Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2017-03-10 · Civilinė byla Nr. e2-32-761/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-10
Bylos Nr.
e2-32-761/2017
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00881-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Ieškovas
G. V.
Atsakovas
E. V.
Išvadą teikia
Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Vygantas Skladaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-32-761/2017Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00881-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2.; 3.2.3.8.; 3.2.6.1.
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 10 d.Šilalė
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis,sekretoriaujant Laimai Venckuvienei, Virginijai Makarienei,dalyvaujant ieškovei ir ieškovų G. V. ir K. V. atstovei pagal įstatymą D. K.,jos atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,atsakovui E. V.,

institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ir ieškovų G. V. ir K. V. atstovės D. K. ieškinį atsakovui E. V., institucijai teikiančiai išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ir ieškovų G. V. ir K. V. atstovė pagal įstatymą D. K. ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų G. V., (duomenys neskelbtini). ir K. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja bei priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 100 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės. Taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius tris metus, skaičiuojant po 50 € kas mėnesį nuo gimimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 1800 € G. V. išlaikymui ir 1220 € K. V. išlaikymui.

Ieškovė ieškinyje nurodė bei teisme paaiškino, kad jiems gyvenant kartu su atsakovu E. V., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. V., o (duomenys neskelbtini)gimė sūnus K. V.. Su atsakovu E. V., gimus vaikams pradžioje gyveno kartu, bet ir tuo metu atsakovas vaikams neteikė jokio išlaikymo, sugebėdavo pasinaudoti net vaikams teikiamomis pašalpomis. Nuo 2016-06-26 ieškovė nuo atsakovo buvo priversta su vaikais išeiti dėl atsakovo smurto prieš ieškovę ir vaikus, ir nuo tos dienos ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena viena savo tėvų name. Vaikus vienai išlaikyti be tėvo materialinės paramos yra labai sunku, kadangi ieškovė niekur nedirba, visas pragyvenimo šaltinis yra gaunama socialinė pašalpa, kurios vaikams išlaikyti bei patenkinti bent minimalius vaikų poreikius nepakanka. Pašo vaikų išlaikymui priteisti iš atsakovo po 100 € kiekvienas, o išlaikymo įsiskolinimą po 50 € kiekvienam vaikui. Kadangi vaikai, G. V. ir K. V. nuo pat gimimo dienos ir iki pat šiolei gyvena tik su ieškove, todėl mano, kad atsakovas neprieštaraus, jog vaikų, gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove.

Atsakovas E. V. iš dalies sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti nepilnamečių vaikų G. V. ir K. V. gyvenamąją vietą su mama D. K., tačiau nurodė, kad K. V. galėtų gyventi su atsakovu bei jo mama, nes kol jis buvo įkalinimo įstaigoje, vaikais rūpinosi jo mama. Dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio taip pat sutiko iš dalies. Paaiškino, kad sūnus G. yra ne jo, tačiau tėvystė nėra nuginčyta, ieškovės prašymu sūnui davė savo pavardę, ji prižadėjo neprašyti išlaikymo, todėl nesutinka mokėti išlaikymo G. V.. Sutinka pasiimti auginti sūnų K., o ieškovei palikti sūnų G.. Teikti išlaikymą vaikams po 100 € kiekvienam vaikui neturi galimybės, nes pats tegauna tik 102 € pašalpą, iš kurios pragyvena. Su vaikais bendrauti trukdo socialiniai darbuotojai, taip pat ieškovės broliai neleidžia bendrauti, visaip jį šmeižia. Padeda sūnums tiek, kiek gali, nuperka ir nuveža dovanėlių. Padėjo ieškovei paruošti žiemai malkų, jas atvežė atsakovo tėvai. Jis nori bendrauti su vaikais, tačiau Vaiko teisių apsaugos skyrius neleidžia.

Institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. K. paaiškino, jog ieškovė pragyvena iš socialinės pašalpos, neturi galimybės dirbti, nes augina vaikus. Remia šeimą maisto produktais. Socialinė darbuotoja yra aprūpinusi malkomis. Atsakovo lankymasis pas ieškovę namuose yra ribojamas dėl jo netinkamo gyvenimo būdo. Atsakovas pabrėžia net girdint vaikui, kad G. yra ne jo sūnus, kyla įtarimų, kad prieš vaikus yra smurtaujama. Skyrius neprieštarauja, kad atsakovas atvyktų dienos metu ir bendrautų su vaikais. Ir ieškovės artimieji įžvelgia, kad atsakovas yra konfliktiška asmenybė, prieštarauja, kad atsakovas liktų nakvoti pas ieškovę. Kadangi E. V. elgesys, jo moralės normos, daroma nusikalstama veika bei administraciniai nusižengimai kelia realų pavojų vaikų sveikatai ir saugumui, rekomenduoja nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Ieškovė, padedant socialiniams darbuotojams, yra pajėgi pasirūpinti savo vaikais. Atsakovas į skyrių nesikreipė dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. gimė G. V., o (duomenys neskelbtini) gimė K. V.. 2013 m. rugsėjo 25 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame G. V. gimimo liudijime Nr. AA Nr. 885061 bei 2014 m. gruodžio 14 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame K. V. gimimo liudijime Nr. AA Nr. 966519, vaikų motina nurodyta D. K., o tėvas – E. V.. Šalys yra nesusituokę, kartu negyvena, nepilnamečiai vaikai G. ir K. gyvena kartu su ieškove.

