- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-405-555/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02267-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, BIGBANK AS filialas
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- A. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-347-1150/2024 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, BIGBANK AS filialas, išvadą duodanti byloje institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti jos ir atsakovo A. M. santuoką, sudarytą 2012 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini), apskaitytą 2012 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę „M.“; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos iširimo; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. M. ir nepilnametės dukters A. M. gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui iš viso 600 Eur, t. y. po 300 Eur kiekvienam vaikui, pinigus pervedant į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos, iki vaikai sulauks pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 4 800 Eur, paskaičiuotą po 300 Eur kiekvienam vaikui už 8 mėnesius nuo 2023 m. sausio 23 d., pinigus pervedant į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą, iki einamojo mėnesio 10 dienos, išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 6) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką (detali tvarka nurodyta ieškinyje); 7) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį „Lexus NX300h“, kurio vertė 24 470 Eur, nustatant, jog ieškovė asmeniškai lieka skolinga BIGBANK AS filialui, pagal 2021 m. spalio 19 d. vartojimo kredito sutartį; 8) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį „Ford S-MAX“, kurio vertė 4 160 Eur ir priekabą „LKZ“, kurios vertė 470 Eur, nenustatant pareigos išmokėti ieškovei piniginės kompensacijos už atitenkančią ½ dalį transporto priemonių; 9) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 300/1402 dalių žemės sklypo, priteisiant atsakovui vienkartinę piniginę kompensaciją 5 829,51 Eur už ½ dalį 300/1402 dalių žemės sklypo; 10) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 15 331,31 Eur dydžio vienkartinę piniginę kompensaciją už santuokos metu vykdytą ½ dalį prievolės kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2011 m. gruodžio 20 d. kreditavimo sutartį ir pagal 2019 m. balandžio 10 d. kreditavimo sutartį, nustatant, jog po santuokos nutraukimo atsakovas išstoja iš solidariosios prievolės prieš šį kreditorių; 11) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys nuo 2023 m. sausio 23 d. nebegyvena drauge ir nebeveda bendro ūkio, kadangi ilgainiui gyvenant santuokoje alkoholio vartojimas pasidarė vis dažnesnis ir dažnesnis, kas įtakojo ir atsakovo elgesio pasikeitimą, t. y., atsakovas apsvaigęs tapdavo irzlus, priekabus, agresyvus bei neprognozuojamas ir nevaldomas. Atsakovas prieš ieškovę bei jos artimuosius giminaičius (mamą) naudojo smurtą, dėl ko buvo nuteistas. Atsakovas elgiasi agresyviai, linkęs persekioti ieškovę, rašo žinutes pernelyg įkyriai, skambina, nepagrįstai skundžia ieškovę policijos pareigūnams. Toks atsakovo elgesys gąsdina ieškovę ir nepilnamečius vaikus, sukuria įtampą ir baimę, kas reiškia, jog būti su tokiu žmogumi santuokoje yra net pavojinga. Ieškovė dėl atsakovo elgesio patyrė didžiulę baimę ir ilgalaikį stresą, nepasitikėjimą, įtampą, baimę dėl savo artimos aplinkos žmonių – vaikų ir mamos, net gi baimę dėl aplinkinių žmonių (kaimynų), prieš kuriuos atsakovas smurtavo. Visa tai lėmė aplinkinių žmonių pasikeitusį požiūrį į ieškovės šeimą – neigiamą šeimos vertinimą, ką sukūrė savo priešingais moralei veiksmais atsakovas. Nuo 2023 m. sausio 23 d. atsakovas niekaip neprisidėjo prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, dėl ko našta išlaikyti vaikus atiteko tik ieškovei. Šalių nepilnamečiai vaikai savaitės darbo dienomis yra labai užimti, kadangi abu vaikai lanko menų mokyklą, karate būrelį, kūrybiškumo saviraiškos studiją, šachmatų būrelį. Dėl to, įvertinus tokį vaikų užimtumą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka orientuota į tėvo bendravimą su vaikais savaitgaliais.
