- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- I-3739-596/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02287-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Kategorijos
- 6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. S. skunde prašo teismo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2014-04-02 sprendimą Nr. (6.5)I-3079 ir išnagrinėti pareiškėjos 2014-02-28 skundą; 2) priteisti iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 3 188,83 Lt senatvės pensijos nepriemoką. Nurodo, kad pareiškėjai paskirta senatvės pensija nuo 2010-01-01 įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas) buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta, kadangi ji turėjo draudžiamųjų pajamų. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl pareiškėjai susidariusi senatvės pensijos nepriemokos suma turi būti grąžinta. Pareiškėja 2014-02-28 su prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių, tačiau VSDFV prašymo netenkino nurodydama, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti. Mano, kad VSDFV nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas buvo paskelbtas tik 2012-09-21, todėl terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo šio nutarimo paskelbimo, nes tik tada pareiškėja sužinojo, kad Laikinasis įstatymas, kuriuo remiantis jai buvo perskaičiuojama senatvės pensija, prieštarauja Konstitucijai. Dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė žalą, kadangi turėdama draudžiamųjų pajamų, negavo dalies jai priklausančios pensijos (b. l. 15-16, 35).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156, o 2010 – 2011 metais – ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu. Iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pareiškėjai pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl apie tai, kad jai mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn. Pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą prašymui paduoti ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintą senatvės pensijos dalį, 2014-02-28 su prašymu kreipėsi į VSDFV, tačiau įvertinus tai, kad pirmą sumažintą senatvės pensiją pareiškėja gavo 2010 m. sausio mėn., su prašymu į VSDFV kreipėsi 2014-02-28, pareiškėja praleido nustatytą 3 metų terminą skundui dėl teritorinio skyriaus veiksmų paduoti, o kadangi nurodytos priežastys nesudarė pagrindo atnaujinti terminą paduoti skundą, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą nebuvo patenkintas, o skundą VSDFV atsisakė nagrinėti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, terminas skundui dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų) mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Kadangi pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad terminą praleido dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, VSDFV pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui dėl teritorinio skyriaus veiksmų paduoti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą (b. l. 24-26).
Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai VSDFV Biržų skyriaus 1998-02-24 sprendimu nuo 1997-05-18 buvo paskirta ir mokama senatvės pensija, kuri pareiškėjos prašymu jai įgijus papildomą socialinio draudimo stažą, buvo perskaičiuojama. Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl apie tai, kad jai mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn. Pareiškėja 2014-02-07 su prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-jį pensijų skyrių išduoti pažymą apie 2010–2011 metais neišmokėtą senatvės pensijos dalį. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2014-02-24 pateikė pareiškėjai jos prašomą informaciją. Pareiškėja su prašymu kreipėsi į VSDFV, kuri atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, kadangi pareiškėja praleido 3 metų terminą skundui paduoti.
Pažymėjo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas įsigaliojo 2012-09-21, pareiškėjai po jo įsigaliojimo mokant senatvės pensiją nebuvo taikomos laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2014-05-22 įsigaliojo Valstybinių socialinių draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, kuris nustatė valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 str. 1–4, 6–7 ir 7 str. 1–6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Šis įstatymas nenustato senatvės pensijų kompensavimo mechanizmo dirbusiems asmenims, tačiau Seimas pasiūlė Vyriausybei svarstant 2016 m. valstybės biudžeto projektą, įvertinti galimybę nustatyti kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems valstybinės ir senatvės pensijos buvo sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 5 ir 8 straipsnių nuostatas. Pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius apskaičiavo pensijos, sumažintos pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., dydį ir pirmoji procentinė dalis (20 proc.) pareiškėjai buvo išmokėta 2014-11-24. Pareiškėjai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu senatvės pensija perskaičiuota ir mokėta teisėtai ir pagrįstai, Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatos galiojo ir buvo taikomos iki Konstitucinio Teismo įsigaliojimo dienos, todėl VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 44-48).
Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkinamas, byla dalyje nutraukiama.
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai S. S. VSDFV Biržų rajono skyriaus 1998-02-24 sprendimu Nr. 1332 nuo 1997-05-18 iki gyvos galvos buvo paskirta ir mokama senatvės pensija (b. l. 49), kuri, pareiškėjai įgijus papildomai draudimo stažą, buvo perskaičiuojama, o nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinojo įstatymo 6 str. ir 8 str. nuostatoms buvo ribojama ir mokama sumažinta senatvės pensija (b. l. 50, 51).
Pareiškėja 2014-02-07 su prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-jį pensijų skyrių, kuris 2014-02-24 raštu pateikė pareiškėjai informaciją apie jai per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 paskirtą ir perskaičiuotą senatvės pensiją (b. l. 3-4).
Pareiškėja 2014-02-28 su prašymu kreipėsi į VSDFV prašydama atnaujinti terminą skundui dėl senatvės pensijos nepriemokos paduoti bei išmokėti neteisėtai sumažintą senatvės pensijos dalį (b. l. 27-28).
