Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant prokurorams Vaidai Baranauskienei, Raimundui Binkiui, kaltinamajam D. M., gynėjui Vytautui Kupcikevičiui, nukentėjusiajam A. V., jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Breimeliui, civilinio atsakovo restruktūrizuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei Jolantai Grigaliūnienei, ekspertui Narimantui Ratkui, civilinių atsakovų ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas - UAB DK „PZU Lietuva“) ir AB „Lietuvos draudimas“ atstovams nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis ir nuo 2004-11-18 deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. M. 2014 m. kovo 21 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi, pažeidė direktoriaus 2003-12-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos „Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini)“ 4 dalies „Darbuotojo veiksmai darbo metu“ 4.14 – 4.14.1 punkto reikalavimus – „vairuotojo pareigos prieš pradedant remontuoti automobilį, esant ant apžiūrėjimo duobės: užtraukti automobilio rankinį stabdį, po ratais pakišti kaladėles“, t.y. pasitraukdamas iš vairuotojo darbo vietos, palikdamas automobilį nuokalnėje, nepasirūpino, kad jis savaime nepradėtų riedėti, t.y. neužtraukė automobilio rankinio stabdžio ir nepakišo po ratais atramų (atsparų), neįsitikino ir nenumatė, kad tai galėtų sukelti pavojų nukentėjusiajam, nors galėjo ir turėjo tai numatyti, pradėjo krovininio automobilio MAN 10.223, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, remontą bei jo prašymu elektrikui A. V. atliekant smulkų automobilio remontą palindus po automobiliu ties pavarų dėže, jam (D. M.) įjungus automobilio pavaros svirtį iš atbulinės pavaros į neutralią padėtį, automobiliui pradėjus riedėti ir užvažiavus ant po automobiliu buvusio A. V., padarė jam plėštines žaizdas kairės ausies kaušelyje ir kairės čiurnos srityje, odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje ir kaklo kairėje pusėje, dešinio žastikaulio lūžį su spindulinio nervo pažeidimu, kairio kelio sąnario vidinio ir priekinio kryžmeninio raiščių plyšimus, dešinės pusės I ir V, kairės pusės I-II-III-IV-V šonkaulių lūžius, dubens kaulų – abiejų gaktikaulių viršutinių šakų, abiejų sėdikaulių, kryžkaulio kairės pusės lūžius be dubens žiedo vientisumo suardymo, dėl ko nukentėjusysis A. V. dėl dešinio peties sąnario kontraktūros (judesių apribojimo) neteko 50 %, dėl dešinio ir kairio kelių sąnarių kontraktūros (judesių apribojimo) 20 %, dėl abiejų klubų sąnarių kontraktūros (judesių apribojimo) 25 % bendrojo darbingumo (aritmetinė suma 95 %), t.y. pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo A. V..

Motyvuojamoji dalis

Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad dirba vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. kovo 21 d. G. K. pasakė, kad metus nedegė atbulinės šviesos, todėl norėtų suremontuoti. Tikėjosi, jog bus smulkus remontas, tačiau paaiškėjo, kad kaltė kitur, todėl konsultavosi su įmonės elektriku A. V.. Reikėjo pakeisti laidą, saugikliai degė, kaltas galėjo būti pats jungiklis. A. V. buvo po apačia, jis prašė išjungti pavarą, mašinos kabina buvo pakelta. Kai jis (D. M.) išjungė pavarą, mašina nežymia nuokalne pariedėjo, paskui nebegalėjo įjungti pavaros ir mašina atsirėmė. Lėkė apžiūrėti, kas nutiko, A. V. buvo sužalotas už mašinos, prispaustas nebuvo, bet jis (D. M.) judinti bijojo. Paskambinęs G. K. pasakė kviesti viską, kas įmanoma.