3. Atsakovas A. M. su ieškovės ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu. Tuo tarpu ieškovė, nežinant sutuoktiniui, 2016-2018 m. susirašinėjo su kažkokiu vyriškiu iš (duomenys neskelbtini), kuris iš jos išviliojo apie 23 000 Eur ir kuriuos ji sumokėjo iš šeimos pinigų. Be to, dar nenutraukus santuokos, ieškovė gyvena su kitu vyru, kurį tiek draugams, tiek vaikams pristato kaip „naują tėvelį“. Atsakovas sutiko su pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau nurodė, kad reikalaujamos sumos mokėti negali dėl sveikatos problemų bei gaunamų nepakankamų pajamų. Atsakovė nuteikinėja vaikus prieš atsakovą, draudžia matytis, todėl nesilaiko primygtinio vaikų intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu. Ieškovė, siūlydama bendravimo tvarką, pažeidžia lygiateisiškumo principą. Atsakovas savomis rankomis iš esmės rekonstravo seną 1987 m. statybos namą, kurį ieškovei dovanojo tėvai. Namas buvo kritinės būklės – žiemą kambariuose būdavo 15 laipsnių šilumos, namo stogas dengtas šiferiu, mediniai langai ir durys, vanduo iš šulinio, karštas vanduo būdavo tik žiemą ir kt. Atsakovas pakeitė stogą, perstatė plastikinius langus, įdėjo šarvuotas duris, sumūrijo namo lauko angas, sutvarkė infostruktūrą, išbetonavo atramas ir kt. Be to, 2017-2022 m. vykdė ir vidaus apdailos darbus – pakeitė šildymo katilus, išmontavo vidaus laiptus ir juos atstatė (išbetonavo), padarė sienų karkasą ir kt. Dėl atsakovo atliktų darbų namo vertė padidėjo 3-4 kartus, o paties atsakovo atlikti darbai turėjo neigiamos įtakos ir pasekmių jo sveikatai.
4. Trečiasis asmuo (kreditorius) BIGBANK AS filialas su ieškovės ieškinio reikalavimu, kuriuo prašoma nustatyti, kad ieškovė po santuokos nutraukimo liktų asmeniškai atsakinga kreditoriui už įsipareigojimų vykdymą, pagal 2021 m. spalio 19 d. kredito sutartį, nesutiko. Trečiasis asmuo nurodė, kad kredito sutartis sudaryta santuokoje, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Vertinant kredito suteikimo galimybes pagal kredito sutartį taip pat buvo vertinamos atsakovo pajamos ir finansiniai įsipareigojimai bei šiam tikslui jis davė kreditoriui sutikimus tvarkyti asmens duomenis, be kita ko, tam, kad kreditorius galėtų kreiptis į viešuosiuose registrus dėl sutuoktinio pajamų ir finansinių įsipareigojimų nustatymo.
5. Trečiasis asmuo (kreditorius) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius su ieškovės ieškinio reikalavimu numatančiu, kad, pagal 2019 m. balandžio 10 d. kreditavimo sutartį, nustatyti, jog po santuokos nutraukimo atsakovas, išstoja iš solidariosios prievolės prieš kreditorių, nesutiko. Trečiasis asmuo nurodė, kad už kredito grąžinimą abu sutuoktiniai atsako solidariai kreditavimo sutarties 2 pagrindu, todėl tokia atsakomybė turi išlikti ir po santuokos nutraukimo. Siekis be kreditoriaus (banko) sutikimo pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Solidarioji skolininkų atsakomybė ir šios rūšies atsakomybės už prievolių kreditoriui įvykdymą nustatymas yra skirtas kreditoriaus interesų užtikrinimui. Banke nėra gauti nei ieškovės, nei atsakovo prašymai modifikuoti solidariąsias sutuoktinių prievoles bankui į asmenines, todėl bankas negalėjo svarstyti šio klausimo ir nesutiko su prievolės modifikavimu.