Ieškovė D. K. prašo nustatyti nepilnamečių vaikų G. V. ir K. V. gyvenamąją vietą su ja, vaikų motina. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškove, jos mirusių tėvų name. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir vaikų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė, padedama socialinių darbuotojų, užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Nors atsakovas prieštaravo, kad sūnaus K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo asmenybę, jo padarytas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų G. V. ir K. V. gyvenamąją vietą su ieškove D. K. (CK 3.169 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis). Įstatymo 21 straipsni 2 dalyje nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nors atsakovas teigia, kad jis nėra sūnaus G. V. tėvas, tačiau tėvystė nėra nuginčyta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo vaikai G. V. ir K. V. gyvena su motina, kuri rūpinasi vaikų gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo vaikų neaugina, kasdienine jų buitimi bei poreikiais nesirūpina. D. K. šiuo metu niekur nedirba, augina mažamečius vaikus. VĮ Registrų centro bei VĮ Regitra duomenimis ieškovė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Nepilnamečių vaikų maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis šiuo metu niekur nedirba, registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas nurodo, kad yra teistas ir dėl to jam sunku susirasti darbą. Taigi, remiantis byloje esančia medžiaga konstatuotina, kad nė viena iš šalių neturi piniginių lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikui reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai.

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta. Ieškovė nurodė, kad bent minimaliems vaikų poreikiams patenkinti, vienam vaikui drabužiams, avalynei, maitinimuisi, vaistams, mėnesiui reikia išleisti mažiausiai 200 €, todėl prašo iš atsakovo priteisti po 100 € sumą kiekvienam vaikui. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, tai, kad abu vaikai G. ir K. turi sveikatos problemų, dėl ko ieškovė turi papildomų išlaidų, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies - iš atsakovo E. V. nepilnamečių vaikų G. V. ir K. V. išlaikymui priteistina po 80 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2017 m. vasario 17 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir iš atsakovo vaikų išlaikymui priteistas laikinasis išlaikymas nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Todėl išlaikymas vaikams priteisiamas nuo 2017 m. kovo 10 d. iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė teismo prašo iš atsakovo E. V. priteisti išlaikymo įsiskolinimą už išlaikymą savo vaikams, G. V., už paskutinius tris metus, skaičiuojant po 50 € kas mėnesį, viso sumoje 1800 €, ir K. V., už laikotarpį nuo gimimo dienos t. y. (duomenys neskelbtini)iki ieškinio padavimo dienos 2016 m. lapkričio 16 d., kas mėnesį skaičiuojant po 50 €, viso sumoje 1220 €.

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog atsakovas, gimus vaikams, išlaikymo jiems neteikė. Atsakovas taip pat teismui nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog nuo to laiko jis teikė materialinį išlaikymą vaikams. Todėl, remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas G. V., už paskutinius tris metus, skaičiuojant po 50 € kas mėnesį, viso sumoje 1800 €, ir K. V., už laikotarpį nuo gimimo dienos t. y. (duomenys neskelbtini)d. iki ieškinio padavimo dienos, kas mėnesį skaičiuojant po 50 €, viso sumoje 1220 €. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina D. K..

Ir susituokę, ir nutraukę santuoką ar niekada jos nesudarę tėvai turi vienodą teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Siekiant įgyvendinti vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nepaisant to, kur šie gyvena, tėvai yra įpareigoti susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tėvams nesusitarus, ginčą sprendžia teismas. Šioje byloje ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas E. V. vartoja alkoholį, ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, jis yra smurtavęs ir prieš ieškovę, yra duomenų, kad atsakovas galimai smurtavo prieš mažametį K. V.. Vaiko teisių apsaugos skyrius rekomenduoja uždrausti tėvo E. V. bendravimą su sūnumi, kadangi atsakovo moralės normos, daroma nusikalstama veika bei administraciniai nusižengimai kelia realų pavojų vaikų sveikatai ir saugumui. Byloje nėra duomenų, kad E. V. keistų gyvenimo būdą, savo elgesį. Esant šioms aplinkybėms, tėvo bendravimo su mažamečiais vaikais klausimas nespręstinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-09-27 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3.-(NTP-2)-16-T-1982-15736 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 43 € dydžio žyminis mokestis (80 € x 2 vaikai x 12 mėn.= 1920 €; 1920 x 3% x 75%=43). (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas.). Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 31 € žyminis mokestis. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas pilnai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 31 € žyminio mokesčio. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą, kad suteikiant ieškovei D. K. teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 273,18 €. Teismas tenkino ieškovės reikalavimus 93 procentais, (dėl išlaikymo priteisimo 80 procentų, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo 100 procentų, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo 100 procentų), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos 254,06 € išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). ir K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vieta kartu su vaikų motina D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). ir K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam kas mėnesį mokant po 80 € (aštuoniasdešimt eurų) periodinių išmokų, iki vaikų pilnametystės, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra 2017 m. kovo 10 d., indeksuojant išieškomą išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju, paskirti uzufrukto teisės pagrindu D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už išlaikymą savo vaikams, G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). už paskutinius tris metus, skaičiuojant po 50 € kas mėnesį, viso sumoje 1800 € (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų), K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo gimimo dienos t. y. (duomenys neskelbtini)d. iki ieškinio padavimo dienos 2016 m. lapkričio 16 d., kas mėnesį skaičiuojant po 50 €, viso sumoje 1220 € (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt eurų). Priteistų įsiskolinimo lėšų tvarkytoju, paskirti uzufrukto teisės pagrindu D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 74 € (septyniasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 254,06 € (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 6 centus) išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Osvaldas Briedis