- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- Ik-770-644/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00147-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Janina Vitunskienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Jolantos Medvedevienės, sekretoriaujant Ingai Šagamogienei, dalyvaujant pareiškėjai N. M. , jos atstovei advokatei G. M. , atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei D. G. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
N. M. skundą palaikė ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-01-11 sprendimą Nr. 62-5-233 bei įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl būsto šildymo išlaidų ir išlaidų šaltam bei karštam vandeniui kompensacijų pareiškėjai skyrimo.
N. M. bei jos atstovė skunde (b.l. 5-6) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2013-01-07 kreipėsi į atsakovę dėl būsto šildymo išlaidų ir išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijų skyrimo. Atsakovė 2013-01-11 raštu Nr. 62-5-233 informavo, kad kompensacijos jai nepriklauso, neįvykdžius Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 str. 2 ir 3 p. nustatytų pareigų, t. y. nepranešus per vieną mėnesį apie materialinės padėties pasikeitimą. Šis atsakovės sprendimas neatitinka faktų, todėl naikintinas, o kompensacijos turėtų būti skirtos. Piniginės kompensacijos pareiškėjai buvo paskirtos nuo 2012-10-01 iki 2013-01-01. Pirmą profesinės reabilitacijos pašalpą už spalio mėnesį (250 Lt) ji gavo 2012 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, apie jos gavimą atsakovei nepranešė, nes prieš skiriant šią pašalpą, jai buvo išaiškinta, kad profesinės reabilitacijos pašalpa neįsiskaičiuoja į jos pajamas bei, kad ji neturi įtakos jos gaunamoms kompensacijoms ir socialinei pašalpai. Susidariusią permoką 677,34 Lt, kurią jai buvo nurodyta grąžinti, ji grąžino skubiai 2013-01-10, todėl atsakovė nepagrįstai nusprendė neskirti būsto šildymo išlaidų ir išlaidų šaltam bei karštam vandeniui kompensacijų. Nuo 2012 m. lapkričio mėn. jos pajamas sudaro invalidumo ir profesinės reabilitacijos išmokos, taip pat teismo priteisti alimentai (50 Lt), ji yra iš dalies darbinga (darbingumo lygis tik 55%), išsituokusi, augina nepilnametę dukterį, kuriai skiriamas minimalus išlaikymas, vieno pareiškėjos šeimos nario mėnesinės pajamos yra minimalios, todėl būsto šildymo išlaidų ir išlaidų šaltam ir karštam vandeniu kompensacijos jai turėtų būti skirtos.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą (b.l. 20,21), taip pat atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 str. 3 p., piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Pažymėjo, kad pareiškėja su viešąja įstaiga „Vilties žiedas“ pasirašė 2012-10-22 Sutartį dėl asmens dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje sąlygų Nr. PRD-12-219n. Taip pat pagal Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus 2013-01-28 pažymą Nr. P19-2013-357, pareiškėjai jau nuo 2012-10-22 paskirta profesinės reabilitacijos pašalpa. Todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad jai nepagrįstai nepaskirtos kompensacijos. Pareiškėja jau 2012 m. spalio mėn. žinojo, kad atsirado aplinkybės, turinčios įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, tačiau apie tai Socialinės paramos skyrių informavo tik 2013-01-07. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo kompensacijų neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar nutraukti jų teikimą, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytų pareigų. Pareiškėja dažnai kreipdavosi dėl socialinės pašalpos bei kompensacijų skyrimo, ji pasirašytinai gaudavo informacinius lapelius, kuriuose buvo išaiškinta pareiga per vieną mėnesį pranešti apie aplinkybes galinčias turėti įtakos jos turtinei padėčiai, todėl, nepranešdama apie minėtas aplinkybes, nevykdė Įstatyme numatytų pareigų, elgėsi neatsakingai ir nesąžiningai. Kitų institucijų veiksmai, kuriais pareiškėjos tvirtinimu, ji buvo suklaidinta, nagrinėjamai bylai esminės įtakos neturi, nes įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama jai Įstatyme numatytas pareigas, pagrįstai nutraukė kompensacijų skyrimą pareiškėjai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-01-11 sprendimu Nr. 62-5-233 atsisakyta teikti pareiškėjai būsto šildymo išlaidų, geriamo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas (Toliau tekste - Kompensacijos), jai per mėnesį nepranešus apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (b.l. 9).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (akto redakcija XI-1772 2011-12-01 Žin., 2011, Nr. 155-7353) (Toliau tekste - Įstatymas).