6. Išvadą duodanti byloje institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Tuo tarpu išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį kiekvienam vaikui po 300 Eur neprieštarauja geriausiems vaikų interesams. Ginant nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę bendrauti su abiem tėvais, Tarnyba taip pat neprieštaravo ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nustatymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – „M.“, o atsakovui – „M.“; iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 2 000 Eur neturtinę žalą; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „Lexus NX300h“, nustatant, jog ji asmeniškai lieka skolinga BIGBANK AS filialui, pagal 2021 m. spalio 19 d. vartojimo kredito sutartį; atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė priekabą LKZ; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 300/1402 dalių žemės sklypo, atsakovui priteisiant vienkartinę piniginę kompensaciją 5 829,51 Eur už ½ dalį 300/1402 dalių žemės sklypo; iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 15 155,40 Eur dydžio vienkartinę piniginę kompensaciją ½ dalį prievolės kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, pagal 2011 m. gruodžio 20 d. kreditavimo sutartį ir pagal 2019 m. balandžio 10 d. kreditavimo sutartį, nustatant, jog po santuokos nutraukimo atsakovas išstoja iš solidariosios prievolės prieš kreditorių Luminor Bank AS Lietuvos skyrių; nustatė nepilnamečių vaikų (sūnaus ir dukters) gyvenamąją vietą su ieškove (motina); iš atsakovo priteisė nepilnamečių vaikų išlaikymui iš viso 600,00 Eur, t. y., po 300,00 Eur kiekvienam vaikui, pinigus pervedant į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą, iki einamojo mėnesio 10 (dešimtos) dienos, iki vaikai sulauks pilnametystės; piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė; priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 12 600 Eur, paskaičiuotą po 300,00 Eur kiekvienam vaikui, pinigus pervedant į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą, iki einamojo mėnesio 10 (dešimtos) dienos, išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė; nustatė atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 21 d. papildomu sprendimu iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1 760 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas, pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto padalinimo ir šalių įsiskolinimo trečiajam asmeniui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, nustatė, kad 2019 m. balandžio 11 d. šalys su Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi sudarė sutartinę hipoteką, kuria įkeitė žemės sklypą ir gyvenamąjį pastatą. Hipoteka užtikrintas skolininkų įsipareigojimas pagal 2019 m. balandžio 10 d. kreditavimo sutartį. Prievolės įvykdymo terminas – 2039 m. vasario 7 d. (nesumokėtas likutis 2024 m. spalio mėn. duomenimis yra 30 310,80 Eur). Žemės sklypo 1102/1402 dalis priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise kartu su gyvenamuoju namu, pagal 2011 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartį. Tuo tarpu likusios 300/1402 žemės sklypo dalys šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovė žemės sklypo 300/1402 dalį prašė priteisti jai natūra bei sutiko sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją. Atsakovas iš esmės tam neprieštaravo, tačiau nurodė, kad reali žemės sklypo vertė yra didesnė nei nurodė ieškovė, todėl jam atitenkanti kompensacijos dalis turėtų būti 7 885 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neteikė prašymo skirti teismo ekspertizę turto vertei nustatyti, tuo tarpu kitų duomenų, liudijančių didesnę žemės sklypo vertę, į bylą pateiktą nėra.
10. Teismas taip pat nustatė, kad, VĮ Registrų centras duomenimis, vidutinė žemės sklypo rinkos vertė yra 73 200 Eur. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies vertė – 15 685,72 Eur, todėl ½ dalies, t. y. vienam sutuoktiniui priklausančios, vertė – 7 842,86 Eur. Šalys likusią žemės sklypo išmokėjimui įmoką (4 026,71 Eur) naudojo iš 2019 m. balandžio 10 d. paskolos. Teismas sprendė, kad, iš dabartinės žemės sklypo vertės atėmus 2 013,35 Eur, atsakovui mokėtina kompensacija už ieškovei atitenkančią žemės sklypo dalį yra 5 829,51 Eur.
11. Teismas nustatė ir tai, kad ieškovė 2011 m. gruodžio 20 d., t. y. prieš santuokos sudarymą, su AB „DNB banku“ gyvenamojo namo rekonstravimui buvo sudariusi kreditavimo sutartį 52 131,60 Eur sumai. Vėliau, 2019 m. balandžio 11 d., šalys su Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi įregistravo sutartinę hipoteką, kurios pagrindu buvo įkeistas gyvenamasis namas ir visas žemės sklypas, t. y. tiek ieškovės asmeninė nuosavybė, tiek bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiuo pagrindu šalys, pagal 2019 m. balandžio 10 d. kreditavimo sutartį, gavo 40 884 Eur kreditą. Atsakovas nurodė, kad gyvenamąjį namą pagerino iš esmės, t. y. pats atliko tiek išorės, tiek vidaus remonto darbus, dėl ko padidėjo ir gyvenamojo namo turto vertė. Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtino, jog šalių santuokos pradžioje gyvenamajame name buvo atlikti remonto darbai, todėl teismas sprendė, kad gyvenamasis namas gyvenant santuokoje buvo pagerintas. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų apie jo išleistas asmenines lėšas, gerinant gyvenamąjį namą ir dengiant 2011 m. paskolą, todėl teismas sprendė, kad minėtą paskolą ieškovė dengė pati.
