Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui UAB „Villon“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išnagrinėjusi ieškovės prašymą darbo ginčų komisija 2013-09-12 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš dalies tenkino prašymą ir pakeitė atsakovo 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą drausminę nuobaudą papeikimą, paskiriant švelnesnę - pastabą. Ieškovė mano, kad nei atsakovo priimtame 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), nei Darbo ginčų komisijos 2013-09-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl darbo drausmės pažeidimų konstatavimo ieškovės veiksmuose, nurodyti argumentai yra nepagrįsti, todėl drausminė nuobauda paskirta neteisėtai. Nagrinėjant ieškovės prašymą Darbo ginčų komisijoje, atsakovo atstovė S. B. ne tik, kad nepateikė jokių duomenų apie neva tai ieškovės padarytus darbo tvarkos pažeidimus, bet ir aiškiai nurodė, kad tokie pažeidimai nebuvo užfiksuoti. Taip pat atsakovas nei skirdamas drausminę nuobaudą, nei nagrinėjant mano prašymą konkrečiai nenurodė kokias darbo tvarkos taisykles ar pareigines instrukcijas ieškovė pažeidė ir kaip bei nepateikė jokių duomenų apie jų pažeidimą darbo ginčų komisijai, nenurodė, kaip ieškovės veiksmai pakenkė atsakovo interesams. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji ieškovės darbo dalis yra darbas kompiuteriu, todėl naudodamasi teisės aktais suteiktomis teisėmis ieškovė ne kartą kreipiausi į atsakovo atstovą, kad nustatytų pertraukas pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-65 patvirtintą higienos normą (duomenys neskelbtini) „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“. Ieškovė žodžiu buvo informuota, kad savarankiškai, savo nuožiūra gali daryti tokias pertraukas, tačiau šias pertraukas atsakovas nepagrįstai skundžiamame įsakyme jau traktuoja kaip darbo vietos palikimą nepranešus vadovybei. Akcentavo, kad ieškovei nebuvo suteikta galimybė pateikti išsamius paaiškinimus dėl neva tai padarytų drausmės pažeidimų, ji nebuvo supažindinta su šiais pažeidimais ir kuo buvo kaltinama. Visi 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti drausminės nuobaudos skyrimo argumentai ir faktai yra ne drausmės pažeidimai, o tik niekuo nepagrįsti kaltinimai, siekiant susidoroti su ieškove, kaip administracijai neįtikusia ir savo teises bandančia apginti, darbuotoja.

2013-08-02 10.30 val., generalinės direktorės pavaduotoja M. T. pateikė Personalo skyriui pranešimą apie tai, kad ieškovė Rinkodaros ir pardavimų skyriuje sukėlė konfliktą - be priežasties kaltino marketingo vadybininkę L. M. slaptažodžių vagyste ir grasino jai teismu, veiksmas vyko kabinete, liudininkais tapo Marketingo ir pardavimų direktorė S. L., pardavimų vadybininkai S. G. ir A. Ž.. Tą pačią dieną 11.02 val. ieškovė buvo pakviesta į Personalo skyrių tam, kad susipažintų su 2013-08-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. K.“. Susipažinusi su įsakymu, ji pasirašytinai patvirtino, kad gavo kopiją ir pareikalavo dokumentų, kurių pagrindu skirta drausminė nuobauda, kopijų. Kopijos jai nebuvo pateiktas, nes LR DK 240 str. 3 d. nustatyta, kad „drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai“, tačiau nenurodoma darbdavio pareiga pateikti darbuotojui patikrinimo medžiagą arba jos kopijas. Paprašius paaiškinti 2013-08-02 įvykio tarp jos ir L. M. aplinkybes ieškovė netikėtai pareiškė, kad blogai jaučiasi ir išvyksta pas gydytoją. 2013-08-02 11.20 val. ji išėjo iš Personalo skyriaus ir išvažiavo. Ieškovei įformintas nedarbingumas nuo 2013-08-02 iki 2013-08-14 įskaitytinai. Ieškovė 2013-08-02 buvo darbe (tačiau nevykdė savo pareigų) nuo 08.00 iki 11.20 val. Tai patvirtina 2013-08-02 S. L. elektroninis laiškas, 2013-08-02 M. T. tarnybinis pranešimas su trijų liudininkų parašais, 2013-08-02 11.20 val. surašytas ir trijų darbuotojų parašais patvirtintas aktas „Dėl S. K. išėjimo iš darbo“, taip pat 2013 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuriame nurodyta, kad ieškovė 2013-08-02 buvo darbe 3,3 val., ir jai už tą laiką priskaičiuotas darbo užmokestis. Nuosekli įvykių seka įrodo, kad teiginys, kad ieškovė buvo nubausta laikino nedarbingumo metu, neturi pagrindo, taip pat patvirtina atsakovo teiginį, kad S. K. demonstruoja negatyvų ir neprofesionalų požiūrį, nepagarbų elgesį su kolegomis.

