Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. R.-W. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo - Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išvadą teikianti institucija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau - komisija) pateiktoje išvadoje nurodė, jog pareiškėjos prašymas rašyti jos vardą „M.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalboje priebalsių junginys (duomenys neskelbtini) keičiamas raide (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja pageidauja savo vardą rašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Lietuvių kalbos normos nekeičiamos siekiant jas priderinti prie kitų kalbų, kultūrų ar tam tikrų asmenų grupių elgesio modelių. Komisijos nuomone, neturėtų būti remiamasi bylose dėl pavardžių susijusiais argumentais, kai įpareigojama į asmens dokumentus įrašyti pavardę, kuri sutaptų su sutuoktinio ar tėvo, kitos valstybės piliečio, pavarde pagal kitos valstybės išduotą dokumentą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Evelina Dobrovolska žodžiu nurodė palaikanti pareiškimą ir jame išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ginčo byloje iš esmės nėra, nes suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškimui. Taip pat nurodė, kad originalus asmenvardis (duomenys neskelbtini) yra pripažįstamas – pareiškėja turi diplomus, dokumentus, santuokos liudijimą, vaiko gimimo liudijimą būtent vardu „M.“. Pareiškėjos atstovė pabrėžė, kad pareiškėja susiduria su nepatogumais, šios bylos rengimo metu pareiškėja bandė įsigyti butą (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjai reikėjo gauti papildomus dokumentus dėl skirtingos vardo rašybos, o tai užtruko beveik pusę metų.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens ir išvadą teikiančios institucijos atstovai. Byloje yra suinteresuoto asmens prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuoto asmens ir išvadą teikiančios institucijos atstovams posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl civilinės būklės akto – pareiškėjos gimimo liudijimo įrašo pakeitimo. CPK 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos atstovės žodinių paaiškinimų nustatyta, kad Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) pareiškėjai išdavė jos gimimo liudijimą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jos vardas ir pavardė buvo įrašyti lietuvių kalba „M. R.“. 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjai buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjos vardas ir pavardė buvo įrašyti lietuvių kalba „M. R.“. (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biuras 2006 m. liepos 31 d. išdavė pareiškėjai gimimo akto išrašą, kuriame jos vardas ir pavardė įrašyti (duomenys neskelbtini) kalba „M. R.“. Pareiškėjai susituokus su pareiškėju Ł. P. W., Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) jai išdavė santuokos liudijimą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjos vardas įrašytas lietuvių kalba „M.“. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti jos vardą iš „M.“ į „M.“, tačiau jos prašymą 2018 m. liepos 17 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta tenkinti, nurodant, kad tam nėra teisinio pagrindo. Nesutikdama su tokia išvada, pareiškėja kreipėsi į teismą.

Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-05-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1991 m. kovo 28 d. posėdžio protokoliniu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintuose (duomenys neskelbtini) pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklėse, reglamentuojamas svetimvardžių perrašymas į lietuvių kalbą, t. y. pateikti tie (duomenys neskelbtini) kalbos rašmenys, kurie nesutampa su lietuviškais jų atitikmenimis, kuriose nurodyta, kad priebalsiai (duomenys neskelbtini) sulietuvinta forma rašomi (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Tiek ginčijamo Vilniaus CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviškais rašmenimis.

Tačiau esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.

Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 str. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 str., elementų. Nors Chartijos 7 str. nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011-05-12 sprendimas R.-V. ir W., Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 str. įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016-06-02 sprendimas N. P. B. von W., Nr. C-438/14).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo L. R. prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „L. R.“, 2010-10-28 sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje R. prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007-09-11 sprendimas byloje B. prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 3 straipsnis numato, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje. Pagal Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 straipsnį asmuo turi teisę naudoti savo vardą ir pavardę mažumos kalba.

Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) kilmės, aiškiai save identifikuoja kaip (duomenys neskelbtini) tautybės, puoselėja (duomenys neskelbtini) tradicijas, kultūrą, dažnai būna tiek Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir kitose šalyse, todėl jai svarbi vardo rašyba. Pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad Lietuvoje pareiškėjai M. R.-W. išduotuose dokumentuose jos vardas rašomas „M.”, o (duomenys neskelbtini) išduotuose dokumentuose ,,M.“. Skirtingas vardo rašymas sukelia pareiškėjai tam tikrų nepatogumų ir gali sukelti dar didesnių nepatogumų ateityje.

Tokia situacija, kuomet nepagrįstai suvaržomos ar apsunkinamos asmenų prigimtinės teisės, laikytina tiek asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo pažeidimu, tiek asmens teisės į vardą pažeidimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 2 dalis, CK 2.20 straipsnis).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, padėčiai, kai trūksta įstatymų leidėjų iniciatyvos ir aiškaus įtvirtinimo, kas šiuo metu riboja ir akivaizdžiai varžo asmenų teises pasirinkti vardą, siekiant išvengti didelių nepatogumų rašant juos skirtingai, šeimai gyvenant keliose Europos Sąjungos valstybėse ir laisvai judant visoje Europos Sąjungos teritorijoje, yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. liepos 17 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsisakyta pareiškėjos vardą „M.“ pakeisti į „M.“.

Teismo įpareigojimui įvykdyti nustatytinas 30 dienų terminas, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 273 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. liepos 17 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos M. R.-W., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardą į ,,M.“ ir išduoti naują gimimo liudijimą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.