12. Šalims, pagal 2019 m. balandžio 10 d. sudarytą kreditavimo sutartį, buvo suteiktas 40 884 Eur kreditas. Bylos duomenimis, 2024 m. spalio 13 d. išmokėta paskolos suma 10 573,20 Eur, likusi neišmokėta dalis be palūkanų – 30 310,80 Eur. Ši paskola buvo naudojama žemės sklypo įsigijimui ir šeimos poreikiams, įskaitant gyvenamojo namo gerinimą, tenkinti. Dėl to teismas vertino, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 15 155,40 Eur kompensacijos. Esant nustatytoms aplinkybėms (o konkrečiai – kad nekilnojamasis turtas nuosavybės teise lieka ieškovei ir kad šis turtas yra įkeistas bankui, idant būtų užtikrintas sutartinių prievolių vykdymas), teismas sprendė, kad likusios paskolos dalies išmokėjimas kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui lieka asmenine ieškovės prievole.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti, kaip nepagrįstą ir pažeidžiantį kreditoriaus interesus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė ir atsakovas 2019 m. balandžio 10 d. su banku (kreditoriumi) sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi kreditoriui. Pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias įstatymo normas, reguliuojančias kreditoriaus ir šalių prievolinius teisinius santykius ir be kreditoriaus sutikimo sutiko modifikuoti prievolę, neįvertinęs, kad tai pažeidžia jo interesus. Siekis be kreditoriaus sutikimo modifikuoti prievolę prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Atsiliepimas
1.2. 2024 m. gegužės 21 d. kreditorius pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs savo atsiliepimą į ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir teisinių pasekmių išsprendimo, kuriame nurodė, kad jis nesutinka su ieškinio reikalavimu, numatančiu, kad, pagal 2019 m. balandžio 10 d. kreditavimo sutartį, po santuokos nutraukimo atsakovas išstoja iš solidariosios prievolės prieš kreditorių. Kreditorius nurodė, kad nesutinka su solidariosios prievolės modifikavimu, t. y., kad prievolė pagal kreditavimo sutartį po santuokos nutraukimo taptų asmenine ieškovės prievole. Tačiau teismas neatsižvelgė į kreditoriaus atsiliepime pateiktą prieštaravimą prievolės modifikavimui ir prieštaravimų argumentus.
1.3. Kreditorius po pirmosios instancijos teismo sprendimo gavimo, įvertino situaciją ir kitą reikšmingą informaciją dėl galimo prievolės pagal kreditavimo sutartį perėmimo ieškovės vardu, tačiau bankas šiai dienai net negali svarstyti prievolės modifikavimo klausimo ir priimti šiuo klausimu atsitinkamo sprendimo, nes ieškovė pradėjo dirbti tik 2024 m. spalio mėn. ir turi kitų finansinių įsipareigojimų. Ieškovei pateikus kreditoriui visus reikalingus dokumentus, kreditorius svarstytų prievolės pagal kreditavimo sutartį perėmimo ieškovės vardu klausimą, bet ne anksčiau kaip 2025 m. gegužės mėn. Kreditoriui nurodžius, kad ieškovės ieškinio reikalavimas pažeidžia jo interesus ir nurodžius tai pagrindžiančias aplinkybes, ieškinys negalėjo būti tenkinamas pilna apimtimi, t. y. šiuo atveju modifikuojant prievolę.
1.4. Pirmosios instancijos teismo argumentas modifikuoti prievolę, paliekant ją asmenine ieškovės prievole, grindžiant tokį sprendimą turto pasidalijimo būdu ir aplinkybėmis (o konkrečiai, kad kreditoriui įkeistą turtą priteisus ieškovei, prievolė kreditoriui taip pat turi likti asmenine ieškovės prievole) yra visiškai nepagrįstas. Teismas savo nuožiūra, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, gali priimti ir priima sprendimą dėl kreditoriui įkeisto turto padalijimo, kam kreditorius neprieštarauja, nes hipoteka seka paskui daiktą. Tačiau, prievolės modifikavimui būtina kreditoriaus valia, t. y. aiškus jo sutikimas, ko šiuo atveju nebuvo ir dėl ko yra pažeistas kreditoriaus interesas ir ateityje galimai gali atsirasti žala kreditoriui.