2013-07-19 tarnybiniu pranešimu Personalo skyriui generalinės direktorės pavaduotoja M. T. informavo, o Rinkodaros ir pardavimų skyriaus darbuotojai patvirtino, kad ieškovė yra nedisciplinuota. 2013-08-29 Darbo ginčų komisijos posėdžio metu ieškovės darbo drausmės pažeidimo faktus patvirtino liudytojai Rinkodaros ir pardavimų direktorė S. L., Saugos padalinio vadovo pavaduotojas S. S. ir personalo vadybininkė L. Č.. Ieškovė net žinodama apie pareikalavimą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų, tęsė neigiamą praktiką, ką įrodo skirtingų padalinių darbuotojų pranešimai apie jos rūkymą darbo metu automobilių aikštelėje ir prie tarnybinio į/išėjimo 2013 m. liepos 29-31 dienomis. Taigi, teiginys, kad ji nevėluoja į darbą ir nepalieka darbo vietos nesuderinusi su vadove neatitinka tiesos.

UAB „Villon“ vidaus tvarkos taisyklės ir minėtoji instrukcija. Šioje instrukcijoje nurodoma, kad nepertraukiamai dirbti prie videoterminalo galima ne daugiau kaip 1 valandą (36 p.); dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos papildomos 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. nuo darbo su videoterminalais pradžios (37 p.); ieškovės nurodytoje (duomenys neskelbtini) „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ rašoma, kad nuovargį ir įtampą mažinti pertraukų metu ir pasibaigus darbui rekomenduojama atlikti specialius akių ir fizinius pratimus darbo vietoje ir/ar poilsio patalpoje (17 p.). Minėtoje saugos ir sveikatos instrukcijoje ir higienos normoje apibrėžtos pertraukos negali būti prilygintos ieškovės 15-20 min. rūkymo pertraukoms, kai ji palikdavo darbo vietą ir išeidavo iš viešbučio pastato nesuderinusi su skyriaus vadove

Ant savo darbo stalo ji laiko ne tik netvarkingai sukrautus/sumestus dokumentus, bet ir kavos pakuotes bei nešvarius kavos puodelius. Dirbančiojo su videoterminalais saugos ir sveikatos instrukcijoje nurodoma, kad prieš darbo pradžią būtina pašalinti nereikalingus darbui daiktus (27 p.), palaikyti darbo vietoje švarą ir tvarką (32 p.). 2013-07-05 įvykiai parodė, kad ant savo darbo stalo ji taip pat laiko asmeninius dokumentus, tą dieną - elektroninės bankininkystės sutartį su jos ranka surašytais slaptažodžiais ir prisijungimo kodais. Ieškovė 2013 m. liepos 5 d. apie 18.00 val. iškvietė policiją dėl galimai dingusių asmeninių dokumentų. Gindama savo asmeninę nuosavybę, ji savavališkai atitraukė nuo darbo kelių tarnybų darbuotojus - Saugos padalinio (duomenys neskelbtini) I. V., (duomenys neskelbtini) S. L., (duomenys neskelbtini) R. G., (duomenys neskelbtini) H. P.. Su silpniausiai ir mažiausiai šioje situacijoje apginta darbuotoja H. P. ji elgėsi nepagarbiai, kaltino dėl vagystės ir gąsdino policijos iškvietimu (panašus ieškovės elgesio modelis užfiksuotas 2013-08-02, kai ji kaltino kolegę L. M. dėl slaptažodžių vagystės ir grasino teismais). Vis dėlto, 2013-07-05 iškvietimas į UAB „Villon“ policijoje neužregistruotas, atvykęs policijos ekipažas nenustatė vagystės, įvertino iškvietimą kaip nepagrįstą. Šiuo atveju keturi darbuotojai rūpinosi ieškovės asmeniniais interesais ir nevykdė savo tiesioginių pareigų.

