Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajai G. J., kaltinamajam D. B. K., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. K. 2015-07-29, apie 15.40 val., Kaune, Tilto gatvėje vairuodamas automobilį „Toyota Highlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Vaidoto gatvės Juozapavičiaus prospekto link, ties namu Nr. 6, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 128 punkto reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, atsiradus kliūčiai, kurią galėjo ir turėjo pastebėti, t.y. iš kairės pusės per kelio važiuojamąją dalį ėjus pėsčiajai G. J., transporto priemonės nestabdė ir pėsčiąją parbloškė, tuo G. J. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. B. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilį vairuoja daugiau kaip 20 metų, įvykio dieną eismo ir oro sąlygos buvo geros. Važiuojant Tilto gatve, nuo Vaidoto gatvės Juozapavičiaus prospekto link, į važiuojamąją kelio dalį iš kairės pusės išėjo pėsčioji G. J.. Jis ją pastebėjo, bet per vėlai pradėjo stabdyti automobilį, bandė apvažiuoti pėsčiąją iš dešinės, tačiau smūgio neišvengė ir pėsčiąją parbloškė.

Nukentėjusioji G. J. parodė, kad susiruošė į parduotuvę, Tilto gatvę kirto ne per pėsčiųjų perėją, nors ši buvo už kelių metrų. Per gatvę ėjo lėtai, pasiremdama lazdele, vairuotojas turėjo ją pamatyti. Paties eismo įvykio neprisimena, sąmonę atgavo tik ligoninėje. Eismo įvykio metu patyrė sunkią galvos traumą.

Iš 2015-10-30 teismo medicinos specialisto išvados Nr. 3019/2015(02) nustatyta, kad G. J. konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje ir kairės akies vokuose, kairio smilkinio sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimas, poodinės kraujosruvos kairiame klube, žaizda dešinėje čiurnoje. G. J. dėl galvos smegenų sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 20-21).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. B. K. padarius eismo įvykį, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta G. J. sveikata, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad D. B. K., vairuodamas transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsiradus kliūčiai kelyje – iš kairės pusės į važiuojamąją kelio įėjus dalį pėsčiajai G. J., transporto priemonės laiku nestabdė ir pėsčiąją parbloškė. Susidūrimo metu pėsčioji G. J. buvo sunkiai sužalota, ką patvirtina teismo medicinos išvada. Esant priežastiniam ryšiui tarp D. B. K. veiksmų pažeidus Kelių eismo taisyklių 9 ir 128 punktų reikalavimus ir kilusių padarinių – sunkaus G. J. sveikatos sutrikdymo, D. B. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 3 d.

Pažymėtina tai, kad D. B. K. buvo kaltinamas tuo, jog pėsčiąją G. J. automobiliu partrenkė, kai ši į važiuojamąją kelio dalį ėjo iš dešinės į kairę pusę. Kaltinamasis teisme paaiškino, jog nukentėjusioji į gatvę išėjo iš kairės pusės. Nukentėjusioji dėl patirtos galvos traumos visų eismo įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo, tačiau pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių (b.l. 1,2) nurodoma, jog pėsčioji per gatvę ėjo iš kairės pusės. Tai sutampa su kaltinamojo parodymais, jokių kitų duomenų, jog pėsčioji per gatvę ėjo iš dešinės į kairę (kaip suformuluota kaltinime), byloje nėra, todėl šioje dalyje kaltinimas tikslinamas.

D. B. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. K. nukentėjusiosios G. J. atsiprašė, su ja susitaikė. Nukentėjusioji G. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

D. B. K. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo neatsargaus nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiąja G. J. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, savo elgesį dėl eismo įvykio vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi sužalojęs nukentėjusiąją. Kaltinamasis išsituokęs, turi tris nepilnamečius vaikus, pagal finansines galimybes teikia jiems išlaikymą. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog D. B. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti D. B. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. K., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja G. J. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. B. K. neskirti.

Išaiškinti D. B. K., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.