- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- N1-262-897/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00673-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Rakštelytė
- Kaltinamasis
- V. F., V. Ž.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.8Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
V. F., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., be pilietybės, devynių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šiuo metu atliekantis bausmę, teistas:
1) 2004-02-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant tęsti mokslą;
2) 2004-10-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis pridėta neatlikta bausmė pagal 2004-02-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, galutinė bausmė - 2 metai laisvės atėmimo;
3) 2004-12-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2004-10-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
4) 2006-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį 1 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pridėta 2004-12-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, galutinė bausmė - 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;
5) 2008-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo;
6) 2008-04-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie paskirtos bausmės pridėta dalis 2008-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė - 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo;
7) 2008-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie 2008-04-22 nuosprendžiu paskirtos 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta paskirta bausmė, galutinė subendrinta bausmė - 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;
8) 2012-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės atėmimo, bausmę kaltinamas atlieka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį;
9) 2012-03-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir bausmė, paskirta 2012-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinta ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metams ir 4 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas suėmime bei atliekant bausmę pagal 2012-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir
V. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 6 klasių išsilavinimo, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji V. F. ir V. Ž., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.
2011-05-28, apie 02.20 val., prie viaduko, esančio Herkaus Manto g., Klaipėdoje, V. F. ir V. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, pareikalavo iš G. M. ir G. K. atiduoti pastarosioms priklausančius mobiliojo ryšio telefonus, o G. M. nesutikus, V. F. smogė pastarajai vieną smūgį kumščiu į veidą, o šiai nukritus, spyrė jai ne mažiau nei septynis kartus į įvairias kūno vietas ir iš jos striukės kišenės pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Siemens“, kurio vertė 60 Lt. Tuo pat metu, V. Ž. iš G. K. pagrobė V. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Vodafone“, kurio vertė – 400 Lt.
Kaltinamasis V. F. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-05-28 jie kartu su V. Ž., eidami prie Dangės upės, Klaipėdoje, pamatė dvi merginas, iš kurių elgesio suprato, kad viena iš jų buvo neblaivi, o kita – pavartojusi narkotinių medžiagų. Tuomet jis, nieko nesakęs ir nereikalavęs, vienai merginai smogė į veidą ir paėmė jos mobilaus ryšio telefoną, su kojomis nesmūgiavo, o kitai merginai iš viso nieko nedarė, tik iš jos striukės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Pagrobęs mobilaus ryšio telefonus, pabėgo. Vėliau telefonus pardavė lombarde, kiek gavo pinigų, nepamena. Teigia, kad V. Ž. nieko nedarė. Atsiprašė nukentėjusiųjų, žalos neatlygino.
Kaltinamoji V. Ž. teisiamojo posėdžio metu pasiūlius duoti parodymus apie jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką kalta iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-05-28 jie kartu su V. F. ėjo prie Dangės upės. Matė, kad V. F. sudavė vienai merginai, po ko ji nukrito. Tuomet V. F. nukritusiai merginai spyrė koja į galvos sritį. Kadangi kita mergina buvo išsigandusi ir bijojo būti sumušta, mobilaus ryšio telefoną jai padavė savo noru, niekieno neprašoma. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, savo elgesį vertina kritiškai.
Liudytoja ir kaltinamosios nepilnametės V. Ž. atstovė pagal įstatymą Z. P. parodė, kad jai dukra V. Ž. pasakojusi apie plėšimą, tačiau ji neprisimenanti, ką būtent. Ji žinojo, kad dukra draugauja su V. F., tačiau tam prieštaravo, nes jis darė jai neigiamą įtaką. Savo dukters poelgį vertina neigiamai, į nukentėjusiąsias nesikreipė, jų neatsiprašė.