Pagal UAB „Villon“ vidaus tvarkos taisyklėse aprašytus esminius elgesio modelius (2.8 p.) jie taikomi ne tik santykyje svečias-darbuotojas, bet ir santykyje darbuotojas-darbuotojas, todėl profesionalių medikų pagalbos siūlymas situacijoje, kai žmogus blogai jaučiasi yra privalomas. Tačiau 2013-07-19 ir 2013-08-02 ieškovė pasisakė, kad pasijuto blogai ir išvyksta pas gydytoją, t.y. pati priėmė sprendimą ir pagalbos neprašė.

Darbdavys įvertino faktą, kad tuo laiku, kai ji vėluoja į darbą, rūko, įtraukia į pokalbius ir įvykius kolegas/bendradarbius, ji ne tik pati neatlieka darbo sutartyje sulygto darbo, bet trukdo savo pareigas atlikti ją supantiems darbuotojams. Ieškovės darbo drausmės pažeidimai darbdaviui daro finansinę žalą, taip pat griauna jo sukurtą organizacinę struktūrą ir palankią psichologinę atmosferą darbuotojų našiam darbui. Atsakovas gerbia 2013-09-12 Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti ieškovei skirtą papeikimą į švelnesnę drausminę nuobaudą – pastabą. Vis dėlto, ieškovės netinkamą pareigų vykdymą vertina kaip įmonei finansiškai nuostolingą, ardantį jos organizacinę struktūrą ir demotyvuojantį darbuotojus, kenkiantį įmonės įvaizdžiui. Mano, kad papeikimas S. K. buvo skirtas argumentuotai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė S. K. 2013-01-25 su atsakovu UAB „Villon“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo priimta į darbą UAB „Villon“ Rinkodaros ir pardavimų skyriuje marketingo vadybininkės pareigose (b.l. 25-26).

2013-08-02 atsakovo UAB „Villon“ generalinės direktorės G. J. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. K. už sistemingus darbo drausmės pažeidimus ir nustatytos tvarkos nesilaikymą paskirtas papeikimas. Įsakyme nurodyta, kad ieškovė sistemingai 15-50 min. vėluoja į darbą; keletą kartų per dieną 15-20 minučių palieka savo darbo vietą, nesuderinusi su skyriaus vadove ir nenurodydama priežasčių; išeina iš viešbučio ir grįžta ne per tarnybinį į/išėjimą, bet per centrinį į/išėjimą; vykdydama savo pareigas demonstruoja nepagrįstą ir su vadovu nesuderintą iniciatyvą, taip pat negatyvų bei neprofesionalų požiūrį; darbo vietoje kompiuteriu tvarko asmeninius reikalus; jos darbo vieta/darbo stalas yra netvarkingi, o į pastabas susitvarkyti nereaguoja; 2013-07-05 po darbo valandų iškvietė policiją dėl galimai darbo vietoje dingusių jos asmeninių daiktų, nepagrįstas policijos iškvietimas, prastos darbo kultūros viešas demonstravimas pakenkė įmonės įvaizdžiui; paprašyta atsisakė pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų ir netinkamo pareigų vykdymo (b.l. 66).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2013-09-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei 2013-08-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą, pakeitė į švelnesnę drausminę nuobaudą – pastabą (b.l. 77-78).

Ieškovė su jai paskirta drausmine nuobauda nesutinka, prašo ją panaikinti.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).

Ieškovės argumentas, kad jai drausminė nuobauda paskirta jos laikino nedarbingumo metu paneigtas atsakovo pateiktu 2013 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu bei 2013‑08-02 11.20 val. aktu dėl ieškovės išėjimo iš darbo, kuris pasirašytas trijų liudytojų (S. B., L. Č., M. T.) ir iš kurio matyti, jog drausminės nuobaudos skyrimo dieną, t.y. 2013-08-02 ieškovė dirbo 3,3 val. ir tik po įsakymo paskirti drausminę nuobaudą gavimo 11.20 val. palikusi darbo vietą išvyko į medicinos įstaigą (b.l. 71, 76).

