Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Marytės Mitkuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-2774-41/05 pagal ieškovų J. J., A. J., J. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. B. ieškinį atsakovui AB Aviakompanijai „Lietuvos avialinijos“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į darbą bei priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas 2004 m. rugpjūčio 30 d. mirė, 2004 m. rugsėjo 10 d. byla buvo sustabdyta, o 2005 m. birželio 30 d. atnaujinta. Remiantis CPK 48, 416 straipsniais ieškovais tapo S. J. teisių perėmėjai, t.y. J. J., A. J., J. B., atstovaujamas įstatyminės atstovės I. B.. Ieškovai teismo prašė pripažinus S. J. atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti jo 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos: J. J. – 2/8 priteistos sumos, A.J. ir J. B. – po 3/8 priteistos sumos. Nurodė, kad S. J. buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t.y. kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirti šio darbo, o atsakovas atleido iš darbo S.J. nesant tokios komisijos išvados.

Atsakovas ieškinio nepripažino ir nurėdė, kad S. J. buvo atleistas teisėtai. Civilinės aviacijos administracijos civilinės aviacijos medicinos skyriaus vedėjas 2003 m. balandžio 15 d. raštu informavo atsakovą, kad atsižvelgiant į Civilinės aviacijos specialistų medicinos ekspertizių taisykles ir įvertinus turimus duomenis, šis skyrius nepratęsė S.J. sveikatos pažymėjimo galiojimo, o šis pažymėjimas yra sudėtinė aviacijos specialisto licencijos dalis. Todėl iš esmės darbo sutarties nutraukimas atsakovo nurodytu pagrindu buvo teisėtas.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. ieškinį tenkino iš dalies. Teismas atnaujino senaties terminą pareikšti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad S.J. patyręs sunkią smegenų traumą negalėjo tinkamai paruošti ieškinį. Teismas taip pat nurodė, kad S.J. buvo atleistas iš darbo tuo pagrindu, kad darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Iš atsakovo pateiktų raštų matyti, kad S.J. išduotas Civilinės aviacijos administracijos sveikatos pažymėjimas galiojo iki 2003 m. sausio 1 d. ir nebuvo pratęstas, tuo pačiu ir baigėsi ir licencijos galiojimas. Byloje nėra duomenų, kad nepratęsiant S.J. sveikatos pažymėjimo, jo sveikatos būklė būtų tirta medikų ekspertų komisijoje ar S.J. raštu būtų informuotas apie pažymėjimo galiojimo nutraukimą. Juo labiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad S.J., prieš jį atleidžiant iš darbo būtų tiriamas dėl jo galimybės dirbti tą darbą komisijoje ir tokia išvada būtų pateikta. Tuo tarpu iš pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad 2003 m. birželio ir liepos mėn. S.J. dirbo 2 pilotu, todėl remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis S.J. atleidimas pripažintinas neteisėtu. Be to, teismas taip pat nurodė, kad atleidimas pripažintinas neteisėtu ir dėl DK 133 straipsnyje nurodytų darbuotojų garantijų pažeidimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. sausio 16 d. sprendimu pripažino S.J. sumušimą nelaimingu atsitikimu, susijusiu su darbu, 2004 m. vasario 20 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo į darbą aktas. Byloje nėra jokių duomenų, kad S. J. invalidumo grupė jam būtų nustatyta dėl kitų, nei patirta trauma, priežasčių, priešingai siuntime jam diagnozuoti liekamieji reiškiniai po sunkios smegenų traumos, tiek invalidumo pažymėjime nurodytas darbinis suluošinimas. Todėl nėra pagrindo manyti, kad po traumos S.J. buvo visiškai atgavęs darbingumą. Teismas nurodė, kad pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu turi būti priteistas vidutinis S.J. darbo užmokestis nuo atleidimo dienos iki jo mirties dienos, t.y. iki 2004 m. rugpjūčio 30 d. ir priteisė ieškovams J. B. ir A. J. po 23 958,58 Lt, ieškovei J. J. – 15 972,28 Lt., o likusią ieškinio dalį atmetė.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovų reikalavimas pripažinti S. J. atleidimą neteisėtu ir priteisti iš atsakovo ieškovams J.B. ir A. J. po 23 958,58 Lt, ieškovei J. J. – 15 972,28 Lt, bei prašo priteisti iš ieškovų atsakovui sumokėtą žyminį mokestį – 1916,69 Lt. Nurodo, kad:

1) Spręsdamas ieškovų reikalavimą atstatyti ieškinio senaties terminą, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taip netinkamai taikė materialines teisės normas ir dėl to nepagrįstai šį ieškovų reikalavimą patenkino. DK numatytas vieno mėnesio senaties terminas, per kurį darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, turi teisę kreiptis į teismą. Šiuo atveju šis terminas buvo praleistas. Be to, ieškovai nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido įstatymo nustatytą terminą.

2) Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino įrodymus bei klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl to nepagrįstai patenkino ieškovų reikalavimą pripažinti S.J. atleidimą iš darbo neteisėtu. Atsakovas S.J. atleido iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Atsakovas, kad S.J. medicinos pažymėjimas nepratęstas sužinojo 2003 m. balandžio 15 d., kai Civilinės aviacijos administracijos Civilinės aviacijos medicinos skyriaus vedėjas informavo 2003 m. balandžio 15 d. raštu atsakovą, kad atsižvelgiant į Civilinės aviacijos specialistų medicinos ekspertizių atlikimo taisykles bei įvertinus gautus duomenis, Civilinės aviacijos administracijos Civilinės aviacijos medicinos skyrius nepratęsė S.J. sveikatos pažymėjimo. Atsakovui paprašius patikslinti ar S. J. gali eiti sutartyje numatytas piloto pareigas, 2003 m. gegužės 23 d. Civilinės aviacijos administracija informavo, kad S. J. sveikatos pažymėjimas nepratęstas, todėl jis negali skraidyti pilotu orlaivio įgulos sudėtyje. Šis Civilinės aviacijos administracijos sprendimas atsakovui yra privalomas. Atsakovas siūlė S.J. užimti kitas pareigas, tačiau jis atsisakė.

3) Vilniaus apygardos teismas neteisingai nurodė, kad S. J. dirbdamas pas atsakovą kėlė klausimą dėl jo sužalojimo pripažinimo nelaimingu atsitikimu darbe. S. J. buvo atleistas 2003 m. liepos 31 d., o nelaimingo atsitikimo kelyje į darbą aktas buvo surašytas 2004 m. vasario 20 d., t.y. praėjus pusmečiui po jo atleidimo. Teisminę procedūrą S.J. pradėjo praėjus 3 mėnesiams po jo atleidimo iš darbo dienos, todėl atsakovas neturėjo jokių duomenų, kad turėtų taikyti DK 133 straipsnio nuostatas. Be to, DK 129 straipsnis netaikytinas kai darbo sutarties nuraukimas grindžiamas DK 136 straipsnyje ar kituose teisės aktuose nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.

4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovų reikalavimą priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką.

Ieškovė J. J.atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 2005 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl prašo jį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

1) Byloje įrodyta, kad S. J. sveikatos būklė atleidimo iš darbo dieną buvo sunki ir tai yra svarbi priežastis atnaujinti senaties terminą.

2) Atsakovas pradžioje nepripažino, kad S. J. buvo sužalotas pakeliui į darbą, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas įpareigoti Valstybinę darbo inspekciją Nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Kad atsakovas nepripažino, jog S.J. buvo sužalotas pakeliui į darbą, patvirtina ir AB „Lietuvos avialinijos“ darbų, priešgaisrinės ir civilinės saugos inspektoriaus S. J. paaiškinimas. Todėl nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad S.J. inicijavo teisminę sužalojimo pripažinimo nelaimingu atsitikimu darbe procedūrą praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo jo atleidimo iš darbo.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes dėl senaties termino taikymo, LR DK 136 str. 1 d. 4 p., bei 133 str. taikymo.

Dėl ieškininės senaties

LR DK 297 str. nustatyta, kad darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavimo turi teisę kreiptis į teismą.

S.J. su įsakymu apie jo atleidimą iš darbo (b.l. 76, t.1) buvo supažindintas 2003 07 31 (b.l. 67 t.1). Į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo jis kreipėsi 2003 10 08 (b.l. 2 t.1), t.y. praleidus įstatymo nustatytą ieškininės senaties terminą.

Ieškovas prašė atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą, nurodydamas, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių (t.y. dėl blogos sveikatos).

Ieškovo teisių perėmėjai taip pat prašė atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą ieškininės senaties terminą.

