- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 2-1191-328/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14616-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- AB “Klaipėdos vanduo”
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB “Klaipėdos vanduo” ieškinį atsakovei V. Š. dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 439,42 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sąlygas ieškovei AB ,,Klaipėdos vanduo“ nutraukti atsakovei tiekiamas paslaugas, demontuojant vandens apskaitos prietaisus bute, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo ieškinį tenkinti bei priimti sprendimą už akių, jei atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 121 straipsnio 2 dalis, 117 straipsnis). Atsakovė per įstatymo numatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovei prašant šioje byloje priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tuo atveju jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip valdomi ar naudojami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Ieškovė nurodo, jog atsakovė nemoka už suteiktas paslaugas, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. susidarė įsiskolinimas 439,42 Eur sumai, kurį sudaro 401,32 Eur už suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas ir 38,10 Eur delspinigiai. Duomenų, jog skola padengta, ar atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl skolos apskaičiavimo, byloje nėra.
Byloje pateikti įrodymai: skolos suvestinė (b. l. 9-14), pranešimai (b.l. 15, 17, 20), išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b. l. 32), paskaičiuotų delspinigių/palūkanų sąrašas (b. l. 22-30), patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta, atsakovės butui buvo tiekiamas šaltas vanduo ir nuotekų šalinimo paslaugos, tačiau atsakovė nesumokėjo ieškovei už suteiktas paslaugas, todėl susidarė 439,42 Eur įsiskolinimas.
Formaliai įvertinu byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad tarp šalių atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.2-6.4 straipsniai, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnis, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 28 punktas). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Ieškovė teikė atsakovei paslaugas, atsakovė jomis naudojosi, tačiau už teikiamas paslaugas neatsiskaitė, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę, jos atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.245 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui atsakovė nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 439,42 Eur skola (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sąlygas ieškovei AB ,,Klaipėdos vanduo“ nutraukti atsakovei tiekiamas paslaugas, demontuojant vandens apskaitos prietaisus bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog dėjo visas pastangas, kad galėtų nutraukti atsakovės bute tiekiamas paslaugas ir sustabdyti skolos didėjimą. Atsakovė už suteiktas paslaugas nemoka daugiau nei 30 dienų, todėl ieškovė turi teisę laikinai nutraukti atsakovei vandens tiekimą, remiasi Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 10.2 punktu.
Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto 2007-01-31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 126 (nauja aprašo redakcija nuo 2015-09-22, TAR, 2015, Nr. 2015-14024) (toliau – Aprašo), 32.2 punktas numato, jog geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas gali nutraukti, sustabdyti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą abonentui ir vartotojui, jeigu abonentas ir vartotojas neapmoka sąskaitos už geriamąjį vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymą daugiau kaip 45 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo atsiskaitymo termino paskutinės dienos, – ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki numatomo geriamojo vandens tiekimo sustabdymo raštu įspėję įsiskolinusį abonentą ir vartotoją. Nors poįstatyminis aktas numato teisę laikinai nutraukti vandens tiekimo paslaugų teikimą, pažymėtina, jog šia teise negali būti piktnaudžiaujama (Civilinio kodekso 1.137 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis). Iš byloje pateiktų ieškovės atsakovei siųstų pranešimų bei patikrinimo aktų matyti, jog ieškovė įspėjo atsakovę apie ketinimą nutraukti vandens tiekimą, prašė sudaryti sąlygas tai padaryti, tačiau ieškovės darbuotojai į butą įleisti nebuvo (b.l. 15-21). Ieškovė nurodo, jog atsakovė įsiskolinimo už kitas paslaugas neturi (b.l. 3), tačiau aplinkybė, jog atsakovė neturi įsiskolinimo už jos butui tiekiamą šilumos energiją (b.l. 8), šio ieškovės argumento nepatvirtina, kadangi byloje nėra duomenų apie visus atsakovės turimus skolinius įsipareigojimus bei gaunamas pajamas. Pažymėtina, jog vandens atjungimas bute, teismo vertinimu, yra ultima ratio priemonė, kuri gali būti taikoma tik tada, kai nustatoma, jog skolininkas piktybiškai nevykdo savo įsipareigojimų. Byloje nėra pateikta duomenų, apie tai, kad atsakovė įsiskolinimo už ieškovės teikiamas paslaugas nedengia sąmoningai, elgiasi nerūpestingai, nesąžiningai, vengia ir ateityje tikėtinai vengs tinkamai vykdyti prievoles. Be to atsakovė priklauso socialiai jautriausiai asmenų grupei, todėl vandens atjungimas bute ženkliai pablogintų garbaus amžiaus atsakovės gyvenimo kokybę, taip pat sudarytų sunkumų pasirūpinti savo higiena, maitinimusi, neatitiktų lygiateisiškumo, humaniškumo, teisingumo ir protingumo principų, atkreipiant dėmesį, jog ieškovės teisės gali būti apgintos kitais įstatymų numatytais civilinių teisių gynimo būdais (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis). Tokiu būdu formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principais, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, piktybiškai vengia įvykdyti savo įsipareigojimus, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas nutraukti vandens tiekimą demontuojant vandens apskaitos prietaisus, atmestinas kaip nepagrįstas (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis, 17 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 5 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas 61,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą. Žyminį mokestį sudarė 20,00 Eur už turtinį reikalavimą ir 41,00 Eur už neturtinį reikalavimą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). kadangi ieškovės neturtinis reikalavimas atmestas, turtinis reikalavimas patenkintas visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 439,42 Eur (keturi šimtai trisdešimt devyni Eur 42 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 439,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur (dvidešimt Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Klaipėdos vanduo, į.k. 140089260, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.