Jis remontuodavo tik smulkius mašinos gedimus. Gal anksčiau yra prašęs A. V. padėti ar patarti. Negali pasakyti, kaip tąkart A. V. jam padėjo remontuoti, jis (D. M.) nevertė, nepamena, kad būtų prašęs A. V. gulti po mašina. Žino, kad turėjo būti atramos po ratais, kad reikia užtraukti rankinį stabdį. Po ratais nebuvo pakišęs kaladėlių, nepagalvojo apie tai. Kodėl buvo rankinis stabdis išjungtas, nežino. Buvo įjungta atbulinė pavara, kad galėtų tvarkyti gedimą. A. V. pasakė, kad kažkas trumpina, paprašė išjungti pavarą, A. V. tuo metu gulėjo po mašina. Jis pavarą išjungė iš mašinos apačios, buvo garantuotas, kad yra užtrauktas rankinis stabdis, bet klydo, rankinio stabdžio nejunginėjo, jo rankenėlė pasitraukia į viršų ir įsijungia, jos fiksavimas nežymus. Kai pajudini, tai rankinis stabdis nušoka. Po įvykio rankinis stabdis buvo atsirėmęs pilnai, nereikėjo jungti rankinio stabdžio, nes mašina pilnai buvo atsirėmusi. Prie mašinos buvo viena plastmasinė kaladėlė, bet iš jos mažai naudos. Pas darbdavį kokybiškų kaladėlių nematė. A. V. niekada jam nebuvo pavaldus, pats buvo pavaldus inžinieriui A. K. ir gal šio turėjo prašyti dėl remonto darbų atlikimo. Gedimas buvo daugiau nei metus, apie tai turėjo rašyti žurnale, kuris laikomas mašinoje. Į žurnalą rašydavo, kokie yra mašinos gedimai prieš išvykstant ir kokie parvykus. Kai įrašydavo gedimus ir pasirašydavo, ar kas žurnalą tikrindavo, nežino. Šį gedimą tik pabandė pats tvarkyti, jei nebūtų pasisekę, būtų pranešęs inžinieriui ir įtraukęs į žurnalą. Šis gedimas jau buvo seniai įrašytas į žurnalą, tai Darbo inspekcija lyg kažką rado. Per labai ilgą laikotarpį galėtų atlyginti priteistus civilinius ieškinius, nes toje pačioje įmonėje dirba dešimtmetį ir gauna apie 400 Eur. Nuobaudų darbe neturėjo. Blogai vertina savo elgesį, gailisi dėl įvykio.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad aštuonis mėnesius dirbo įmonėje remontininku - elektriku. Tą dieną iš ryto prie dirbtuvių stovėjo mašina, kurią vairuotojas D. M. palindęs remontavo. Kabina buvo pakelta. Paskui D. M. pasakė, kad pajungė laidus, bet trumpina. Jis (A. V.) buvo davęs testerį pasimatuoti, bet vairuotojas sakė pats nesupranta. Jis (A. V.) palindo po mašina patikrinti ir D. M. paprašė išjungti pavarą. Vairuotojas išjungė pavarą ir įvyko nelaimė. Pagal pareigas turėjo atlikti elektros darbus, remontavo mašinas vadovo A. K. nurodymu. Būdavo parašytas darbų sąrašas tai dienai, bet šio automobilio remontas nebuvo įtrauktas. Nuo ryto inžinierius nežinojo, kad tą mašiną remontuos. Jam (A. V.) A. K. įrašydavo tik didesnius darbus, o smulkius darbus turėjo padaryti be rašytinio nurodymo. D. M. paprašė palįsti po mašina pažiūrėti gedimo, nes sakė nesuprantąs, tai turėdamas laiko sutiko patikrinti. Automobilis stovėjo nuokalnėje, pats D. M. buvo palindęs kelis kartus po juo, todėl nieko nepagalvojęs palindo pats. Manė, kad užtrauktas rankinis stabdis ir mašina neriedės. Vairuotojas turėjo užtikrinti mašinos stabilumą, įsitikinti, kad užtrauktas rankinis stabdis. Jei vairuotojas būtų nuleidęs kabiną, būtų pastebėjęs rankinį stabdį. Jei mašina būtų ką tik atvykusi, tai gal būtų pagalvojęs apie saugumą. Pats buvo neatsargus, reikėjo įsitikinti, ar yra kas po ratais pakišta, paklausti paties vairuotojo, ar tvarkingai viskas padaryta. Įvykio metu A. K. buvo išvykęs į kitą miestą. Jam (A. V.) buvo nurodyta dažyti sandėlyje stovinčius šaldytuvus, tačiau šis darbas nepatenka į pareigybės aprašymą. Kai vadovas išvykęs, gali su juo susisiekti telefonu. Vairuotojo prašymą padėti suprato kaip prievolę, nes tokius darbus darydavo. Iki pietų jis (A. V.) antrame aukšte tvarkė ventiliacijos automatiką. Dirbdamas pavestą darbą neturėjo dirbti prie automobilio. D. M. tą dieną buvo atėjęs į jo (A. V.) darbo vietą pasikalbėti, prašė laido, testerio. Testerį D. M. padavė, ar jis prietaisą išsinešė, ar jam parodė kaip naudotis, nepamena. Elektros ir darbo priemonių kitiems nedalina, nebuvo įspėtas už darbo įrankių skolinimą. Jo paprašė priemonės, tai ir davė. D. M. mokėjo juo naudotis. Tą dieną D. M. paprašė pažiūrėti, ar užsidega lemputė, abu vaikštinėjo apie automobilį. Mašinos lempos nedegė nė viena.

Pareiškė turtinės ir neturtinės žalos civilinį ieškinį. Jam AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 20 000 Eur draudimo išmoką, o darbdavys - nieko. Šią sumą vertina kaip išmokėtą, nes darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį apdraudė. Gavo tokio draudimo sumą, kuri nurodyta sąskaitose. Vaistams ir gydymui išleista suma įeina į gautus 20 000 Eur. 3000 Eur išleido gydymui. Gydymo čekius rinko, bet jų neberanda, nes namie darė remontą. Pirko vaistus, tepalus. Už gydymą sumokėjo Ligonių kasa. Prašo priteisti turtinę žalą, nes negavo pajamų, buvo sužalota sveikata. Dabar iš „Sodros“ gauna 175 Eur išmoką. Prašo priteisti ir 28 962 Eur neturtinę žalą, nes buvo sužalota sveikata, negali dirbti ir daug vaikščioti, skauda klubai ir koja. Gydėsi iš skolintų pinigų. Jam buvo dubens kaulų ir raktikaulių lūžiai, kelio, kojos, galvos nubrozdinimai, plėštinės kojų žaizdos. Jam žalą turi atlyginti darbdavys, nes darbdavys yra atsakingas už savo darbuotoją.