LR CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktus į bylą įrodymus apie S.J. sveikatą (turėjo sunkią galvos traumą, buvo operuotas ir kt.) padarė pagrįstą išvadą, kad ilgalaikė bloga sveikatos būklė neleido per sąlyginai trumpą (vieno mėnesio) terminą pateikti teismui tinkamai paruoštą ieškinį. Jo sveikatos būklė buvo svarbi ieškinio senaties praleidimo priežastis ir todėl teismas pagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą.

Atsakovo apeliacinio skundo motyvai, kad byloje nėra įrodymų apie S.J. būklę po jo atleidimo t.y. nuo 2003 07 31 iki 2003 08 31, kad jo patirta galvos trauma bei jam atlikta operacija buvo 2002 m., neįrodo, kad iš tikrųjų S.J. neturėjo jokių sveikatos problemų, dėl kurių jam buvo sunku per vieną mėnesį pateikti ieškinį. Priešingai, byloje esantys medicininių įstaigų dokumentai rodo, kad S.J. nuo 2002 10 14 d. pastoviai turėjo sveikatos problemų.

Dėl LR DK 136 str. 1 d. 4 p taikymo

Pagal LR DK 136 str. 1 d. 4 p. darbo sutartis turi būti nutraukiama kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Tai yra privalomas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Šiuo pagrindu darbo sutartis nutraukiama nepriklausomai nuo darbo sutarties šalių priežasčių. Darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties šalių valią. Nutraukiant darbo sutartį pagal minėtą DK straipsnį netaikomos garantijos, kurios numatytos darbuotojams, atleidžiamiems iš darbo pagal DK 129 str.

S.J. pas atsakovą dirbo ,,Boeing“ grupės antruoju pilotu (b.l. 64-66 t.1). 2003 04 15 Civilinės aviacijos administracija informavo atsakovą, kad nepratęs piloto S. J. sveikatos pažymėjimo (b.l. 69 t.1) bei nurodė, kad S. J. negali skraidyti pilotu orlaivio skrydžio įgulos sudėtyje (b.l. 70 t.1). Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, civilinėje aviacijoje sprendimą ar pilotas dėl sveikatos būklės gali dirbti tokį darbą priima Civilinės aviacijos administracijos medicinos sektorius. Jokiam kitam organui ar komisijai tokia teisė nebuvo suteikta (LR Aviacijos įstatymas, LR susisiekimo ministro 1999 09 09 įsakymu Nr. 336 patvirtinti civilinės aviacijos specialistų licencijavimo nuostatai, LR sveikatos apsaugos ir susisiekimų ministro 1996 12 13 įsakymu Nr. 652/394 patvirtintos civilinės aviacijos specialistų, medicinos ekspertizių atlikimo taisyklės).

Vyriausiojo civilinės aviacijos medicinos eksperto galutinis sprendimas (išvada) yra privaloma ir aviakompanijai (atsakovui) ir pilotui. Šios išvados neginčijo S.J., dėl jos pagrįstumo nebuvo ginčo ir nagrinėjant bylą teisme. Esant išvadai, kad pilotas S. J. negali dėl sveikatos būklės atlikti darbo, sulygto darbo sutartimi, atsakovas pagrįstai jį atleido iš darbo pagal LR DK 136 str. 1 d. 4 p. Nors atleidžiant iš darbo darbuotoją LR DK 136 str. 1 d. 4 p. pagrindu nereikalaujama, kad jam būtų pasiūlytas kitas darbas, bet atsakovas siūlė S.J. eiti kitas pareigas, nesusijusias su piloto darbu, tačiau S.J. nepasirinko ne vienos iš keturių jam siūlomų pareigybių (b.l. 75 t.1).

Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S.J. sveikatos būklė nebuvo tinkamai ištirta prieš jį atleidžiant iš darbo, nes prieš atleidimą jis dirbo pilotu. Kad S.J. sveikatos būklė nebuvo gera patvirtina tiek prieš jo atleidimą pateiktos įvairios pažymos, tiek ir po jo atleidimo pateiktos pažymos. Todėl abejoti Civilinės aviacijos medicinos specialistų išvadomis nėra jokio pagrindo. Be to, kaip jau buvo minėta, išvados neginčijo ir pats S.J.

Pateiktuose į bylą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (b.l. 78-80 t.1) nurodyta, kad 2003 m. birželio, liepos mėnesiais S.J. dirbo, tačiau, kad jis skraidė pilotu orlaivio skrydžio įgulos sudėtyje nėra atžymų.

Kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovė, S.J. 2003 m. birželio, liepos mėnesiais dirbo, tačiau neskraidė orlaiviu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jis galėjo atlikti ir atliko sutartimi sulygtą darbą po to, kai jam nebuvo pratęstas sveikatos pažymėjimo galiojimas.

Dėl LR DK 133 str. taikymo

Pirmosios instancijos teismas S.J. atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu ir dėl DK 133 str. nurodytų garantijų pažeidimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. sausio 16 d. sprendimu S.J. sužalojimas buvo pripažintas nelaimingu atsitikimu, susijusiu su darbu ir 2004 m. vasario 20 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo kelyje į darbą aktas (b.l. 163-164, 212 t.1). Iki jo atleidimo iš darbo jam nebuvo nustatytas invalidumas, jis nebuvo visiškai atgavęs darbingumo.

Atsakovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nurodė, kad nelaimingo atsitikimo kelyje į darbą aktas buvo surašytas praėjus pusmečiui po S.J. atleidimo iš darbo. Teisminę procedūrą dėl sužalojimo pripažinimo nelaimingu atsitikimu darbe S.J. pradėjo tik 2003 m. lapkričio 1 d., t.y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po atleidimo iš darbo.

S.J. atleidimo iš darbo dieną atsakovas neturėjo ir negalėjo turėti jokių dokumentų, patvirtinančių S.J. sužalojimą, susijusį su darbu. Taip pat atsakovas, taikydamas sisteminį DK normų aiškinimą, laiko, kad LR DK 133 str. garantijos S.J. atžvilgiu netaikomos, nes jis atleistas ne DK 129 str. pagrindu, bet 136 str. 1 d. 4 p. pagrindu.

Teisėjų kolegija iš dalies sutikdama su atsakovo argumentais, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, atleisdamas S.J. iš darbo pažeidė DK 133 str. nustatytas garantijas.

LR DK 133 str. nustato garantijas sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams, kitaip tariant šis straipsnis nustato darbo vietos išsaugojimo garantijas sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumas. Su darbuotoju, kuriam nustatytas neįgalumas, darbo sutartis gali būti nutraukiama laikantis šio skirsnio nuostatų.

S.J. buvo sužalotas 2002 m. spalio 14 d. Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad S.J. buvo gydomas stacionare, vėliau reabilitacinėje ligoninėje nuo 2002 m. spalio m. 14 d. iki 2003 m. balandžio mėn. 2003 m. gegužės mėnesį S.J. sugrįžo į darbą, tačiau nedirbo bet atostogavo iki 2003 m. birželio 20 d. (b.l. 78-79 t.1). Nuo 2003 m. birželio 23 d. iki 2003 m. liepos 31 d. S.J. dirbo (b.l. 79-80 t.1). S.J. buvo atleistas 2003 m. liepos 31 d.

Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad S.J. faktiškai dirbti galėjo, tačiau negalėjo dėl sveikatos būklės atlikti sutartimi sulygto (piloto) darbo. Todėl jam nesutinkant dirbti kitokį darbą, jis buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 1 d. 4 p. Atsižvelgiant į tai, kad atleidimo iš darbo dieną, S.J. nesirgo, jo darbingumas buvo atgautas (dirbo iki atleidimo iš darbo). Tuo laiku jis nesikreipė dėl neįgalumo nustatymo (kreipėsi tik po atleidimo iš darbo 2003 09 10). Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, atleisdamas S.J. iš darbo pagal DK 136 str. 1 d. 4 p., pažeidė DK 133 str. nurodytas darbo vietos išsaugojimo garantijas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškinys ir S. J. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu bei priteista iš atsakovo ieškovams atitinkamos sumos už priverstinės pravaikštos laiką, ir valstybei žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nėra pagrįsta ir dėl to sprendimas keistinas panaikinant skundžiamą sprendimo dalį ir šioje dalyje ieškinį atmetant.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti:

sprendimo dalį, kuria pripažintas S. J. atleidimas iš darbo neteisėtu ir priteista iš atsakovo AB Aviakompanija ,,Lietuvos avialinijos“ ieškovams J. B. ir A. J. po 23958,58 Lt. ir J. J. 15972,38 Lt, bei priteista valstybei 1916,69 Lt žyminio mokesčio ir 75,80 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.