Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-10-15 · Civilinė byla Nr. 2A-8-123/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
2A-8-123/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Albina Pupeikienė
Ieškovas
N. K.
Atsakovas
N. S., N. O., A. O.
Advokatai
Remigijus Jakštas
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-8-123/2009

Teisėja V. Kralikienė Procesinio sprendimo kategorijos 77.4.2; 78.2.1; 121.21

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. spalio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Kristinai Vitkienei, dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Remigijui Jakštui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo N. K. (N. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovams N. S., N. O., N. O., A. O., dėl vaiko grąžinimo iš kitų asmenų valdžios ir jo gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovės N. S. priešieškinį ieškovui N. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, byloje dalyvaujant išvadą duodančiai Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos tarnybai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus grąžinti jam sūnų A. K. ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo.

Atsakovė N. S. pateikė teismui priešieškinį, prašydama nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja, įpareigoti ieškovą netrukdyti jai išsivežti sūnų atostogų metu ir kitais pagrindais į užsienio valstybes, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 1 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, o sūnui mokantis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniuose skyriuose, iki sūnus sulauks 24 metų amžiaus, išlaikymo sumą ideksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2005-10-11 iki patikslinto priešieškinio pateikimo dienos už 18 mėnesių – 27 000 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-12-06 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – nustatė nepilnamečio vaiko A. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisė iš ieškovo išlaikymą sūnui po 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-04-04 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo 18 000 Lt išlaikymo sūnui įsiskolinimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 18 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną, kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo 7 166,65 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir 1 132 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas remdamasis šalių paaiškinimais, Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos pateikta išvada, ištirtais rašytiniais įrodymais, atsižvelgdamas į vaiko pareikštą norą gyventi su motina, konstatavo, kad vaikui pas motiną yra sudarytos tinkamesnės gyvenimo sąlygos, būtinos jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystimuisi, nei jos būtų sudarytos vaikui gyvenant su tėvu. Nurodė, kad vaiką su motina sieja glaudus emocinis psichologinis ryšys, su tėvu vaiko santykiai nėra tokie artimi, ieškovo šeimos narių vaikas nepažįsta, todėl sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turėtų neigiamos įtakos vaiko emocinės psichinės būklės stabilumui. Teismas nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su motina, kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), priešieškinio dalį dėl įpareigojimo ieškovą netrukdyti atsakovei išsivežti vaiką į užsienį atmetė. Teismas priteisdamas šalių sūnui išlaikymą atsižvelgė į vaiko poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad ieškovas, be sūnaus, turi išlaikyti dar kitą nepilnametį sūnų. Teismas nurodė, kad ieškovas nuo 2005 m. spalio mėnesio nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką, todėl nuo tada atsirado atsakovės teisė reikalauti priteisti išlaikymą. Teismas, nustatęs vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove, reikalavimą dėl vaiko išreikalavimo iš atsakovų atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir nustatyti šalių sūnaus gyvenamąją vietą su juo, o atsakovės priešieškinį atmesti. Teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji ketina nuolat gyventi Italijoje, kad turi pastovų darbą ir garantuotas pajamas toje šalyje. Atsakovė ir jų sūnus visiškai priklausomi nuo jos sugyventinio ir tokia priklausomybė negarantuoja, kad sūnus gyvens tinkamomis sąlygomis, be to, byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės sugyventinio požiūrį į vaiką, taip pat nėra duomenų apie jo asmenines, dorovines savybes, todėl teismas nepagrįstai sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė trukdo sūnui bendrauti su tėvu, o nustačius vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje, jis neturės galimybių su juo bendrauti bei dalyvauti vaiko auklėjime. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie vaiko poreikius ir kad jiems patenkinti reikalinga jos prašoma priteisti išlaikymo suma, todėl teismo priteista išlaikymo suma po 1 000 Lt per mėnesį sūnui yra nepagrįstai didelė. Teismas taip pat nevertino atsakovės materialinės padėties, neatsižvelgė į jo materialinę padėtį, į tai, kad nuo 2006 m. liepos mėnesio jis neteko darbo, prarado visas pajamas. Nurodo, kad nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.