Panevėžio ligoninės reanimacijos skyriuje įvykio dieną darė žastikaulio operaciją, paskui aštuonias dienas gulėjo reanimacijoje kritinės būklės. Devintą dieną tvarkė dubenį, paskui vėl keletą dienų gulėjo reanimacijoje, vėliau jį perkėlė į bendrą palatą. Ligoninėje išgulėjo du su puse mėnesio. Kai jį bandė kelti antrą kartą, lūžo žastikaulis. Birželio mėnesį jį atvežė į Likėnų sanatoriją ir ten pradėjo mankštintis. Kai mokėsi vaikščioti, skaudėjo visi kaulai ir dabar tebeskauda. Reabilitacijos laikotarpiu suleisdavo vaistų nuo skausmo ir tada bandė eiti. Vartoja nuo skausmo ir raminamuosius vaistus. Prieš įvykį sveikata nesiskundė. Nusilpo akys, kartais užeina baimė, jaudulys. Kreipėsi į specialistus dėl savo emocinės būklės. Dėl ligos buvo metus nedarbingas. Kai nedarbingumo nebegalėjo tęsti, jam reikėjo grįžti į darbą. Jis pareiškė norą grįžti į darbovietę, turėdamas grupę su nustatytu 50 procentų darbingumu. Jam pasiūlė dirbti kiemsargiu, tačiau komisija nesutiko, nes jis gali dirbti tik sėdimą darbą. Darbdavys sėdimo darbo nepasiūlė, todėl parašė pareiškimą, kad atleistų iš darbo dėl sveikatos. Ieškojo, bet niekur nepriėmė, yra registruotas darbo biržoje. Po reabilitacijos jau gali judėti ir vairuoti, bet negali nueiti į mišką, lankstytis, sunku apsimauti batus, kojines. Sveikata gerėja, jam nebereikia ramentų. Iš pradžių reikėjo vaikštynės. Darbingumo netekimas nustatytas iki 2016 m. kovo mėnesio, bet mano, kad darbingumo lygis nesikeis. Peties sąnario nervas pažeistas, ranka aukštai nesikelia. Kai VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje jį pradėjo kelti iš lovos ir mokyti vaikščioti, jis, praėjus maždaug mėnesiui po įvykio, pamatė, kad pakartotinai lūžo ranka. Darė rankos operaciją, buvo kreivas raktikaulis. Pasigydęs ligoninėje, išvyko į Likėnų sanatoriją. Kai lūžo ranka, nejuto, nes jam buvo prileista daug vaistų nuo skausmo. Po Likėnų gydėsi ambulatoriškai šeimos centre, paskui vėl išvyko į Likėnų sanatoriją 2015 m. sausio – vasario mėnesiais ir vasaros viduryje.

Liudytojas A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanikas, parodė, kad įvykio nematė, buvo telefonu informuotas apie nelaimę. Tą dieną jis A. V. skyrė sutvarkyti ventiliacijos valdymo pultą ir nudažyti šaldytuvą. D. M. darbus skirsto G. K.. Nežinojo apie automobilio remontą. Ryte su D. M. trumpai pasikalbėjo, jis sakė, kad neveikia mašinos atbulinis apšvietimas, bet neprašė, kad jam remontuoti padėtų elektrikas. Žurnale, rodos, buvo įrašas apie šį gedimą. Smulkius gedimus šalindavo patys vairuotojai. Pirmiausiai vairuotojas pats turėjo nustatyti gedimą. Vairuotojas turėjo informuoti jį (A. K.) apie darbus. Nepamena, ar praktikoje elektrikas informuodavo apie numatomus papildomus darbus. Elektrikas remontuodavo mašinų elektros gedimus. Jei nebūdavo elektriko darbo, A. V. galėjo būti pavesta iššluoti kiemą ar atlikti kitus darbus - tai daugiausia pavesdavo direktorius. Vairuotojas žurnale darydavo įrašus apie mašinos gedimus ir jų pašalinimus. Toks žurnalas buvo užvestas iki jam pradėjus dirbti ir paskirties nežino. Jis buvo laikinai paskirtas eiti dirbti šias pareigas.

Liudytoja G. K. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną vairuotojas D. M. į reisą nevyko, ryte sakė, kad nedega kažkokios lemputės, todėl remontavo mašiną, kuriai pariedėjus buvo prispaustas įmonės elektrikas. Smulkius remontus jie atlikdavo patys ir neturėjo atsiklausti. Jis neprašė leidimo, kad kitas darbuotojas padėtų tvarkyti mašiną. Po pietų ji išgirdo trenksmą, bet pro langą nieko nematė. Paskui D. M. paprašė iškviesti greitąją, sakė, kad prispaudė žmogų. Nuėjusi pamatė, kad mašina nuriedėjusi į nuokalnę, elektrikas guli ant šono. Jei pasitaikydavo dideli gedimai, apie tai pranešdavo direktorei, mechanikui, vykdavo į servisą remontuoti mašinų. Mechanikas rūpindavosi mašinomis. Ji už tai nebuvo atsakinga. Geranoriškai padėti vieni kitiems galėjo. Ji suprato, kad atleidus rankinį stabdį, mašina nuriedėjo, ji nebuvo įgaliota aiškintis. Jai pavaldūs automobilių vairuotojai. Mano, kad kaladėlės turėjo būti. Neatkreipė dėmesio, ar elektrikas dirbo su elektra nesusijusius darbus.