Liudytoja ir nukentėjusiosios nepilnametės G. K. atstovė pagal įstatymą V. K. parodė, kad jos dukra G. K. apie 22.30 val., paskambinusi jai, paprašė leisti miegoti pas draugę G. M., gyvenančią Molo g., Klaipėdoje. Ji vėliau paskambinusi savo dukrai, pastebėjo, kad dukters mobilaus ryšio telefonas išjungtas. Kitą dieną grįžusi namo dukra papasakojo, kad jos draugė G. M. buvusi sumušta. Jos dukra sumušta nebuvo, tačiau pamačiusi, kad Gintarę muša, pati atidavė mobilaus ryšio telefoną užpuolikams.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsintais nukentėjusios nepilnametės G. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2011-05-28 G. M. kartu su drauge ėjo pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje. Apie 02.20 val., joms einant Herkaus Mato gatve, priešais viaduką, prie jų priėjo jiems nepažįstamas vaikinas su mergina. Tuomet vaikinas jų pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefonus, į ką ji atsakiusi, kad neduos. Tada vaikinas smogė jai vieną smūgį kumščiu į veidą, po ko ji nukrito. Ji mačiusi, kaip su vaikinu buvusi mergina, priėjo prie jos draugės ir pareikalavo, kad ši atiduotų mobilaus ryšio telefoną. Po jai suduoto smūgio, ji mačiusi, kad jos draugė atsisėdo ant žemės, užsidengė rankomis galvą ir ėmė prašyti jos nemušti. Mergina jai atsakiusi, jog nemuš, jei ji atiduos savo mobilaus ryšio telefoną. Tuomet jos draugė merginai atidavė savo telefoną „Samsung“. Tuo pat metu, jai sudavęs smūgį vaikinas ėmė ją spardyti. Jis įspyrė jai ne mažiau kaip septynis kartus į įvairias kūno vietas. Po to vaikinas iš jos striukės kišenės išėmė ir pagrobė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Siemens“, kurio vertė – 60 Lt. Pagrobę telefonus, vaikinas su mergina nubėgo Herkaus Manto gatve į miesto pusę. Dėl jai suduotų smūgių ji į medikus nesikreipė, nes patyrė tik fizinį skausmą. Jos draugės niekas nemušė (b. l. 7-10).
Nukentėjusios nepilnametės G. K. teisiamajame posėdyje pagarsintais, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nustatyta, kad ji nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir nukentėjusioji G. M. (b. l. 23 – 26).
Šalies argumentai
2011-05-28 protokolu - pareiškimu nustatyta, kad G. M. kreipėsi į policiją pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2011-05-28, apie 02.20 val., jai kartu su drauge G. K., einant Herkaus Manto gatve, priešais viaduką, prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas su mergina ir užstojo joms kelią. Vaikinas pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefonus, o jai nesutikus, vaikinas smogė jai vieną smūgį kumščiu į veidą, o jai nukritus, kelis kartus spyrė koja, po ko panaudodamas jėgą, atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną „Siemens“, o mergina iš jos draugės atėmė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ (b. l. 1).
2011-05-31 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji G. M. atpažino kaltinamąjį V. F., kuris 2011-05-28 ją sumušė ir pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Jį atpažino iš veido bruožų – žandikaulio, nosies ir akių formos (b. l. 13-14).
2011-06-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji G. M. iš jai pateiktų nuotraukų, atpažino kaltinamąjį V. F., kuris 2011-05-28 ją sumušė ir pagrobė jai ir jos draugei G. K. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus. Jį atpažino iš veido bruožų – žandikaulio formos ir plaukų (b. l. 15- 18).
2011-06-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji G. M. iš jai pateiktų nuotraukų, atpažino kaltinamąją V. Ž., kuri 2011-05-28 kartu su V. F. iš jos ir jos draugės G. K. pagrobė mobiliojo ryšio telefonus. Ją atpažino iš veido bruožų, plaukų (b. l. 19- 22).
2011-06-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji G. K. iš jai pateiktų nuotraukų, atpažino kaltinamąją V. Ž., kuri 2011-05-28 iš jos pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Ją atpažino iš veido bruožų, plaukų (b. l. 27 - 30).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji V. F. ir V. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą prieš G. M., pagrobė svetimą G. M. turtą ir svetimą G. K. turtą, priklausantį V. K.. Kaltinamieji V. F. V. Ž. iš esmės pripažino, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. Nors V. F. ir ginčija smūgių, suduotų nukentėjusiajai G. M., kiekį nurodydamas, kad tik vieną kartą delnu smogė pastarajai į veidą, o kojomis jos nespardė, tačiau tokie kaltinamojo parodymai paneigtini kaip prieštaraujantys faktinėms nustatytoms baudžiamosios bylos aplinkybėms. Ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais nukentėjusiosios G. M. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. F. nukentėjusiajai G. M. sudavė smūgį į veidą, o po to ėmė ją spardyti. Jis įspyręs jai ne mažiau kaip septynis kartus į įvairias kūno vietas, po ko V. F. iš jos striukės kišenės išėmė ir pagrobė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną. Šios nukentėjusiosios parodymai patvirtinti ir nukentėjusiosios V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisiamajame posėdyje pagarsintais parodymais. Nukentėjusioji V. K. patvirtino mačiusi, kad kaltinamasis V. F. ne tik sudavė jos draugei G. M. į veidą, bet ir spardė pastarąją kojomis. Be to, nukentėjusioji V. K., išsigandusi, jog ir prieš ją gali būti panaudotas smurtas, savo mobilaus ryšio telefoną, kurį laikė kelnių kišenėje, išsitraukė ir atidavė kaltinamajai V. Ž.. Šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamoji V. Ž.. Be to, tiek nukentėjusioji G. M., tiek G. K. parodė, kad įvykio metu kaltinamoji V. Ž., priėjusi prie G. K. pareikalavo mobilaus ryšio telefono, G. K. išsigandusi, kad mergina gali jai suduoti smūgį, pati išsitraukusi ir atidavusi kaltinamajai savo mobilaus ryšio telefoną. Kaltinamoji V. Ž. teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino ir parodė, kad ji buvo kartu su V. F., ir, kad ji pati pareikalavusi iš V. K., pagrobė jos turėtą telefoną, po ko kartu su V. F. iš įvykio vietos pabėgo. Kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymus patvirtina liudytojos V. K. parodymai, protokolas-pareiškimas, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolai. Aptartų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad kaltinamieji V. F. ir V. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. V. F. plėšimo metu atliko aktyvius veiksmus, sudavė nukentėjusiajai G. M. vieną smūgį kumščiu į veidą, o šiai nukritus, jis spyrė jai ne mažiau nei septynis kartus į įvairias kūno vietas ir iš jos striukės kišenės pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, o V. Ž. tuo pat metu iš nukentėjusiosios G. K. pagrobė V. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamųjų V. F. ir V. Ž. bendri veiksmai, siekiant pagrobti svetimą turtą, ir turto pagrobimas rodo, kad jie veikė bendrai ir siekė vieno bendro tikslo – svetimo turto, ir jį, panaudodami fizinį smurtą, plėšimo būdu pagrobė. V. F. ir V. Ž. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip plėšimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.
Nusikaltimą V. F. ir V. Ž. padarė tiesiogine tyčia: panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąsias, jie suvokė, kad grobiamas turtas yra svetimas, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnis), į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, į kiekvieno iš kaltinamųjų indėlį nusikaltimo padaryme, į atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis V. F. padarė vieną pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei, kuris yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų kategorijos. V. F. teisiamas dešimtą kartą, anksčiau teistas už analogiško pobūdžio tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, šį tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu nedirbo, neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio, šiuo metu atlieka ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad V. F. nuo 2004 m. yra Klaipėdos psichikos sveikatos centro įskaitoje (b. l. 136), gydėsi VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale, jam buvo diagnozuotas socializuoto elgesio sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas, be to, žalingas narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimas (b. l. 137).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis V. F. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau visą laiką neigė ne tik nukentėjusiajai G. M. suduotų smūgių kiekį, bet ir kaltinamosios V. Ž. tiesioginį dalyvavimą darant nusikaltimą. Teigė, kad nukentėjusiajai G. M. sudavė tik vieną kartą į veidą, tačiau kojomis jos nespardė, jo manymu, pačių nukentėjusiųjų elgesys sąlygojo tokį smurtinį jo elgesį. Be to, jis per visą beveik vienerių metų laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų atlyginti nors dalį nusikalstama veika padarytos žalos nukentėjusiosioms. Toks kaltinamojo prisipažinimas tik dėl dalies esminių veikos aplinkybių rodo jo siekį sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, o ne jo nuoširdų gailėjimąsi ir kritišką savo elgesio vertinimą. Kaltinamojo prisipažinimas nelaikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamasis išvadų nedaro, yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl realiausiai ir efektyviausiai bausmės tikslai kaltinamojo V. F. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą. Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.
Kaltinamojo V. F. nusikalstama veika padaryta prieš priimant 2012-03-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinama su 2012-03-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintu su 2012-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis subendrintomis bausmėmis. Į bausmės laiką įskaitoma atlikta bausmės dalis pagal subendrintą 2012-03-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. F. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 95-96). Bylos medžiaga nustatyta, kad V. F. šiuo metu atlieka jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam V. F. šioje byloje paskirtos kardomosios priemonės taikymas nebetikslingas, todėl ši kardomoji priemonė naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kaltinamoji V. Ž., būdama nepilnametė, padarė vieną apysunkį savanaudišką nusikaltimą. Ji yra nepilnametė, tačiau jos išsivystymas socialinės ir emocinės brandos atžvilgiu, gebėjimas vertinti visuomenės keliamus reikalavimus ir savo poelgio padarinius, sąlygoja teismo išvadą, kad kaltinamoji yra visavertis nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, subjektas.