Atsiliepimas

Atsakovė N. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko, gimusio nesusituokusiems tėvams ir jiems kartu negyvenat, gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantas teigia, kad teismas nevisapusiškai išiaiškino bylos aplinkybes, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Gin­čo tei­si­niams san­ty­kiams dėl vai­kų gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo, tė­vams gy­ve­nant skyrium, re­gu­liuo­ti tai­ky­ti­nos LR CK tre­čio­sios kny­gos Šei­mos tei­sė XI sky­riaus nor­mos. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaikui gimus nesusituokusiems tėvams ir šiems kartu negyvenant, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų teismo sprendimu. Sprendžiant gin­čą tarp sky­rium gy­ve­nan­čių tė­vų dėl vai­ko gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo, reikia vadovautis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei abiejų tėvų lygiateisiškumo principais, tai pat atsižvelgti į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.3 str. 1 d., 3.156 str., 3.174 str. 2 d.).

Bylos duomenimis, šalims nuo 2005 m. spalio mėnesio nebegyvenant kartu, šalių sūnus liko gyventi su motina, išskyrus kelis mėnesius, kai gyveno su atsakovės tėvais, kol atsakovė susirado būstą ir nuolatinį darbą (duomenys neskelbtini). Nuo 2006 šalių sūnus gyvena su motina (duomenys neskelbtini). Atsakovė šiuo metu su nepilnamečiu sūnumi gyvena jos sugyventiniam priklausančiame bute, dirba, gauna nuolatines pajamas (t. 1, b. l. 79, 158, 161, t. 2, 122, 124, t. 3, 145?149), todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad turi pastovų darbą ir garantuotas pajamas. Nuo 2006 šalių sūnus lanko pradinę mokyklą, lankomumas geras, po pamokų lanko baseiną. Šalių sūnaus ir motinos sugyventinio tarpusavio santykiai geri, berniukas patvirtino, kad jis gerai sutaria su motinos draugu, visi kartu leidžia laisvalaikį. Teismo posėdžio metu berniukas išreiškė aiškų norą gyventi su mama, nurodydamas pagrįstus motyvus ir argumentus, todėl, teisėjų kolegijos manymu, tokia vaiko aiški ir pagrįsta nuomonė nesudarė pagrindo pripažinti, kad toks noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d., CPK 380 str.1 d.). Su tokia vaiko nuomone taip pat sutiko Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Be to, (duomenys neskelbtini) apskrities teismas konstatavo, kad atsakovė rūpinasi sūnumi ir padeda jam integruotis į mokyklinę bei socialinę aplinką, (duomenys neskelbtini) savivaldybės Milano apskrities socialinės rūpybos skyrius pateikė išvadą, kad šalių sūnui atsakovė ir jos sugyventinis sudarė tinkamas gyvenimo, mokymosi sąlygas, bei patvirtino, kad vaikas išreiškė norą gyventi su motina. Iš paminėtų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovės ir mažamečio vaiko socialinė bei materialinė padėtis yra gera, buitinės ir gyvenimo sąlygos, kuriomis gyvena vaikas su motina, tinkamos, sūnus sėkmingai integruojasi į naują socialinę aplinką, todėl atsakovė gyvendama užsienyje gali visiškai užtikrinti vaiko teises ir interesus, rūpintis jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, sudaryti tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Teisėjų kolegijos nuomone, ryšio su motina nutraukimas gali traumuoti vaiką, trukdyti darniai jo raidai, o tai prieštarautų paties vaiko interesams. Ieškovas nuo 2005 metų materialiai sūnaus neišlaiko, nuo 2007-10-08 iki šiol yra suimtas ir, kol vyksta tyrimas, laikomas (duomenys neskelbtini). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė neprižiūri sūnaus ir savo elgesiu daro neigiamą poveikį vaikui, todėl bus pažeisti sūnaus interesai nustatant jo gyvenamąją vietą su motina. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vaiko interesus turėti saugius namus, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų aplinkos sąlygas, vai­ko išreikštą nuomonę bei norą gyventi kartu su motina, Vaikų teisių apsaugos tarnybų pateiktas išvadas, sprendžia, kad šalių sūnaus interesus labiau atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su atsakove.

Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė trukdo sūnui bendrauti su tėvu, o teismui nustačius vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje, neturės galimybių su juo bendrauti bei dalyvauti vaiko auklėjime. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Dėl bendravimo tvarkos tėvai susitaria tarpusavio susitarimu. Tačiau, jei šalys tarpusavyje nesutaria dėl bendravimo tvarkos su vaiku, vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.175 str.). Šioje byloje buvo sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nei ieškovas, nei atsakovė nebuvo pareiškę reikalavimo dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, todėl manytina, kad šalys tarpusavio susitarimu nustatys bendravimo su sūnumi tvarką. Be to, pabrėžtina ir tai, kad vaiko išvykimas gyventi į užsienio valstybę savaime nereiškia, kad bus pažeista vaiko tei­sė bendrauti su tėvu. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovė trukdo vaikui bendrauti su tėvu, priešingai,byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių sūnus bendrauja su ieškovu.

Apeliantas nesutinka su teismo priteista sūnui išlaikymo suma ir prašo ją sumažinti. Įstatyme imperatyviai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius (CK 3.194 str.). Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą (CK 3.192 str. 2 d.), kuris įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie vaiko poreikius ir kad jiems patenkinti reikalinga jos prašoma priteisti išlaikymo suma. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė. Bylos duomenimis, šalių sūnus yra vienuolikos metų, lanko pradinę mokyklą, papildomai lanko baseiną, jokių išskirtinių pomėgių neturi, normaliai vystosi. Atsakovė vaikui skiriamo išlaikymo išlaidas iš dalies pagrindė rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės ir jo materialinės padėties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė gauna pastovias pajamas ? apie 4 143 Lt, pardavė nuosavybės teise jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini) ir gavo papildomai pajamų, už kurias ketina įsigyti butą Italijoje, ieškovas dirbo įmonės direktoriaus pavaduotoju, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudarė 1 055 Lt, jam asmeninės nuosavybė teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovas suimtas ir, kol vyksta tyrimas, laikomas (duomenys neskelbtini), taigi niekur nedirba, nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturi, tačiau nuomoja butą Maskvoje ir gauna papildomas pajamas ? 1 680 Lt per mėnesį. Ieškovas teigia, kad prarado visas savo pajamas ir šiuo metu niekur nedirba, tačiau teisėjų kolegija nepripažįsta, kad šios nurodytos priežastys gali būti pateisinamos, todėl ieškovas negali tuo remtis teigdamas apie savo susidariusią sunkią turtinę padėtį bei prašyti mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Priešingu atveju aplaidžiai ir neatsakingai besielgiantiems tėvams būtų sudaromos sąlygos nepagrįstai išvengti tėvų pareigų vaikams vykdymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių turtinę padėtį, realius nepilnamečio šalių sūnaus poreikius, atsižveldama į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad šalių sūnus turti ypatingų poreikių, į tai, kad ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurio poreikiai taip pat turi būti tinkamai, bent minimaliai patenkinti, ir vadovaudamasi teismų praktikoje vyraujančia nuostata, kad išlaikymas neturėtų būti mažesnis už vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, mano, kad 500 Lt dydžio išlaikymo suma per mėnesį yra pakankama vienuolikos metų amžiaus sūnaus išlaikymui, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas šalių sūnui 1 000 Lt išlaikymo dydis mažintinas iki 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CK 3.192 str., CPK 359 str. 4 d.). Ši suma su motinos teikiamu išlaikymu pakankama patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Sumažinus išlaikymo dydį, atitinkamai mažintinas iš ieškovo priteistas sūnui išlaikymo įsiskolinimas iki 9 000 Lt (CK 3.200 str.).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms gali būti kreipiamasi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.169 str. 3 d., 3.201 str.).

Atsižvelgiat į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo keistina dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 str.), o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pakeitus sprendimą atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovei priteistina 5 017 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo valstybei priteistina 792 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 360 Lt žyminio mokesčio, iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovui priteistina 180 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistina 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliaciniame procese (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2?3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320?331 straipsniais,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalis:

sumažinti priteistą iš N. K. A. K. 1 000 Lt dydžio išlaikymą iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės;

sumažinti priteistą iš N. K. A. K. 18 000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą iki 9 000 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo priteistos 9 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2007-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

sumažinti priteistas iš N. K. N. S. bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, iki 5 017 Lt bei bylinėjimosi išlaidas valstybei iki 792 Lt.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš N. S. N. K. 180 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš N. K. N. S. 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliaciniame procese.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAlbina Pupeikienė