Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-08-26 · Civilinė byla Nr. 2-17684-151/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-26
Bylos Nr.
2-17684-151/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12481-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Ulejevienė
Pareiškėjas
S. T.
Suinteresuotas asmuo
D. A.
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-17684-151/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12481-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 34.1.; 116.1.; 128.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. T. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – D. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą ir kad S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė A. T. a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai jį valdydamas (b.l. 3-5).

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. T.. A. T. mirė Kauno mieste. Tai patvirtina pridedama seniūnijos pažyma, kad iki mirties jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo Kaune. Todėl palikimo atsiradimo vieta yra Kauno miestas. Po A. T. mirties liko palikimas: žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,1019 ha dydžio, esantis (duomenys neskelbtini); transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie yra užregistruoti jo vardu. Yra bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė, todėl yra A. T. ir J. T. nuosavybė. Testamento A. T. nepaliko. Todėl jo palikimą turi teisę paveldėti įstatyminiai įpėdiniai. Pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra jo vaikai: tai pareiškėjas - palikėjo sūnus T. S., bei suinteresuotas asmuo - palikėjo dukra D. A.. Palikėjo sutuoktinė J. T. mirusi (duomenys neskelbtini). Dar gyviems esant abiems tėvams A. T. ir J. T. buvo susitarta dėl tėvų turto pasidalijimo jiems mirus. Buvo nutarta kad pareiškėjui lieka žemės sklypas su pastatu, esantys Kauno rajone, Zapyškio seniūnijoje, Jadagonių km., transporto priemonė, o suinteresuotam asmeniui D. A. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Todėl po tėvo A. T. mirties pareiškėjas prižiūri tėvo A. T. palikimą. Su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po A. T. mirties į notarą nesikreipė, todėl praleido trijų mėnesių terminą. Kauno 15-o notarų biuro pažyma patvirtina, kad po A. T. mirties paveldėjimo byla neužvesta, nes niekas nesikreipė. Taip pat po J. T. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. A. T. po sutuoktinės J. T. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradedamas jį valdyti. Tai patvirtina aplinkybė, kad jų gyvenama vieta buvo ta pati. Jis prižiūrėjo visą sodą, jame net gyvendavo. A. T. buvo išdavęs pareiškėjui įgaliojimą sutvarkyti paveldėjimo teises po sutuoktinės J. T. mirties. Faktai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas priėmė A. T. palikimą, yra tai, kad jis po mirties A. T. transporto priemonę prižiūri, pas jį yra jos technikinis pasas, transporto priemonė yra jam priklausančiame garaže. Taip pat jis prižiūri sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, jį naudoja, vykdo statybos darbus žemės sklype. A. T. po sutuoktinės J. T. mirties taip pat priėmė jos palikimą faktiškai jį valdydamas Todėl tai žinomi visiems faktai, kurių neneigia suinteresuotas asmuo D. A..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. A. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 32), kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvas A. T. (b.l. 10, 12, 13-16). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens mama J. T. (b.l. 11, 12, 13-16). Po A. T. mirties liko palikimas: žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie yra užregistruoti jo vardu, tačiau yra bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė, todėl yra A. T. ir J. T. nuosavybė (b.l. 18, 19-21). A. T. ir J. T. deklaruota gyvenamoji vieta buvo ta pati (b.l. 24-25). Kiti asmenys dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tai patvirtina 2015-06-09 Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės A. Pavanienės raštas (b.l. 17).

Iš pareiškėjo pareiškimo ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatytina, kad A. T. po sutuoktinės J. T. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tai patvirtina aplinkybė, kad jų gyvenama vieta buvo ta pati, jis prižiūrėjo visą sodą, jame net gyvendavo (b.l. 24, 25).

Faktai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas priėmė A. T. palikimą, yra tai, kad jis po mirties A. T. transporto priemonę prižiūri, pas jį yra jos registracijos liudijimas, transporto priemonė yra jam priklausančiame garaže (b.l. 21). Taip pat jis prižiūri sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, jį naudoja, vykdo statybos darbus žemės sklype. Sodų bendrijos pirmininkas pažyma nurodo, kad S. T. prižiūri ir puoselėja sodo sklypą, moka bendrijos nario mokesčius, sklypas nėra apleistas, yra prižiūrimas (b.l. 27).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse - priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą ir kad S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė A. T. a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai jį valdydamas. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į turtą, nėra.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai jį valdydamas.

Paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po A. T. a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai jį valdydamas (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), po J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai jį valdydamas.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai jį valdydamas.

Juridiniai faktai nustatytini paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Ulejevienė