Nors ieškovė S. K. įrodinėjo, kad į darbą ji nevėluoja, darbo vietą palieką tik tarnybiniais tikslais, o centriniu įėjimu į viešbutį naudojasi dėl darbo pobūdžio specifikos, nurodytas aplinkybes paneigia bylos medžiaga. 2013-07-19 generalinės direktorės pavaduotoja M. T. rašytiniu pranešimu informavo personalo direktorę, kad ieškovė 2013-07-19 į darbą atvyko 8.20 val., t.y. pavėlavusi 20 minučių nuo darbo laiko pradžios; taip pat pažymėjo, kad ieškovė reguliariai, kas 30-40 min., nesuderinusi su ja palieka darbo vietą ir išeina pro centrinį įėjimą/išėjimą, o tai griežtai draudžia vidaus tvarkos taisyklės (b.l. 51-52). Pažymėtina, kad Darbo ginčų komisijos posėdžio metu buvo apklausti liudytojai UAB „Villon“ Rinkodaros ir pardavimų direktorė S. L., Saugos padalinio vadovo pavaduotojas S. S. ir personalo vadybininkė L. Č., kurie patvirtino, kad ieškovė yra nedrausminga, dažnai vėluoja į darbą, elgiasi darbe ir su kolegomis nekorektiškai, kelis kartus per dieną be perspėjimo ir nesuderinus su tiesiogine vadove palieka darbo vietą 15-20 min. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė į darbą atvyksta nuosavu automobiliu, nors atsakovas darbuotojams sudaro galimybę į darbą atvykti ir grįžti į namus darbdavio autobusu,kas eliminuotų ieškovės bet kokio vėlavimo galimybę ne dėl savo kaltės,bei pati pripažįsta,kad yra kelis kartus pavėlavusi dėl transporto spūsčių ir automobilio parkavimo, o kadangi tarnybinis įėjimas būna atidarytas atitinkamu laiku tik 10-15 min, ieškovė buvo priversta darbo vietą pasiekti per pagrindinį įėjimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina įrodyta, jog atsakovė bent kelis kartus pavėlavo į darbą dėl savo kaltės,ą nustatė ir Darbo ginčų komisija.

Iš vyr. inspektoriaus G. V., inspektoriaus A. Ž., administratorės A. L. tarnybinių pranešimų matyti, kad ieškovė 2013-07-29 09.55 val., 16.10 val., 17.50 val.; 2013-07-30 17.04 val., 17.20 val., 18.05 val.; 2013-07-31 10.35 val., 10.50 val., buvo pastebėta einanti per pagrindinį viešbučio įėjimą/išėjimą, iš šių atvejų kelis kartus pastebėta einanti į automobilio stovėjimo aikštelę, kur automobilyje praleisdavo keliasdešimt minučių ir sugrįždavo; 2013-07-31 laikotarpiais 12.25-12.30 val., 15.15-15.20 val., 16.40-16.45 val. ieškovė buvo išėjusi parūkyti į „rampą“ (b.l. 72-75). Pažymėtina, kad 2008-12-10 atmintine „Dėl į/išėjimo į/iš viešbučio tvarkos“ nustatyta, jog visi įmonės darbuotojai privalo į viešbutį įeiti ir iš viešbučio išeiti per tarnybinį į/išėjimą, o šios tvarkos nesilaikymas bus vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas (b.l. 37-40). 2007-05-23 atmintine „Dėl pertraukų nustatymo“ darbuotojams nustatyta pertrauka pailsėti ir pavalgyti (priklausomai nuo pamainos darbo trukmės suteikiama pertrauka nuo pusės valandos iki vienos valandos 11.30-14.30 val. ir 17.30-18.45 val. laiku, kuri neįskaitoma į darbo laiką) ir pertrauka asmeninės higienos ir fiziologiniams poreikiams tenkinti (iki 10 min. trukmės, pagal darbuotojų poreikį, suderinus su vadovu, pertrauka įskaitoma į darbo laiką) (b.l. 41-44). Ieškovė su nurodytomis atmintinėmis buvo supažindinta pasirašytinai, tačiau jas nesilaikė nustatytos tvarkos: iš/į viešbutį patekdavo per pagrindinį įėjimą, nesuderinusi su vadovu palikdavo savo darbo vietą dėl su darbu nesusijusių reikalų (rūkymo, pasisėdėjimų automobilyje). Pažymėtina, kad šias aplinkybes patvirtino įmonės darbuotojai Darbo ginčų komisijai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (G. V., A. Ž., A. L., E. R., N. A., L. M., S. G., M. T., H. P. ir kt.) (b.l. 78).