Liudytoja N. D. parodė, kad yra darbų saugos specialistė, turi individualią įmonę, kad buvo sudarę sutartį dėl darbų saugos. 2014 m. kovo 21 d., apie 13 val., jai paskambinusi gamybos vedėja pasakė, kad yra prispaustas darbuotojas po mašina. Paklausė, ar gyvas, ar iškvietė policiją. Atvykusi rado policiją ir aptvertą įvykio vietą. Paskambinusi Darbo inspekcijai pasakė apie nelaimingą atsitikimą, liepė pildyti pranešimą. Atvykę gaisrininkai ištraukė gyvą, bet sužalotą elektriką, kurį nuvežė į priėmimo skyrių. A. V. apžiūrėjo gydytojai. Paskui vyko tyrimas, kitą dieną atvykus Darbo inspekcijos inspektoriui, pildė dokumentus. Jos rengtose pareiginėse instrukcijose yra nustatomos teisės, pareigos ir atsakomybė. Paskui su darbų saugos instrukcija supažindina, dėl darbų atlikimo ir dėl darbų saugos buvo instruktuoti visi darbuotojai. D. M. buvo visi vesti instruktažai. Ji asmeniškai instruktavo D. M. ir A. V.. Jie išklausė instrukcijas, susipažino, po jomis pasirašė, klausimų ir pastabų neturėjo. A. V. sakė, jog turi elektriko patirtį ir yra susipažinęs su įrenginiais. Pareigybinėje instrukcijoje parašyta, kad vairuotojas privalo atlikti smulkius gedimus ir remontus, nes ir kelyje gali sugesti mašina. Automobilio elektros gedimo šalinimas gal nebuvo nustatytas instrukcijose. Įmonė turi sutartį su servisu, kuris šalina gedimus. Apšvietimo gedimas galėjo atsirasti dėl užspaustų laidų. Jei tuo metu būtų buvęs mechanikas, būtų greičiau nustatytas gedimas. Kadangi nebuvo mechaniko, A. V. negalėjo atlikti šio remonto. Elektrikas turėjo atlikti apšvietimo, laidais su elektros instaliacija susijusius darbus. Darbų saugos instrukcija taip pat yra. Iš kaltinamojo akto ji suprato, kad darbuotojai turi būti instruktuojami visiems darbams. Jei žmogus geranoriškai atlieka darbus, tai darbdavys negali pribėgęs instruktuoti. Neįrašyti į pareigybę darbai nebuvo įvertinta kaip rizika. Vairuotojas neįvertino automobilio judėjimo rizikos, kad ne viską gali suremontuoti, o elektrikas nepaklausė, ar užtraukti stabdžiai, ar padėta atrama. Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir rizikos neįvertinimas lėmė nelaimę. Elektriko instrukcijoje paminėta „įmonėje ir pastatuose“ reiškia teritorijoje, kur yra apšvietimas. Automobilio elektrą turi remontuoti autoelektrikas, ne elektrikas. Pagal įmonėje galiojančią tvarką, jei remonto negali atlikti, apie tai suderina su mechaniku, jis susitaria su servisu ir tuomet suremontuojamas automobilis. Po visų nelaimingų atsitikimų būna Darbo inspekcijos patikrinimas, šiuo atveju jo nebuvo, todėl pažeidimų nepadaryta. Buvo duotas žodinis nurodymas pasiruošti automobilių tvarkymo tvarką. A. V. turėjo dalyvauti mokymuose, kaip atlikti tokius darbus su elektra, kuriuos dirbo ir turėti pažymėjimą apie kvalifikaciją.

Ekspertas Narimantas Ratkus parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvada surašyta remiantis ligoninės asmens ambulatorinės kortelės duomenimis, gydymo stacionare duomenimis, buvo nustatyti sužalojimai, išvardinti išvadoje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.14 punktu, sunkiu sužalojimu vertinamas toks, kai įvyksta dubens žiedo vientisumo suardymas. Turi būti gaktikaulių lūžiai, kryžkaulių lūžiai, kiti sužalojimai. Nors ir buvo daugybiniai dubens kaulų lūžiai, nebuvo išvardintų dviejų požymių, nurodytų taisyklių punkte. Kita išvada surašyta remiantis Biržų PK papildoma užduotimi, kur buvo užduoti klausimai, pateikti papildomi mediciniai dokumentai, asmens sveikatos istorija, remtasi juose buvusiais įrašais, sveikatos sutrikdymo mastas buvo vertinamas pagal kitą - 6.11 punktą, sužalojimas arba susargdinimas, kai prarandamas darbingumas. Buvo nustatyta, kad gydymui esant baigtam, remiantis Taisyklių 56.3 ir kitais punktais, A. V. neteko 50 % darbingumo, dėl kelio - 20 %, dėl klubų sąnarių – 25 % bendro darbingumo, šie procentai nurodyti tų pačių taisyklių dėl prarasto darbingumo lentelėje. Sveikatos sutrikdymo mastas vertinamas sumuojant atskirų sužalojimų, pasekmių sužalojimus, nurodoma lentelių komentaro 25 punkte. Bendro darbingumo netekimas, įvertinus visus duomenis pagal lentelėje pateiktus požymius, sudėjus iš viso yra 95 % - tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis darbingumo neteko dėl keleto sužalojimų. Tik baigus gydymą buvo galima spręsti apie pasekmes. Šiuo atveju išsivystė įvairios kontraktūros, požymiai, apie kurių buvimą iš pirminių duomenų spręsti negalima. Pirmą kartą duodant išvadą sužalojimai neatitiko sunkaus sužalojimo kriterijaus. Išsivysčius kontraktūroms dėl traumos padarinių - neteisingo kaulų suaugimo, pažeistų raiščių - buvo duota kita išvada. A. V. gydymo trukmė neturėjo reikšmės sveikatos sutrikdymo mastui. 6.11 punkte nurodoma, kaip nustatomas sunkus sveikatos sužalojimas. A. V. darbingumą prarado visam laikui. Tam tikro lygio darbingumo praradimas lemia sužalojimo mastą.

Liudytojas E. V. parodė, kad dirba toje pačioje įmonėje, eidamas į dirbtuves matė D. M. ir A. V., dirbančius prie mašinos, grįžęs į cechą, išgirdo garsą. Meistrė pasakė, kad A. V. po mašina. Paties įvykio nematė. Įvykio vietoje matė A. V., palindusį po mašina, paprašė jį atversti, ranka buvo nulūžusi, kažkas iškvietė greitąją.