Vadovaujantis Įstatymo 20 str. 1 ir 2 d. pareiškėjas, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, užpildo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymą – paraišką, nurodo duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, veiklos pobūdį, turimą turtą, gaunamas pajamas, taip pat kitą, piniginei socialinei paramai gauti, būtiną informaciją. Prašyme – paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą pareiškėjas patvirtina savo parašu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2012-10-02 pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. E-0055 91517 (b.l. 25,26). Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012-10-08 sprendimu Nr. 91517 N. M. paskirta socialinė pašalpa bei nustatyta teisė į Kompensacijas laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-01-01 (b.l. 31).
2012-10-18 tarp pareiškėjos ir Kauno teritorinės darbo biržos buvo pasirašyta Sutartis dėl profesinės reabilitacijos paslaugų finansavimo sąlygų (b.l. 53-55). 2012-10-22 pareiškėja su VšĮ „Vilties žiedas“ pasirašė sutartį Nr. PRD-12-219n dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje sąlygų (b.l. 11). 2012-11-29 N. M. su VšĮ „Vilties žiedas“ pasirašė mokymo sutartį Nr. F-12-91 (b.l. 12). Minėtų sutarčių pagrindu, N. M. nuo 2012-10-22 buvo skirta 720 Lt profesinės reabilitacijos pašalpa (b.l. 13). 2013-01-07 pareiškėja pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. E-0055 2801 (b.l. 32-36). Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-01-08 sprendimu Nr. 2801 nuspręsta neskirti piniginės socialinės paramos (b.l. 40). Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-01-11 sprendimu Nr. 62-5-233 atsisakyta teikti pareiškėjai būsto šildymo išlaidų, geriamo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas, šiai per mėnesį nepranešus apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (b.l. 9,10).
Pareiškėja nesutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-01-11 sprendimu Nr. 62-5-233, nurodydama, kad įvertinus jos materialinę padėtį, ji turi teisę į piniginę socialinę paramą, permoką grąžino, apie gaunamą profesinės reabilitacijos pašalpą per vieną mėnesį nepranešė atsakovei, nes buvo suklaidinta VšĮ „Vilties žiedas“ darbuotojų, kurie užtikrino, kad jos gaunama profesinės reabilitacijos pašalpa į pajamas, skaičiuotinas piniginei socialinei paramai gauti, nėra įskaičiuojama.
Šiuo atveju, ginčo dėl pareiškėjos teisės gauti Kompensacijas byloje nėra. Aplinkybę, kad N. M. atitiko visas būtinas sąlygas piniginei socialinei paramai, tame tarpe Kompensacijoms gauti, patvirtino ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, atsisakant skirti Kompensacijas dėl pareiškėjos Įstatyme nustatytos pareigos - pranešti apie pasikeitusią materialinę padėtį ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, nevykdymo.
Vadovaujantis Įstatymo 25 str., kuriame nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos, 3 punktu, piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad profesinės reabilitacijos pašalpa N. M. skirta 2012-10-22, ši pašalpa už 2012 m. spalio mėnesį sumoje 250,43 Lt jai išmokėta 2012 m. lapkričio mėnesį (b.l. 13,37). Kadangi profesinės reabilitacijos pašalpa pateko į pajamas nurodytas Įstatymo 17 str., todėl apie šios pašalpos skyrimą ar išmokėjimą, pareiškėja turėjo pranešti atsakovei vėliausiai iki 2012 m. gruodžio mėn. pabaigos. Apie N. M. gautą profesinės reabilitacijos pašalpą išaiškėjo tik 2013-01-07, pareiškėjai kreipusis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (b.l. 32-37), todėl darytina išvada, kad N. M. praleido Įstatymo 25 str. 3 p. nustatytą vieno mėnesio terminą pranešti atsakovei apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.