Kaltinamoji anksčiau neteista, tačiau 2011-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalies padarymą, paskiriant jai auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą ir elgesio apribojimą šešeriems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą. Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos pranešimu nustatyta, kad V. Ž. pataisos inspekcijos pareigūno buvo įspėta, kadangi nevykdė teismo įpareigojimo (b. l. 83). Iki nusikaltimo padarymo V. Ž. mokėsi Klaipėdos „Pamario“ vidurinėje mokykloje. Šios mokymo įstaigos administracijos charakterizuojama, kaip nelankanti pamokų, neigiamais pažymiais besimokanti moksleivė (b. l. 85). Teismo posėdžio metu V. Ž. nurodė, kad yra nėščia, todėl šiuo metu mokytis ar dirbti neturi galimybių.
Kaltinamoji V. Ž. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos pasekmių, kritiškai vertina savo elgesį, be to, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamosios prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi pripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios V. Ž. dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, jos dalyvavimą darant šį nusikaltimą bendrininkų grupėje nepripažįsta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. Ž. paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Bausmės dydis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, nusikalstama veika padarytą turtinę žalą iš dalies atlygino, nustatomas mažesnis, nei įstatyme nepilnamečiams už šį nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.
Atsižvelgiant į kaltinamosios V. Ž. jauną amžių, jos gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į tai, jog ji yra nėščia, teismas pagrįstai mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, kaltinamajai V. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams. Siekiant V. Ž. padėti įsisavinti ir įtvirtinti socialinius įgūdžius, integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jai skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta kaltinamajai V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 70, 71), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Nukentėjusioji G. M. byloje pareiškė 60 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą (b. l. 11). Kaltinamieji V. F. ir V. Ž., veikdami bendrininkų grupe, iš nukentėjusiosios G. M. pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Siemens“, kurio vertė 60 Lt. Tarp kaltinamųjų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, bei nukentėjusiajai G. M. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. G. M. pareikštas 60 Lt civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir nukentėjusiajai priteisiama 60 Lt turtinei žalai atlyginti solidariai iš kaltinamųjų V. Ž. ir V. F., o nepilnametei V. Ž. neturint turto (lėšų) žalai atlyginti, iki ji sulauks pilnametystės, išieškoti V. Ž. dalį - 30 Lt, iš jos atstovės pagal įstatymą Z. P..
Nukentėjusiosios G. K. atstovė pagal įstatymą V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 400 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą (b. l. 36). Kaltinamieji V. F. ir V. Ž., veikdami bendrininkų grupe, iš nukentėjusiosios G. K. pagrobė V. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Vodafone“, kurio vertė 400 Lt. Tarp kaltinamųjų V. F. ir V. Ž. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, bei nukentėjusiajai V. K. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teisme, po teisiamojo posėdžio, gautas atstovės pagal įstatymą V. K. prašymas, kuriame ji nurodė, kad kaltinamoji V. Ž. atlygino jai dalį - 230 Lt, padarytos turtinės žalos, todėl ji prašo likusią turtinės žalos dalį priteisti tik iš kaltinamojo V. F. (b. l. 196).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaltinamoji V. Ž. atlyginusi nusikaltimu padarytą žalą, įgis teisę iš kaltinamojo V. F. reikalauti atlyginti už jį sumokėtą žalos dalį ir atvirkščiai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios G. K. atstovės pagal įstatymą V. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, ir nukentėjusiajai priteisiama 170 Lt turtinei žalai atlyginti solidariai iš kaltinamųjų V. Ž. ir V. F., o nepilnametei V. Ž. neturint turto (lėšų) žalai atlyginti, iki ji sulauks pilnametystės, išieškoti V. Ž. dalį - 85 Lt, iš jos atstovės pagal įstatymą Z. P..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu - 305 straipsniu, 307 straipsniu ir 308 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. F. (V. F.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012-03-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta bausme – prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėti 2012-03-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintos švelnesnės vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius V. F. paskirti – laisvės atėmimą trejiems metams ir trims mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal subendrintą 2012-03-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį paskelbus, panaikinti.
V. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą šešeriems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, kaltinamajai V. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 ir 87 straipsniais, V. Ž. paskirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios G. M. pareikštą 60 Lt civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti 60 Lt turtinės žalos atlyginimą G. M. solidariai iš kaltinamųjų V. F. ir V. Ž., o kaltinamajai V. Ž. neturint turto (lėšų) žalai atlyginti, iki ji sulauks pilnametystės, jos dalį – 30 Lt, subsidiariai iš jos įstatyminės atstovės Z. P..
Nukentėjusiosios G. K. atstovės pagal įstatymą V. K. pareikštą 400 Lt civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti 170 Lt turtinės žalos atlyginimą V. K., solidariai iš kaltinamųjų V. F. ir V. Ž., o kaltinamajai V. Ž. neturint turto (lėšų) žalai atlyginti, iki ji sulauks pilnametystės, jos dalį – 85 Lt, subsidiariai iš jos įstatyminės atstovės Z. P.. Kitą V. K. civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.