Liudytojas R. K. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK. Įvykio vietoje pamatė krovininį automobilį, po kurio galine ašimi gulėjo žmogus. Prie mašinos buvo kitas žmogus, kuris sakė, jog taisė automobilį, kuris ėmė judėti ir prispaudė žmogų. Medikai suleido nukentėjusiajam nuskausminamųjų, kol laukė gaisrinės. Atvykę ugniagesiai padėjo ištraukti žmogų. Pareigūnai pildė dokumentus, braižė įvykio schemą, apklausė liudytojus. (1 t., b.l. 12-16) fiksavo mašiną ir jos vidų. Automobilis pariedėjo, nes buvo įjungta pavara, po mašina buvo žmogus, pavara buvo išjungta. Nepamena, ar rankinis stabdis buvo užtrauktas, ar ne. (1 t., b.l. 15) Jis (R. K.) fiksavo rankinio stabdžio padėtį - užtraukta, taip buvo įvykio vietoje. Parodžius fotonuotraukas, liudytojas parodė, kad rankinis stabdis buvo užtrauktas, bet nėra sunkvežimio vairuotojas, todėl tiksliai nežino. Nepamena, pagal ką užfiksavo, jog rankinis stabdis užtrauktas. Mašiną detaliai apžiūrėjo, pasukiojo vairą, ratai sukosi, bet mašinos nebuvo užkūręs. Kodėl rankinio stabdžio padėtis apžiūros protokole buvo taisyta, nebepamena, gal pasitarė su kolege G. D.. Nuotraukoje yra parodyta, kurioje vietoje užtraukta. Nuotrauka fiksavo taip, kaip buvo. Atvykus į įvykio vietą, automobilis buvo atsirėmęs į sieną, kabina atlenkta. Įvykio vietoje buvo ir kitas asmuo – tikriausiai D. M., kuris jam (R. K.) rodė automobilį, paaiškino, kodėl pradėjo važiuoti automobilis, sakė, jog tvarkė gedimą. Matėsi, kur yra bėgių perjungimo svirtis. Kadangi buvo sužeistas žmogus, o mašina atsitrenkusi į sieną, tai jau buvo eismo įvykis. Rengė pirminę medžiagą, ar buvo įformintas eismo įvykis, nepamena. Kelių eismo taisyklės nepažeistos, nes buvo tvarkomas automobilis (1 t., b.l. 6). Įvykio vietos protokolą rašė G. D.. Pasirašydamas po eismo įvykio protokolu, jo neperskaitė. Jis tik apžiūrėjo, kas padaryta.

Liudytoja G. D. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK vyriausiąja patrule. Gavę pranešimą, su R. K. nuvyko į įvykio vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš kiemo pusės pastebėjo krovininį automobilį, po juo buvo asmuo galinėje ašyje. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, gaisrinę, kuri padėjo ištraukti žmogų. Apžiūrėjo ir užfiksavo įvykio vietą, fotografavo, surašė protokolą. Protokolą (1 t., b.l. 6-7) surašė ji, jai niekas nediktavo, rašė tai, kas buvo. (1 t., b.l. 15-16) nepamena, iš ko sprendžiant padarė tokius įrašus, jei vairas sukiojosi, reiškia gera mašinos būklė. Nepamena, kaip užfiksavo rankinį stabdį. Rankinis stabdis buvo užtrauktas, nes atrodo, jog kartu su nukentėjusiuoju tą dieną buvęs ir remontavęs asmuo parodė, jog užtraukė rankinį stabdį, kai automobilis pradėjo riedėti. Ji nežino, kaip krovininis automobilis atrodo užtrauktu rankiniu stabdžiu, mašiną apžiūrėjo kartu su R. K.. Parodžius fotonuotrauką (1 t., b.l. 11), ji paaiškino, kad iš nuotraukos nieko nesimato. Įvykio vietoje rankinis stabdis buvo užtrauktas. Protokolą pataisė tikriausiai pradžioje, nes paskui nebematė bylos.