14. Ieškovė S. M. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Kreditorius padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nors iš paties apeliacinio skundo teksto dėstymo matyti, jog kreditorius skundžia tik sprendimo dalį, kurioje pasisakoma, jog atsakovas išstoja iš solidariosios prievolės bankui. Įvertinus, jog naikinti viso vientiso teismo priimto dokumento tikrai nėra pagrindo, nes tokie klausimai kaip sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos priteisimas, vaikų išlaikymas ir kt., apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas tik dėl teismo sprendimo dalies, su kuria akivaizdžiai nesutinka kreditorius, t. y., dalyje dėl solidariosios sutuoktinių prievolės modifikavimo. Likusių sprendimo dalių kreditorius neturi ir negali skųsti, nes jos nepažeidžia kreditoriaus interesų, juolab, kad kreditorius ir nenurodo argumentų, kuriais būtų grindžiamas likusių sprendimo dalių neteisėtumas ar nepagrįstumas.
2.2. Byloje nėra ginčo, kad sutuoktiniai kartu prisiėmė įsipareigojimus, kurie susiję tiek su bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimu (300/1402 dalių žemės sklypo), tiek su ieškovei priklausančio asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo daikto (pastato-gyvenamojo namo) pagerinimu, prieš kreditorių. Tačiau nekilnojamojo daikto prigimtis ir pastato-gyvenamojo namo priklausymas ieškovei asmeninės nuosavybės teise nulėmė tai, jog turto natūra padalinti nėra galimybės, o taip pat tokios galimybės nėra ir dėl konfliktiškų šalių santykių – pradėtas baudžiamasis procesas prieš atsakovą. Taigi, priteisdamas turtą natūra ieškovei ir priteisdamas pareigą ieškovei išmokėti piniginę kompensaciją atsakovui, pirmosios instancijos teismas pasirinko teisingą sutuoktinių turto padalijimo būdą. Dėl to šiuo atveju sutuoktinių turto padalijimo principas, nutraukiant santuoką, pritaikytas tinkamai. Įvertinus, jog kredito įmokas nuo gyvenimo skyrium ir bendro ūkio nebevedimo pradžios 2023 m. sausio 23 d. už sutuoktinį kreditoriui moka ieškovė, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys, teisinga, protinga ir sąžininga, kad atsakovas išstoja iš solidariosios prievolės, kadangi jis netenka ir paties turto, kuris hipoteka įkeistas kreditoriui bei prievolės vykdymo.
2.3. Kreditorius apeliaciniame skunde nenurodė, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo įsipareigojimus pagal kredito sutartis. Iš tiesų, buvo laikas, kai ieškovė neturėjo darbo ir, juo labiau, atsakovas tęstinį periodą neteikė (ir šiuo metu neteikia) vaikams išlaikymo, tačiau nepaisant tokių aplinkybių, kredito sutartys buvo vykdomos tinkamai, jokių mokėjimų vėlavimų nebuvo. Ieškovė yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, t. y. baigusi bakalauro ir magistro teisės studijas (išsilavinimą patvirtinantys dokumentai pridedami). Ieškovė taip pat aktyviai domisi platesnėmis kompetencijomis, todėl yra baigusi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) devynių savaičių, 200 akademinių valandų programą. Tai reiškia, jog asmuo gali pretenduoti į kvalifikuotas pareigas, sėkmingai įsitvirtinti ir dirbti, kas, savaime suprantama, lemia ir gerą (pakankamą) asmens mokumą. Be to, hipotekos kreditorius yra privilegijuotas kreditorius, kadangi jo interesas visiškai apsaugotas įkeitimu, todėl grėsmės kreditoriui dėl to, jog iš prievolės išstoja buvęs sutuoktinis, tikrai nėra. Reikia pastebėti, kad ir atsakovo turtinė (finansinė) padėtis nėra tokia stabili, t. y., jis neturi savo vardu nekilnojamojo turto, teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti tikslių pajamų ir savo išlaidų. Dėl to nėra akivaizdu, kad kreditoriaus interesas būtų labiau apsaugotas, jeigu sutuoktinių prievolė būtų likusi solidari, t. y., greičiau būtų tik formali, bet ne reali ir efektyvi kreditoriaus galimybė reikalauti prievolės vykdymo iš buvusio sutuoktinio (atsakovo).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje ginčas kilo dėl sutuoktinių prievolių modifikavimo.
