- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- 1S-217-337/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pareiškėjas
- D. I.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos D. I. ( toliau – Pareiškėjos) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-02 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas D. I. skundas dėl 2016-05-16 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Justinos Vingilytės nutarimo, kuriuo prokurorė atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl galimai nusikalstamų policijos pareigūnų A. S. ir A. M. veiksmų sulaikant jos sūnų D. I..
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-02 nutartimi šis skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad prokurorė įvertino visas reikšmingas įvykio aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad surinktų duomenų visumos visiškai pakanka išvadai, jog šiuo atveju veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, padaryta nebuvo, o pareiškėjos skunde nurodyti galimi procesiniai veiksmai, apklausiant kai kuriuos asmenis, nėra būtini ir yra pertekliniai. Be to, teismas pažymėjo, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja D. I. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-02 nutartį. Nurodo, jog sūnus D. I. niekur nuo policijos pareigūnų nesislapstė, tikina, jog nuo 2016-01-14, kuomet jos sūnus buvo paleistas iš areštinės, iki 2016-02-24 nei karto niekas nebuvo atvykęs ieškoti D. I. į jos namus, negavo nei šaukimo atvykti į policijos komisariatą, nei buvo skambinta. Į jos namus įsiveržę nepažįstami vyrai spardyti, daužyti duris, langus, sudaužė baldus, sumušė sūnų, net neprisistatė kas tokie esą. Pareiškėja pažymi, jog tie nepažįstami vyrai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai A. S. ir A. M.. Pareiškėja tikina, kad šie minimi pareigūnai melagingai nurodė, jog jos sūnus nepakluso jų reikalavimui atsikelti nuo grindų ir sudėti rankas už nugaros. Pasak D. I., tai patvirtina ir prie skundo pridėtos fotonuotraukos, kuriose puikiai matosi, kad už sofos stovi kita sofa, ant kurios miega jos sūnus ir atsigulti ant grindų jis negalėjo dėl vietos stokos kambaryje. Pareiškėja skunde taip pat teigia nesutinkanti su apylinkės teismo teiginiu, jog priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai, kurie davė parodymus atliktame papildomame tyrime, dalyvavo jos sūnaus sulaikyme. D. I. tikina pati atrakinusi buto duris, prie neatrakintų durų stovėjo vienas priešgaisrinės tarnybos gelbėtojas, kuris net nebuvo įėjęs į buto vidų. Be to, priešgaisrinės tarnybos vadas E. V., pasak Pareiškėjos, nurodė, jog vienas iš pareigūnų iš buto vidaus atrakino duris, nors durys buvo užrakintos, kol pati jų neatrakino. Pareiškėja nurodo, jog tai kas vyko prie jos būto durų, t. y. jog pareigūnai jas spardė, trankė ir kėlė triukšmą, stebėjo kaimynės V. P. bei D. J., mano, jog minimų asmenų parodymai yra svarbūs ir leistų byloje pašalinti susidariusias abejones. Be visa to, D. I. skunde patikslina, jog priešingai nei apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jos sūnui areštinėje nebuvo atlikta pirminė medicininė apžiūra, kadangi jai pačiai paprašius pakviesti areštinėje sūnui seselę, jai buvo atsakyta, jog pastaroji serga, o pavaduojančios jokios nėra.
Atsiliepimo į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs pareiškėjos D. I. skundo argumentus dėl pateikto atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei skundo medžiagą su papildomai atliktais proceso veiksmais, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista, o BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnų atžvilgiu priimtas prokurorės nutarimas yra pagrįstas. Teismas pažymi, jog Panevėžio apygardos teisme jau buvo nagrinėjamas D. I. skundas dėl minimos prokurorės atsisakymo pradėti ikiteisminio tyrimą pareigūnų A. S. bei A. M. atžvilgiu. Aukštesnės instancijos teismas 2016-05-03 nutartyje konstatavo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-31 nutartis ir atitinkamai 2016-03-07 prokurorės nutarimas yra naikinami, kadangi reikalinga atlikti papildomą tyrimą, t.y. papildomai apklausti įvykio vietoje buvusius asmenis. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, tokie papildomi tyrimo veiksmai buvo atlikti. 2016-05-11 kaip liudytojas buvo apklaustas A. B., kuris dirba Panevėžio apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje ( toliau – APGV) budinčios pamainos vyresniuoju specialistu ir kuris tuo metu buvo įvykio vietoje ir, kaip pats teigia, buvo atsakingas už sprendimą kokiu būdu patekti į D. I. butą ( 44 b. l.). Taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo apklaustas ir liudytojas E. V., dirbantis APGV pamainos vadu, kuris teigia, jog atidarius minimo buto langą, jis asmeniškai policijos pareigūnų prašymu ėjo prie buto durų, o abu kriminalinės policijos pareigūnai lipo į kambarį. Tuomet vienas iš pareigūnų atrakino buto duris ( 31 b. l.). Be liudytojų apklausų buvo paimti nuteistojo D. I. sulaikymą vykdę pareigūnų, t.y. A. S. bei A. M., tarnybiniai pranešimai dėl minimo įvykio.