Be kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2014-03-21 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnas R. K. su pareigūne G. D. 2014 m. kovo 21 d. apie 13⁰⁹ val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra automobiliu prispaustas žmogus. Nuvykę pareigūnai išsiaiškino, kad A. V. ir D. M. remontavo krovininį automobilį MAN 10.223, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir po juo buvęs A. V. paprašė D. M. įjungti automobilio pavaros svirtį į laisvą padėtį ir po šio veiksmo automobilis netikėtai pajudėjo, atsirėmė į sieną ir sužalojo A. V., kuris dėl patirtų sužalojimų išvežtas į ligoninę (1 t., b.l. 1); 2014-03-21 apžiūros protokolas ir jo priedai (įvykio vietos apžiūra ir transporto priemonės apžiūra), iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiaurinėje gatvės pusėje yra atidaryti vartai, nuo šių yra posūkiai ir stovi krovininis automobilis MAN 10.223, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kabina atkelta. Krovininio automobilio priekis yra atsirėmęs į dviejų aukštų mūrinio pastato – alaus daryklos „(duomenys neskelbtini)“ šiaurinę sieną. Krovininio automobilio rankinis stabdis užtrauktas, o pavarų svirtis laisvoje eigoje. Šio automobilio stovėjimo vietoje yra nuokalnė pietų kryptimi, o po automobilio galiniais ratais (arčiau dešinio galinio rato) guli sužalotas A. V.. Eismo įvykio vietoje yra nuokalnė, kelio dangos būklė gera, nėra transporto priemonės judėjimo krypties žymių ir nukritusių detalių ir kitų daiktų, ji atsitrenkusi į statinius. Transporto priemonės išorinių sugadinimo požymių nėra, padangų būklė atitinka reikalavimus, vairo mechanizmo, stabdžių sistemos, apšvietimo signalinių prietaisų ir automašinos priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė gera. Rankinio stabdžio padėtis – užtrauktas. Apžiūros metu fotografuota ir sudarytas eismo įvykio vietos planas (1 t., b.l. 6-11, 12-14, 15-16); VĮ „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones, iš kurios matyti, kad krovininis automobilis MAN 10.223, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas) (1 t., b.l. 23, 24-28); 2014-03-24 VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pažyma apie traumos sunkumą, iš kurios matyti, jog nukentėjusysis A. V. į priėmimo skyrių buvo atgabentas 2014 m. kovo 21 d. 16⁰¹ val., diagnozuotas dešinio žastikaulio lūžis su n. radialis kompresija, dauginis šonkaulių lūžis, dubens abiejų pusių gaktikaulio šakų lūžis, kairio kelio raiščių plyšimas. Ši trauma priskiriama prie sunkių (1 t., b.l. 29); 2014-08-01 – 2014-08-04 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad A. V. nustatytos plėštinės žaizdos kairės ausies kaušelyje ir kairės čiurnos srityje, odos nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir kaklo kairėje pusėje, dešinio žastikaulio lūžis su spindulinio nervo pažeidimu, kairio kelio sąnario vidinio ir priekinio kryžmeninio raiščių plyšimai, dešinės pusės I ir V, kairės pusės I-II-III-IV-V šonkaulių lūžiai, dubens kaulų – abiejų gaktikaulių viršutinių šakų, abiejų sėdikaulių, kryžkaulio kairės pusės lūžiai be dubens žiedo vientisumo suardymo. Sužalojimai susiformavo nuo trauminio kietų bukų daiktų poveikio, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, prispaudžiant judančio sunkvežimio ratui (1 t., b.l. 40-41); UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriko pareiginė instrukcija, iš kurios matyti, kad numatytos elektriko teisės bei pareigos ir atsakomybė, A. V. su ja supažindintas ir įsipareigoja vykdyti, tai patvirtindamas savo parašu 2013 m. gegužės 30 d. (1 t., b.l. 48-50); UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareiginė instrukcija, iš kurios matyti, kad numatytos vairuotojo teisės bei pareigos ir atsakomybė (įskaitant 34 punktą, numatantį, kad atsako už avarijas, darbo drausmės pažeidimus, nelaimingus atsitikimus, kurie įvyko dėl jo kaltės), D. M. su ja supažindintas ir įsipareigoja vykdyti, tai patvirtindamas savo parašu 2012 m. rugsėjo 17 d. (1 t., b.l. 50-55, 59); UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registras, iš kurio matyti, kad D. M. instruktuotas su Instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimais 2013 m. lapkričio 7 d., tai patvirtina jo parašas, A. V. instruktuotas su jam reikalingomis instrukcijomis 2013 m. lapkričio 12 d., tai patvirtina jo parašas (1 t., b.l. 61, 62); 2008-03-02 darbuotojų apmokymo, kaip apsaugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą ir gyvybę galimo pavojaus atveju, protokolas, iš kurio matyti, kad apmokytas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas D. M. (1 t., b.l. 63); UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo kortelė, iš kurios matyti, kad D. M. 2013 m. gegužės 2 d., o A. V. 2013 m. gegužės 30 d. buvo instruktuoti apie esamus ir galimus rizikos veiksnius darbo vietose, įmonės teritorijoje ir patalpose bei kaip elgtis galimo pavojaus atveju, kaip išvengti nelaimingų atsitikimų, incidentų (1 t., b.l. 64-65); 2014-04-30 Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys – saugos ir sveikatos norminio teisės akto pažeidimas: vairuotojas D. M., pasitraukdamas iš vairuotojo darbo vietos ir pradėdamas remontą, paliko transporto priemonę nuokalnėje, nepasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti (nepatikrino, ar užtrauktas rankinis stabdis, nepadėjo po ratais atramų (ratų atsparų) ir tuo pažeidė 2003-12-18 direktoriaus patvirtintos „Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini)“ 4.14 punktą „Vairuotojo pareigos prieš pradedant remontuoti automobilį, esant ant apžiūrėjimo duobės“: 4.14.1 p. „Užtraukti automobilio rankinį stabdį, po ratais pakišti kaladėles“ (2 t., b.l. 5-6); 2013-05-30 darbo sutartis, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimamas į darbą elektriku A. V. (2 t., b.l. 27-29); 2005-08-16 darbo sutartis, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimamas į darbą vairuotoju - autošaltkalviu D. M.. 2012-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (D. M. sutinkant) pakeitė darbo sutarties sąlygas, kad nuo 2013-01-01 D. M. pareigos keičiamos iš vairuotojo - autošaltkalvio į vairuotojo – ekspeditoriaus (2 t., b.l. 30-32, 36); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2012-01-02 UAB „(duomenys neskelbtini“) direktoriaus 2003-12-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta „Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini)“, iš kurios 4 dalies „Darbuotojo veiksmai darbo metu“ matyti, kad „Vairuotojo pareigos prieš pradedant remontuoti automobilį, esant ant apžiūrėjimo duobės: užtraukti automobilio rankinį stabdį, po ratais pakišti kaladėles“, 4.14 – 4.14.1 punktai, 2 t., b.l. 95-102); 2015-04-13 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad A. V. gydymas buvo tęsiamas dėl 2014 m. kovo 21 d. patirtų sužalojimų. A. V. gydymui esant baigtam ir buvus panaudotoms visoms reabilitacijos priemonėms, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 56.3, 86.2 ir 94.2 punktais, A. V. dėl dešinio peties sąnario kontraktūros (judesių apribojimo) neteko 50 %, dėl dešinio ir kairio kelių sąnarių kontraktūros (judesių apribojimo) 20 %, dėl abiejų klubų sąnarių kontraktūros (judesių apribojimo) 25 % bendrojo darbingumo (aritmetinė suma 95 %), todėl sveikatos sutrikdymo mastas dėl patirtų sužalojimų kvalifikuojamas sunkiu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktas) (3 t., b.l. 39-40); 2016-01-22 – 2016-05-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad A. V., galimai 2014 m. kovo 21 d., eismo įvykio metu, buvo padaryti kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai veido dešinėje pusėje, plėštinė žaizda ir poodinė krausjosruva kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos burnos gleivinėje, poodinės kraujosruvos kaklo kairėje pusėje, dešinio žastikaulio kūno vidurinio trečdalio lūžis, lydimas dešinio stipininio nervo pakenkimo, krūtinės ląstos abipusis I-ų bei V-ų ir kairės pusės II, III, IV-o šonkaulių lūžiai, kairio plaučio sumušimas, pasireiškęs kontuziniais židiniais, dubens kaulų abiejų sėdynkaulių ir gaktikaulių viršutinių šakų, kairio klubakaulio sparno lūžiai, kryžkaulio kairės pusės lūžis su kairiu kryžmeniniu klubo sąnario pažeidimu, kairio kelio sąnario vidinio šalutinio bei priekinio kryžminio raiščių plyšimai, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje, plėštinės žaizdos kairės vidinės kulkšnies srityje su vidinės kulkšnies paviršiniu pažeidimu. A. V. 2014 m. gegužės 12 d. buvo diagnozuotas dešinio žastikaulio osteosintezės plokštelės lūžis, kuris, atsižvelgiant į medicininių dokumentų įrašų duomenis, įvyko taikant I-ąjį reabilitacijos etapą traumatologijos skyriuje ir laikomas gydymo komplikacija – plokštelės „pavargimo“ lūžiu, kuris įprastai gali įvykti esant dar nesuaugusiam kaulo lūžiui. Dėl ko 2014 m. gegužės 14 d. buvo atlikta pakartotina operacija. Minėtos operacijos metu lūžęs implantas buvo pašalintas, o dešinio žastikaulio lūžis pakartotinai sutvirtintas užrakinama intrameduline vinimi. Šis dešinio žastikaulio osteosintezės plokštelės lūžis neturėjo įtakos A. V. bendrojo darbingumo sumažėjimui, nes buvo laiku pastebėtas, pakartotinai nukentėjusysis operuotas, atnaujinant lūžio fiksaciją, o lūžio gijimas (su pakartotinai chirurginiu būdu atlikta imobilizacija) neviršijo leistino medicinos literatūroje aprašomo žandikaulio lūžio pilno sugijimo laiko. A. V. dešiniojo peties sąnario kontraktūra, kairio kelio sąnario kontraktūros – paimtos visos kartu ir kiekviena atskirai, sąlygotos ne dėl nukentėjusiajam netinkamo gydymo plano parinkimo ar netinkamo gydymo režimo paskyrimo, o dėl patirtų sužalojimų pobūdžio sunkumo, kas sąlygojo liekamuosius reiškinius ir po pravesto tinkamo bei adekvataus gydymo. Dešinio klubo sąnario ir dešinio kelio sąnario kontraktūrų nestebima. Komisija tvirtina Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. V. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl patirtų sužalojimų po bylos aplinkybėse nagrinėjamo įvykio, A. V. neteko 75 % bendrojo darbingumo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (žr. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktą) (5 t., b.l. 79-86).

