Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo kaltinamojo D. R. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi kaltinamajam D. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 19 d. Teismas konstatavo, kad kaltinamojo suėmimo pagrindai neišnyko ir keisti suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę nėra pagrindo, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti šioms priemonėms keliami tikslai. Nutartyje nurodyta, kad anksčiau ne kartą buvo vykdomos D. R. paieškos, iš bylos duomenų matyti, kad jis linkęs bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Be to, kaip matyti iš paties kaltinamojo paaiškinimų, jis anksčiau yra gyvenęs ir užsienio valstybėje – Airijoje, taigi galimai turi ryšių užsienyje.Skunde kaltinamasis D. R. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.Skunde nurodo, kad iki sulaikymo, priešingai, nei nurodoma teismo, niekur nesislėpė, apie paiešką nežinojo ir gyveno normalų gyvenimą. Šiuo metu jau yra deklaravęs gyvenamąją vietą pas senelius, kurie sutiko jį priimti gyventi ir padėti finansiškai, kol įsidarbins. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nori pradėti dirbti, ir atsižvelgė tik į jo praeityje darytus nusikaltimus. Teigia, kad laisvėje galėtų pasirūpinti priežiūros reikalingais seneliais.Teismo posėdžio metu prokurorė Dana Rutkauskaitė prašė kaltinamojo D. R. skundą atmesti. Kaltinamojo D. R. skundas atmetamas.BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas gali būti skiriamas esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šios nuostatos taikomos ir pratęsiant suėmimo terminą. Konstatuojama, kad teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo taisykles, ir aplinkybes, nustatytas baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino aplinkybes, nurodytas įstatyme ir nustatytas baudžiamojoje byloje, bei jas aiškiai nurodė nutartyje.Iš teismo nutarties matyti, jog kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam D. R. pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.Iš baudžiamosios bylos matyti, jog D. R. kaltinamas vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, o už pastarąjį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Kaltinamasis anksčiau yra teistas septynis kartus, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, todėl jam gali būti skiriama ir reali laisvės atėmimo bausmė. Nors pagal susiformavusią teismų praktiką gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau visgi jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Šio pagrindo egzistavimą taip pat patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, jog 2017 metais kaltinamasis net 20 kartų nubaustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius nusižengimus, tarp jų ir šiurkščius, kurių daugumą padarė neblaivus, ikiteisminio tyrimo metu kviečiamas į policiją neatvykdavo, nebuvo randamas gyvenamojoje vietoje. Nors skunde kaltinamasis nurodo, kad jis nesislapstė, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad kaltinamasis tokiu teiginiu bando klaidinti teismą, kadangi anksčiau ne kartą buvo vykdomos D. R. paieškos, taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis yra linkęs slėptis. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant klausimą ir dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo. Aukštesniojo teismo nuomone, skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia kitų aplinkybių visumos, kurios pagrindu buvo padaryta neabejotina išvada, jog kaltinamajam būtina taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje bei suvokdamas gresiančios atsakomybės ir realios laisvės atėmimo bausmės neišvengiamumą, kaltinamasis D. R. bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu pratęsė pagrįstai.BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (taip pat ir pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad D. R. nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, taip pat nėra kaltinamas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytų apysunkių nusikaltimų padarymu, taip pat nėra duomenų, kad būdamas laisvėje jis, kaltinamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti, taigi šiuo atveju nėra formalaus pagrindo kaltinamajam D. R. taikyti kardomąją priemonę –suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, todėl šis pagrindas iš teismo nutarties šalintinas.Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamojo D. R. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, gresiančios bausmės griežtumas, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam kitą, švelnesnę, kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Šiuo metu D. R. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas, atsižvelgiant į proceso stadiją, parinktas teisingai ir pagrįstai. Nei viena švelnesnė kardomoji priemonė šiuo atveju neužkirs galimybės kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teismo, t. y. nebus įgyvendinti BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai. Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas D. R., atsižvelgus į jų pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, pavojingumą visuomenei, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Pažymėtina ir tai, kad suėmimo terminas šiuo metu nepažeidžia ir BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų, kurioje nurodoma, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo skyrimo pagrindui. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo principui. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo naikinti ar keisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties, todėl kaltinamojo D. R. skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.