VSDFV 2014-04-02 sprendime Nr. (6.5)I-3079, atsakydama į pareiškėjos 2014-02-28 prašymą, nurodė teisės aktus, kuriais vadovaujantis skiriamos ir mokamos valstybinės socialinio draudimo pensijos, taip pat, kad terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautos pensijos išmokėjimo paduoti skaičiuojamas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Kadangi pirmoji sumažinta senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., pareiškėja apie skyriaus sprendimą mokėti ne viso dydžio paskirtą senatvės pensiją sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn., pareiškėja praleido terminą skundui dėl skyriaus veiksmų paduoti. Pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl atsisakė atnaujinti pareiškėjai terminą skundui paduoti ir pareiškėjos 2014-02-28 prašymo nusprendė nenagrinėti. Informavo, kad Vyriausybei pasiūlyta pateikti Seimui įstatymų projektus ir nustatyti tvarką, pagal kurią iš dalies 2014 metais bus kompensuojamos sumažintos valstybinio socialinio draudimo pensijos ir dideliu mastu sumažintos valstybinės pensijos. Priėmus šiuos teisės aktus, dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuota teisės aktuose nustatyta tvarka (b. l. 29-30).
Ginčas byloje kilo dėl VSDFV 2014-04-02 sprendimo Nr. (6.5)I-3079, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl senatvės pensijos išmokėjimo paduoti ir nuspręsta nenagrinėti pareiškėjos 2014-02-28 prašymo, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies išmokėjimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), o nuo 2010-01-01 ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 1 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą <...>.
Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 p. buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.
Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 str. 1 d. nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad vertinant įstatymuose nustatytus procesinius (procedūrinius) reikalavimus, kurių būtina laikytis, siekiant tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų klausimais, reikšmingas yra termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, pradžios momento aiškinimas. Asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas įstatymų nustatytais atvejais gali būti saistomas būtinybės iš pradžių pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriai, savo ruožtu, taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai, inter alia susiję su atitinkamų terminų laikymusi. Tiek iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į Fondo valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, pasisakydamas dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios sprendžiant ginčą dėl valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, pažymėjo, kad tam būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl pareiškėjo sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo, pareiškėjui neįteikta jokių pranešimų apie ginčijamus veiksmus, o sumažinta valstybinė pensija buvo mokama faktiškai kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatavo, kad pareiškėjui (minėtoje konkrečioje nagrinėtoje byloje) apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis, t. y. pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Fondo valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Būtent ši objektyvi aplinkybė – pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena – yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas iš esmės faktinėmis aplinkybėmis analogišką administracinę bylą, 2014-06-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-918/2014 nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Aptariamoje straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą.
Kaip nustatyta bylos medžiaga (b. l. 3-4), pirmoji senatvės pensija sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo, pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl nuo šios datos skaičiuotini terminai, per kuriuos pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu, turėjo su skundu kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pareiškėja į VSDFV su prašymu atnaujinti terminą skundui dėl skyriaus veiksmų paduoti ir senatvės pensijos nepriemokos už 2010–2011 metus išmokėjimo kreipėsi 2014-02-28, t. y. akivaizdžiai praleidusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pareiškėja 2014-02-28 prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad nuo 2010 metų jos sveikata buvo labai pablogėjusi, sveikatai turėjo įtakos ir jos sutuoktinio liga, pareiškėja tam tikrą laiką negalėjo vaikščioti, orientuotis aplinkoje, todėl sveikatos būklė sutrukdė jai laiku kreiptis dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo (b. l. 27-28). Minėtiems teiginiams pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nenurodė jokių objektyvių nuo jos valios nepriklausančių termino paduoti skundą praleidimo priežasčių.
Pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad sprendimų pensijų klausimais apskundimui įstatymai nustato aiškią tvarką bei įtvirtina pakankamai ilgą terminą ginčui inicijuoti, taigi termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. Al43-816/2014 ir kt.). Pareiškėjos argumentai, kad jos sveikatos būklė buvo pablogėjusi, sutuoktinio liga, nesudaro pagrindo atnaujinti skundo VSDFV padavimo terminą, kadangi pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo diena ir laikoma ta objektyvia aplinkybe, nuo kurios skaičiuojamas šis terminas, nes būtent tada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Minėta, kad pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos mažinimas pradėtas nuo 2010-01-01 teritoriniam skyriui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Teikdama skundą VSDFV pareiškėja nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja iki 2011 m. rugsėjo mėn. dirbo. Atsižvelgiant į išdėstytą, VSDFV ginčijamu 2014-04-02 sprendimu Nr. (6.5)I-3079 pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir paliko nenagrinėtą pareiškėjos 2014-02-28 prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėjos reikalavimas šioje dalyje bei reikalavimas įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos 2014-02-28 prašymą, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai neišmokėtą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 8 p., teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV 2014-04-02 sprendimu Nr. (6.5)I-3079 atsisakė atnaujinti pareiškėjai terminą skundui dėl senatvės pensijos nepriemokos paduoti ir nenagrinėjo pareiškėjos prašymo, teismo vertinimu, pareiškėjos skundas nebuvo išnagrinėtas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir pareiškėja ja jau nebegali pasinaudoti, byla dalyje, kurioje prašoma priteisti senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, nutraukiama (ABTĮ 101 str. 8 p.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 8 p., 127 str., 129 str.,
nusprendžia:
Administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui dėl įpareigojimo išmokėti per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusią senatvės pensijos nepriemoką nutraukti.
Pareiškėjos S. S. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-04-02 sprendimą Nr. (6.5)I-3079 ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos 2014-02-28 prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.