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, dirbdamas pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu patvirtintos „Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini)“ kaltinamajame akte nurodytus punktų reikalavimus, pasitraukė iš vairuotojo darbo vietos, paliko automobilį nuokalnėje, neužtraukė jo rankinio stabdžio ir nepakišo po ratais atramų (atsparų), neįsitikino ir nenumatė, kad tai galėtų sukelti pavojų nukentėjusiajam, nors galėjo ir turėjo tai numatyti, pradėjo bendrovės krovininio automobilio remontą, bei paprašė elektriko A. V. pagalbos, o šiam palindus ties pavarų dėže, jis (D. M.) įjungė automobilio pavaros svirtį iš atbulinės pavaros į neutralią padėtį, automobilis pradėjo riedėti ir užvažiavo ant po automobiliu buvusio nukentėjusiojo, padarė jam įvairius sužalojimus, dėl ko nukentėjusysis dėl dešinio peties, abiejų kelių ir klubų sąnarių kontraktūros (judesių apribojimo) neteko iš viso 95 % bendrojo darbingumo, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų.

Tačiau nors kaltinamajame akte nurodoma, jog D. M. pradėjo krovininio automobilio MAN 223, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, remontą, tačiau iš bylos medžiagos – 2014-03-21 apžiūros protokolo ir jo priedo (transporto priemonės apžiūros) (1 t., b.l. 6-11, 15-16) ir VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad krovininio automobilio modelis yra kiek kitoks - MAN 10.223, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 23). Todėl šis netikslumas taisytinas ir vertintinas kaip spausdinimo klaida.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. V. pareiškė 28962 Eur neturtinės žalos, 1111,14 Eur turtinės žalos, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1514,77 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir išlaidų advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti civilinį ieškinį solidariai iš D. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b.l. 43-46, 144-148, 4 t., b.l. 116-118, 126-127).

Nukentėjusysis pareiškė 1111,14 Eur turtinės žalos, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą turtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta, kad darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo darbuotojus, tame tarpe ir nukentėjusįjį A. V., buvo apdraudusi Nelaimingų atsitikimų draudimu, draudikas AB „Lietuvos draudimas“. Draudikas šį įvykį pripažino draudiminiu ir nukentėjusiajam per kelis kartus iš viso sumokėjo 20273,40 Eur sumą. Iš AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nelaimingų atsitikimų draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nukentėjusysis buvo draustas šiuo draudimu, draudimo sutartis sudaryta nelaimingų atsitikimų draudimo taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (3 t., b.l. 12). Taisyklių 7 p. numato, kad draudimo objektas – turtinis interesas, susijęs su apdraustojo asmens mirtimi arba sveikatos sutrikimu (trauma) dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis yra sveikatos draudimo sutarčių porūšis. Iš taisyklių matyti, kad tokia sutartimi apdrausti nukentėjusiojo – darbuotojo turtiniai interesai, draudikas – darbdavys, šioje byloje civilinis atsakovas. AB „Lietuvos draudimas“ nelaimingą atsitikimą buvo pripažinusi draudiminiu įvykiu, nukentėjusiajam išmokėta išmoka paskaičiuota priklausomai nuo jo sveikatos sutrikdymo masto, ji sietina būtent su turtinio intereso, susijusio su apdraustojo mirtimi arba kūno sužalojimu dėl nelaimingo atsitikimo, apsauga. Nukentėjusiojo gauta išmoka yra žymiai didesnė, negu pateiktas reikalavimas turtinei žalai atlyginti, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Neturtinė žala – tai asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas. Neturtinės žalos atlyginimo atveju turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir emocinę skraiudą, teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus – neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo - restruktūrizuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 111 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2, 3 d., 6.264 str. 1, 2 d.).

Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis kentė didelius skausmus, ilgą laiką gydėsi gydymo ir reabilitacijos įstaigose ir dabar negali gyventi visaverčio gyvenimo. Tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta ir didelis paties nukentėjusiojo neatsargumas, turėjęs įtakos žalai atsirasti. A. V. buvo supažindintas su visais UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokaliais aktais, kurie reguliuoja saugos ir sveikatos sritis, negavęs jo tiesioginio vadovo nurodymo bei leidimo, savo noru padėjo remontuoti automobilį. Akivaizdu, kad nukentėjusysis galėjo ir privalėjo numatyti galimas tokių pažeidimų pasekmes, tokie nukentėjusiojo veiksmai vertintini kaip įmonėje nustatytų darbų saugos reikalavimų pažeidimai ir pripažintini itin dideliu paties nukentėjusiojo neatsargumu, o tai turi tiesioginės įtakos nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas taip pat atsižvelgia į civilinio atsakovo turtinę padėtį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. lapkričio 11 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla (5 t., b.l. 3), į tai, kad darbdavys savo pareigas darbų saugos srityje nukentėjusiojo atžvilgiu vykdė, A. V. buvo tinkamai supažindinamas su lokaliniais norminiais aktais, tinkamai instruktuotas. Teismas atsižvelgia, kad žala padaryta dėl neatsargumo, nesant kaltinamojo tyčinių veiksmų. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam priteistina iš civilinio atsakovo - restruktūrizuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Darbuotojo neturtiniai interesai nelaimingų atsitikimų draudimo sutartimi apdrausti nebuvo, todėl neturtinė žala priteistina iš darbdavio.

Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas – sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles (Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d.) yra sunkus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis neteistas (3 t., b.l. 74), administracine tvarka nebaustas (3 t., b.l. 75), Biržų psichikos sveikatos centre neregistruotas (3 t., b.l. 77), dirbantis (3 t., b.l. 72), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi nepilnametę dukrą, darbo biržoje neregistruotas (3 t., b.l. 73), paskirtos kardomosios priemonės laikėsi.

Skiriant jam bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo apimtį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos neturtinės žalos dydį, nukentėjusiajam sukeltas neigiamas pasekmes sveikatai. Už aukščiau minėto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Tačiau baudžiamasis įstatymas numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus <…>, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d.). Kadangi D. M. anksčiau neteistas, duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra, dirba ir jei nutrūktų darbo procesas būtų sukeltos neigiamos pasekmės jo šeimai, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad nukentėjusiojo atsiprašė, pakankamai ilgai truko ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme, tikima, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpis nustatomas minimalus, įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes ir D. M. paskirtina pareiga - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip septynioms paroms (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 8 p. ir 4 d.).

Daiktiniai įrodymai, kardomosios priemonės ir kiti bylos klausimai

Daiktiniai įrodymai – trys kompaktinio disko laikmenos yra byloje (1 t., b.l. 14, 5 t., b.l. 61) ir paliktinos joje saugoti.

Kaltinamajam 2015-05-22 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b.l. 85-86) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusysis prašo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ir išlaidas advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti civilinį ieškinį solidariai iš D. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b.l. 126-127). A. V. buvo išrašytos penkios sąskaitos: 2014 m. gruodžio 10 d. 371,33 Eur (1282,12 Lt) sąskaita, kuri apmokėta 2014 m. gruodžio 22 d. (4 t., b.l. 128-129, 130), 2015 m. kovo 19 d. 248,24 Eur sąskaita, kuri apmokėta 2015 m. rugsėjo 30 d. (4 t., b.l. 131-132, 133), 2015 m. gegužės 26 d. 355,11 Eur (1226,12 Lt) sąskaita, kuri apmokėta 2015 m. birželio 8 d. (4 t., b.l. 134-135, 136), 2015 m. rugpjūčio 6 d. 153,33 Eur sąskaita, kuri apmokėta 2015 m. rugpjūčio 18 d. (4 t., b.l. 137-138, 139), 2015 m. rugsėjo 22 d. 386,76 Eur sąskaita, kuri apmokėta 2015 m. rugsėjo 30 d. (4 t., b.l. 140-141, 142). Be to, 2015 m. spalio 19 d. A. V. išrašyta dar viena 553,94 Eur sąskaita, kuri apmokėta 2015 m. spalio 28 d. (5 t., b.l. 4-5, 6). Taigi iš viso nukentėjusysis prašo priteisti 2068,71 Eur išlaidų advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį – gauna minimalų atlyginimą, išlaiko nepilnametę dukrą, sutuoktinei mokamas minimalus atlyginimas, į tai, prašoma priteisti suma sudaro beveik pusės metų kaltinamojo gaunamą atlyginimą, šią sumą sumažina. Iš kaltinamojo priteistina dalis nukentėjusiojo patirtų išlaidų – 1200 Eur išlaidų advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.). Iš kaltinamojo nukentėjusiajam taip pat priteistina 4,48 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (už padarytas bylos medžiagos dokumentų kopijas, 2015-07-02 mokėjimo nurodymas) (3 t., b.l. 111-112, Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Iš kaltinamojo priteistinos ir teismo turėtos pašto išlaidos valstybei (3 t. pažyma – 13,29 Eur, 4 t. pažyma, b.l. 2 – 12,64 Eur, 5 t. pažyma, b.l. 2 – 7,70 Eur, Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais ir 6 punktu, 6-7 dalimis, 308 straipsnio 1-4 dalimis, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 3 dalį ir skirti vienerių metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant įpareigojimą - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip septynioms paroms.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš restruktūrizuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 7000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti, o ieškinį dėl 1111,14 Eur turtinės žalos ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo solidariai iš kaltinamojo D. M. ir restruktūrizuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) išlaidų advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti ir 4,48 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Daiktinius įrodymus – tris kompaktinio disko laikmenas palikti saugoti byloje.

Iš kaltinamojo D. M. priteisti 33,63 Eur pašto išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.