17. Ieškovė S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo A. M. santuoką, sudarytą 2012 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini), apskaitytą 2012 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos iširimo, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą bei modifikuoti sutuoktinių su kreditoriumi (apeliantu) Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi 2019 m. balandžio 10 d. sudarytą kreditavimo sutartį, nustatant, jog po santuokos nutraukimo atsakovas A. M. išstoja iš solidariosios prievolės prieš šį kreditorių.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tekino ieškovės ieškinį, nutraukė šalių sudarytą santuoką, išsprendė sutuoktinių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, turto padalijimo klausimus. Pirmosios instancijos teismas, priteisęs ieškovei S. M. asmeninės nuosavybės teise 300/1402 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat iš ieškovės atsakovui kompensaciją už priteistą natūra turtą, nusprendė, jog po santuokos nutraukimo atsakovas A. M. išstoja iš solidariosios prievolės prieš kreditorių Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, t. y., kad prievolė pagal kreditavimo sutartį po santuokos nutraukimo tapo asmenine ieškovės prievole.
19. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, jog 2019 m. balandžio 10 d. ieškovė S. M. ir atsakovas A. M. su trečiuoju asmeniu Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sutuoktiniams verslo ar asmeninėms reikmėms buvo suteiktas 40 884 Eur kreditas. Kredito gavėjų prievolių pagal 2019 m. balandžio 10 d. kredito sutartį tinkamas įvykdymas taip pat buvo užtikrintas ir įkeičiant ieškovei S. M. ir atsakovui A. M. nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
20. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovė S. M., pateikdama teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pareikšdama taip pat ir reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto, bendrų sutuoktinių prievolių padalijimo, kreditorių Luminor Bank AS Lietuvos skyrių įtraukė dalyvaujančiu byloje asmeniu, kadangi tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms. Atsiliepime į ieškinį kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius išsakė poziciją, jog su reikalavimu modifikuoti prievolę pagal 2019 m. balandžio 10 d. kredito sutartį nesutinka. Akivaizdu, jog dėl prievolės pobūdžio ir jos padalijimo tarp sutuoktinių ir kreditoriaus yra kilęs ginčas.
21. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VII skyriuje. Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų.
22. Santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriui pagal solidariąją prievolę (pagrindinę). Akivaizdu, kad toks prievolės transformavimas esmingai pakenktų kreditoriaus interesams. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas, įkeistą turtą natūra priteisęs ieškovei, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėjo teisinio pagrindo be kreditoriaus sutikimo modifikuoti ginčo sutartį, kadangi prievolė įgyta santuokos metu kaip solidarioji tarp buvusių sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) išliko solidari.
23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokoje sudarytos sutarties modifikavimo sąlygas. Nors apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau akivaizdu, jog ginčas byloje kyla tik dėl bendros sutuoktinių prievolės modifikavimo. Kiti santuokos nutraukimo byloje išspręsti klausimai (santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams ar sutuoktiniams priteisimas ir pan.) nesusiję su kreditoriaus reikalavimais nėra ginčijami, todėl tenkinant apelianto apeliacinį skundą, keistina tik teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta modifikuoti sutuoktinių su kreditoriumi Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi sudarytą sutartį, nustatant, kad po santuokos nutraukimo sutuoktiniai yra solidariai atsakingi pagal 2019 m. balandžio 10 d. sudarytą kreditavimo sutartį (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Patenkinus apelianto Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus apeliacinį skundą, jam iš ieškovės S. M. priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi 220 Eur (reg. Nr. DOK 74370) išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad po santuokos nutraukimo atsakovas A. M. išstoja iš solidariosios prievolės prieš kreditorių Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pakeisti ir ją išdėstyti taip: po santuokos nutraukimo ieškovė S. M. ir atsakovas A. M. yra solidariai atsakingi kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2019 m. balandžio 10 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš ieškovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.