Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-561-791/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
T-561-791/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nuteistasis
S. Š.
Kategorijos
Byla Nr. T-561-791/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11880-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14 2.5.14.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 5 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357–148 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (19 epizodų), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams (įsiteisėjo 2018 m. liepos 31 d).

Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 17 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 12 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. spalio 9 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 357–148 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam S. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Stebimas teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje. Per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo baustas drausmine tvarka, 2 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį. S. Š. suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Pataisos įstaigoje dirba darbininku. Nesimokė, kadangi nuolatos dirbo, darbą atlieka kokybiškai. Bendravimas su aplinkiniais yra itin teigiamas. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas nuteistasis tvirtai įsitikinęs, kad sugebėtų laikytis įstatymų ir nepažeisti nustatytų sąlygų. Turėdamas finansinių įsipareigojimų nuteistasis juos sprendžia, turi teigiamas nuostatas. Socialiniai ryšiai su artimaisiais tvirti, bendrauja su tėvu, broliu bei teta. Išvyksta trumpalaikėms išvykoms į namus, sugeba sugrįžti laiku ir be pažeidimų. Tvirtų socialinių ryšių palaikymas tikėtina padėtų nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę. S. Š. optimistiškai žvelgia į ateitį, stebima stabili emocinė būsena. Kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nestebima. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žemėjo nuo 97 iki 90 balų, iš jų 50 balų statiniai veiksniai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Komisija konstatuoja, kad nuteistąjį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių visuma duoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Komisijos 2019 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 357–148 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam S. Š. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu S. Š. atlieka 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimų, iš kurių 19 (19 epizodų) yra apysunkiai, padarymą. Praeityje S. Š. jau teistas net 10 kartų: du kartus už sukčiavimą, kitus kartus už vagystes. Pirmąjį nusikaltimą įvykdė būdamas vos 17 metų amžiaus. S. Š. praeityje 1 kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, sąlygų nepažeidė, taip pat nuteistajam ankščiau jau yra taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau lygtinio paleidimo sąlygas jis pažeidė, padarydamas naują nusikaltimą. 2016 m. rugpjūčio 10 d. S. Š. buvo skirti įpareigojimai registruotis ir neišvykti iš šalies, tačiau nuteistasis įpareigojimų nesilaikė ir išvyko į Vokietiją, kur buvo sulaikytas ir 2017 m. gruodžio 28 d. grąžintas į Lietuvą. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja S. Š. ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, bei polinkį sistemingai nusikalsti, nepaisyti įstatymų ir jam paskirtų įpareigojimų, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, juolab, kad ir socialinio tyrimo išvadoje ankstesni teisės bei rėžimo pažeidimai (nusikaltimai padaryti jauname amžiuje, pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos) išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika, bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo S. Š. nusikalstamo elgesio rizika sudaro net 90 balų ir yra vertinama kaip vidutinė. Atsižvelgiant į tai, kad tokia nusikalstamo elgesio rizika jau yra artima aukštai, teigiamos nuteistojo pažangos nustatymui būtinas ryškus ir esmingas nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas. Šiuo atveju, nuo pirmojo vertinimo (2018 m. rugpjūčio 30 d.), nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 7 balais (buvo 97 balai), kas teismo vertinama teigiamai, tačiau įvertinus didelį nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičių – net 90 balų, bei tai, kad iš minėtų balų net 40 jų sudaro dinaminiai, kintantys balai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu dar galėtų pakeisti, 7 balų sumažėjimas per daugiau nei vienerių metų laikotarpį nėra toks ryškus ir akivaizdus, jog suteiktų pakankamą pagrindą manyti, kad S. Š. išties esmingai pakeitė savo elgesį teigiama linkme.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog S. Š. nuostatose taip pat nestebimas ryškus teigiamas pokytis. Teigiamai vertinama tai, jog S. Š. bendradarbiauja su jį prižiūrinčiais pareigūnais, neigia kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Diskriminacinių nuostatų pokalbio su psichologu metu nereiškia. Įstaigoje nustatytų vidaus taisyklių laikosi nuosekliai, skatintas už nepriekaištingą elgesį. Reiškia norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Neigiamai vertinama tai, jog nuteistasis praeityje jau yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, bei nesilaikė įsipareigojimų – išvyko iš šalies, tačiau šį nusižengimą ir šiuo metu bando pateisinti teigdamas, jog į užsienį išvyko norėdamas užsidirbti ir apmokėti ieškinius. Toks S. Š. savęs teisinimas rodo, jog jo mąstymas ir požiūris į įstatymų laikymąsi vis dar esmingai nepasikeitė, kas leidžia abejoti lygtinio paleidimo efektyvumu jo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju, teigiamai vertinama tai, jog visos bausmės Alytaus pataisos namuose atlikimo metu S. Š. dirbo: nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. vasario 2 d. jis buvo įdarbintas valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ staliumi. Nuo 2019 m. vasario 5 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, įdarbintas darbininku. Tačiau neigiamai vertinama tai, jog nuteistasis yra baigęs tik 7 klases, specialybės neturi, įkalinimo įstaigoje nesimoko. Būdamas laisvėje jis dirbo tik pavienius, trumpalaikius, nelegalius darbus, paskutiniu metu dirbo Vokietijoje, statybose. Akivaizdu, kad kvalifikacijos ir darbinių įgūdžių stoka S. Š. sudaro rimtų sunkumų siekiant laisvėje legaliai įsidarbinti ir gauti pajamas tik teisėtomis priemonėmis. Siekdamas minėtų sunkumų išvengti, bei išėjus į laisvę palengvinti savo integraciją į visuomenę, S. Š. privalo tęsti mokslus.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog S. Š. turi labai didelių finansinių įsipareigojimų. Pataisos namuose nuteistojo vardu gauti vykdomieji raštai, kurių suma 5989,27 Eur. Juos S. Š. sprendžia maža apimtimi – sumokėjęs tik 414,92 Eur, likusi neišmokėta suma – 5574,35 Eur. Nors teigiamai vertinama, kad nuteistasis dengia finansinius įsipareigojimus, tačiau vertinant tai, jog atlyginta suma yra labai nedidelė, o per paskutinius metus į jo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 1182,18 Eur, bei išleista 1010,24 Eur, akivaizdu, kad asmeninių poreikių tenkinimas ir patogesnių kalinimo sąlygų susikūrimas jam yra svarbesnis nei turimi įsipareigojimai, o tai teismo vertinama nepalankiai. Tokie dideli finansiniai įsipareigojimai išėjus į laisvę apsunkins S. Š. integraciją į visuomenę ir gali jį pastūmėti daryti naujas nusikalstamas veikas, juolab, kad beveik visi nuteistojo įvykdyti nusikaltimai buvo įvykdyti siekiant pasipelnyti.

Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagos taip pat vis dar išlieka vienu iš S. Š. kriminogeninių veiksnių. Nuteistasis pripažįsta, kad nusikaltimus darė, nes pritrūkdavo pinigų narkotikams, nusikaltimus darydavo apsvaigęs. Narkotikus vartojo kasdien apie 2 metus, nuo 20 metų amžiaus. Pradėjo nuo žolės parūkymo, vėliau perėjo prie heroino vartojimo. Nors teigia jau 8 metus nevartojantis, tačiau niekur dėl to nesigydė, pats mano, kad išėjęs į laisvę daugiau nebevartos. Teismas atkreipia dėmesį, jog esant tokio masto problemai, vien S. Š. subjektyvaus manymo, kad jis nebevartos nepakanka, būtinas ir specialistų požiūris šiuo klausimu, todėl S. Š. turėtų lankyti užsiėmimus ar anoniminių alkoholikų grupę, ko remiantis bylos duomenimis, jis šiuo metu būdamas įkalinimo įstaigoje nedaro. Nesprendžiant narkotikų vartojimo problemos, S. Š. išėjus į laisvę ji gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę ir pastūmėti daryti naujas nusikaltimas veikas.

Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog S. Š. viso bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, vieną kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį. Minėta aplinkybė nors ir yra vertinama teigiamai, tačiau sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis S. Š. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, vis dar yra didelė – daugiau kaip 1 metai 4 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2019 m. spalio 9 d. Komisijos nutarimą Nr. 357–148 dėl nuteistojo S. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas nevertina S. Š. 2019 m. spalio 30 d. pateikto dokumento dėl sveikatos būklės, kadangi jis neišverstas į lietuvių kalbą, pateiktas dokumentas nutarčiai įsiteisėjus grąžintinas jį pateikusiam S. Š..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio

1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2019 m. spalio 9 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357–148 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. Š..

Nutarčiai įsiteisėjus, S. Š. grąžinti 2019 m. spalio 30 d. jo pateiktą dokumentą (2 lapai).

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Dapkevičienė