Papildomai atlikti tyrimo veiksmai tiek prokurorei, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai bei aukštesnės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog kriminalinės policijos pareigūnai neviršijo savo įgaliojimų. Visų pirma, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog Pareiškėjos skundo teiginį, neva jos sūnus D. I. nebuvo ieškomas teisėsaugos pareigūnų, paneigia Panevėžio apskrities VPK kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko O. B. pažyma, kurioje aiškiai nurodyta, jog nuo 2016-01-22 paskelbta D. I. paieška, paieškos bylos Nr. 50-7-0005-16. Pirmos instancijos teismas savo nutartyje pagrįstai, remiantis bylos medžiaga, nurodė, jog D. I. skundo argumentas, kad neva jos sūnus D. I. jo sulaikymo metu buvo sumuštas minimų pareigūnų, neatitinka jokių faktinių bylos aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, jog, priešingai nei nurodo Pareiškėja, iš turimos bylos medžiagos matyti, kad D. I. Panevėžio apskrities VPK areštinėje buvo atlikta priminė apžiūra, kurios metu jokių sužalojimų, o tuo labiau akivaizdžiai matomų, kurie neva turėjo likti po pareigūnų tariamai suduotų smūgių suimtajam, nenustatyta ( 40 b. l.). Taip pat, teismo vertinimu, prie Pareiškėjos skundo pridėtos fotonuotraukos niekaip neatspindi tuo metu susidariusios įvykio situacijos, dėl ko D. I. skundo argumentas, kad D. I. neva negalėjęs atsigulti ant žemės dėl vietos stokos, yra atmestinas. Be visa to aukštesnės instancijos teismas pritaria prokurorės bei ikiteisminio tyrimo teisėjos išreikštai pozicijai, jog apklausti D. I. buto kaimynes V. P. bei D. J. nėra jokio pagrindo, kadangi jos negalėtų suteikti objektyvių duomenų apie D. I. sulaikymo aplinkybes, nes duomenų, patvirtinančių, kad jos buvo įvykio metu, nėra. O tai, kad pastarosios girdėjo triukšmą, sklindantį iš Pareiškėjos buto tuo metu, kai buvo sulaikomas D. I., nekeičia jokių bylos aplinkybių, kadangi, kaip yra nustatyta, D. I. priešinosi kriminalinės policijos pareigūnams - buvo garsiai išsakyti ir vartojami necenzūriniai žodžiai, vėliau policijos pareigūnų panaudota fizinė prievarta D. I. atžvilgiu, dėl ko ir kilo triukšmas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog liudytojų A. B. ir E. V. parodymai yra pagrįsti kitomis byloje esančiomis aplinkybėmis, teigti, kad AVPG pareigūnai yra suinteresuoti duoti klaidingus ir buvusios situacijos neatitinkančius parodymus nėra jokio pagrindo.
Kartu pažymėtina, jog Pareiškėjos nurodomi argumentai dėl neva sugadintų jos daiktų, susijusių su teisėsaugos pareigūnų darbu sulaikant D. I. ir tuo metu susiklosčiusių aplinkybių vertinimu yra nenagrinėjami, kadangi tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.
Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo vertinimu, tiek prokurorė, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja teisingai nurodė, kad kriminalinės policijos pareigūnų procesiniai veiksmai (sprendimai) negali būti vertinami kaip priešinga valstybes interesams pavojinga veika BK 228 str. prasme, kadangi visi Pareiškėjos skunde nurodyti pareigūnų veiksmai atlikti vadovaujantis atitinkamomis teisės aktų normomis ir neperžengiant turimų įgaliojimų.
Esant tokioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad prokurorė pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjos pareiškimą, o ikiteisminio tyrimo teisėja, atmetusi jos skundą tuo pačiu klausimu, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. I. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.