Teismas konstatuoja, kad Darbo ginčų komisija 2013-09-12 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) teisingai ir pagrįstai nurodė, kad vien darbuotojo atsisakymas pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo negali būti traktuotinas kaip darbo drausmės pažeidimas, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta, jog darbdavys turi teisę skirti drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, jei darbuotojas atsisako jį pateikti (DK 240 str. 1 d.). Šia nuostata ir pasinaudojo atsakovas 2013-07-29 ieškovei atsisakius pateikti paaiškinimą (ieškovės atsisakymą susipažinti su pareikalavimais ir pateikti pasiaiškinimą raštu patvirtino trys liudininkai). Tai gi, ieškovės atsisakymas pateikti paaiškinimą negalėjo būti vertinamas kaip darbo drausmė pažeidimas skiriant drausminę nuobaudą. Ieškovės kreipimasis į policiją 2013-07-05 taip pat negali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas, nes ieškovė nebuvo pasirašytinai supažindinta su įsakymu, reglamentuojančiu pranešimų apie įvykius (atsitikimus) ir jų apskaitą įmonėje. Teismas vertina, kad 2013-08-02 įsakyme skirti ieškovei papeikimą nurodytos aplinkybės dėl ieškovės asmeninių reikalų tvarkymo darbo vietoje, netvarkingos darbo vietos/darbo stalo, nepagrįstos ir su vadovu nesuderintos iniciatyvos, negatyvaus ir neprofesionalaus požiūrio demonstravimas yra nepatvirtintos bylos medžiaga.

DK 234 str. nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Neteisėtais darbuotojo veiksmais yra pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose numatytoms taisyklėms. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iš darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

DK 238 straipsnis, reglamentuojantis drausminės nuobaudos parinkimą, nustato, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo ankščiau, į darbuotojo požiūrį į jo darbą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas mano, kad ieškovė objektyviai nepaneigė drabo ginčo komisijos pagrindinių išvadų savo pačios atžvilgiu,o atsakovas esama medžiaga pagrindė ieškovės vėluovimo į darbą faktus, pasišalinimus darbo metu nesuderinus su skyriaus vadove 15-20 minučių laikotarpiui iš darbo vietos su darbo funkcijų atlikimu nesusijusiais tikslais (rūkyti), draudimo darbuotojams naudotis centrinių į/išėjimu pažeidimus. Visgi, nurodyti ieškovės padaryti darbo drausmės pažeidimai nelaikytini ypač sunkiais, sukėlusiais atsakovui neturėjo didelių neigiamų pasekmių, o ieškovė tuo metu neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir šalių paaiškinimus, laikytina, kad ieškovei paskirta pakeista drausminė nuobauda – pastaba (t.y. pati švelniausia drausminė nuobauda) yra adekvati padarytiems darbo drausmės pažeidimams,atsižvelgiant į jų visetą ir nesudaro pagrindo konstatuoti,kad už minėtus ieškovės veiksmus darbdavys neturėjo teisės skirti nuobaudą,šiuo atveju nors ir sumažintą-pastabą.Teismas neanalizuoja ieškovės veiksmus dėl darbo vietos tvarkingumo-netvarkingumo,policijos iškvietimo(teismas laiko tai jos elementaria teise,kuria gali naudotis kiekvienas pilietis),nes tai neturi įtakos nuobaudos skyrimui ir pakeistai pačiai nuobaudai. Panaikinti 2013-08-02 atsakovo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-09-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeista 2013-08-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei paskirta drausminė nuobauda papeikimas į pastabą, nėra teisinio pagrindo,nes neturint pagrindo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimo,nenaikinamas minėtas įsakymas,kuris pakeistas, todėl ieškinys atmestinas.

Nors sprendimas priimtinas atsakovo naudai, tačiau jis nepateikė savo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.