Įstatymo 23 str. 1 d. 3 p. numatyta, jog Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo kompensacijų neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar nutraukti jų teikimą, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytų pareigų.
Byloje nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad N. M. netinkamai įvykdė Įstatymo 25 str. 3 p. nustatytą pareigą - per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą ar piniginės socialinės paramos dydžiui, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama jai Įstatymo 23 str. 1 d. 3 p. numatytas pareigas, turėjo pagrindą atsisakyti skirti Kompensacijas pareiškėjai. Prieš preziumuojant ar minėtas pareiškėjos pareigos -pranešti apie pasikeitusias pajamas nevykdymas, buvo besąlyginis pagrindas atsisakyti skirti Kompensacijas, būtina pasisakyti, kokia yra Įstatymo paskirtis, principai bei įvertinti teisingumo ir teisėtumo aspektus.
Įstatymo paskirtis – nustatyti piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas.
Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti piniginės socialinės paramos teikimo principai: bendradarbiavimo ir dalyvavimo, prieinamumo, socialinio teisingumo ir veiksmingumo, visapusiškumo bei lygių galimybių. Šių principų privalu laikytis, priimant sprendimus dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo.
Vienas iš aukščiau nurodytų piniginės socialinės paramos teikimo principų yra socialinio teisingumo ir veiksmingumo principas, reiškiantis, jog piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjų kolegijos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A 17—773-07; 2011-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 46/2011, publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 21, 2012-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1542/12).
Pažymėtina, kad Teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus. Jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie nevykdo teisingumą pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kas nesiderina su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi. Be to, tai reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės tikslų, jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas.
Iš administracinėje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė Įstatymo prasme turėjo teisę atsisakyti mokėti Kompensacijas pareiškėjai, tačiau, pažymėtina, jog pareiškėja, net ir gaudama profesinės reabilitacijos pašalpą, turėjo teisę į piniginę socialinę paramą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja permoką skubiai grąžino (b.l. 14), jos veiksmuose, nepranešant atsakovei apie materialinės padėties pasikeitimą, piktnaudžiavimo požymių nenustatyta (priešingai - N. M. buvo suklaidinta trečiųjų asmenų), įvertinus tai, jog šiuo metu pareiškėjos materialinė padėtis ypatingai sunki (pajamos minimalios, nedirba, nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, viena augina nepilnametę dukterį, nutraukus Kompensacijų mokėjimą, susidarė 1426 Lt įsiskolinimas AB „Kauno energija“ (b.l. 15,16,17,57-62)), teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė 2013-01-11 sprendimu Nr. 62-5-233, atsisakydama skirti Kompensacijas, priėmė formaliai teisėtą, bet neteisingą sprendimą, nes pažeidė Įstatymo 3 str. 3 punkte įtvirtintą socialinio teisingumo ir veiksmingumo principą, garantuojantį teisę asmenims gauti piniginę socialinę paramą tuomet, kai jos labiausiai reikia bei išvengti skurdo spąstų, o tuo pačiu pažeidė ir visuotinai pripažintinus teisingumo ir protingumo teisės principus.
Įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų visetą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-01-11 sprendimas Nr. 62-5-233 naikintinas, atsakovė įpareigotina priimti sprendimą dėl būsto šildymo išlaidų ir išlaidų šaltam bei karštam vandeniui kompensacijų skyrimo pareiškėjai (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p., 89 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 89 straipsnio 2 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjos N. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-01-11 sprendimą Nr. 62-5-233.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą dėl būsto šildymo išlaidų ir išlaidų šaltam bei karštam vandeniui kompensacijų skyrimo N. M. .
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.