje nustatyta, jog automobilis „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. B.. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis prokuroras prašo iš A. B. konfiskuoti automobilio „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1720 Eur. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, niekada praeityje nebuvo teistas, nebuvo baustas už kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas netaikytinas.
Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas - paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 39-40), jam įsiteisėjus panaikintina, o baudžiamojoje byloje esantis A. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
2017-02-09 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas transporto priemonei (automobiliui) „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikintinas ir automobilis grąžintinas A. B..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu
nusprendžia:
A. B. (A. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (3389 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę 60 MGL (2259 eurų) dydžio baudą.
Paskirti A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti, o baudžiamojoje byloje esantį A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Teismo baudžiamajai įsakymui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę (automobilį) „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį automobilį grąžinti A. B..
Netaikyti automobilio „SAAB 9-3“, vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo iš A. B. .
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. l d.). Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 4 d.).
2. Jei asmuo nesutinka su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę negu paskirtoji teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise pareikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.