Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1297-929/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-08-08
Bylos Nr.
1-1297-929/2013
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01418-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Nukentėjusysis
A. Š.
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Svetlana Pronina
Baudžiamoji byla Nr. 1-1297-929/2013Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01418-2012Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.26.2.1.; 2.1.15.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Jolantai Pranaitienei, Jurgai Dringėlytei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,kaltinamojo gynėjai advokatei Svetlanai Proninai,nukentėjusiam A. Š.,nukentėjusiųjų įstatyminiams atstovams N. A., R. A.,vertėjams Giedriui Račkauskui, Andriui Krušnai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2012-07-19 laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 17.30 val. viešojoje vietoje, Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra tyčia, be aiškios priežasties, dešine ranka trenkė nukentėjusiajam nepilnamečiui A. Š. į kairę akį, po ko paėmė nukentėjusįjį už pečių, jį sulenkė ir apglėbęs ranka jo kaklą, bandė smaugti, po ko jį nugriovė ant žemės ir trenkė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam A. Š. į galvą, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną nuo 17.00 val. iki 17.30 val. garaže jo patėvis remontavo siurblį. Šalia buvo jo motina su šuniuku. Šuniukas buvo su pavadėliu ištraukiamu mechanizmu ir be antsnukio, nes yra tam per mažas. Jis yra kinų kuoduotųjų veislės, mažas, apie 30 cm ūgio, neagresyvus. Nuo gatvės pradžios link jų garažo ėjo du vaikinai, vienas vyresnis, kitas jaunesnis. Šuniukas pribėgo prie vyresniojo vaikino – A. Š., jis nekando, nešokinėjo, galimai sulojo. Šuniukas dažnai pribėga prie žmonių, nes nori žaisti, bendrauti, jis niekam nėra įkandęs. Tuo metu jis buvo prie garažo ir stebėjo ką tie vaikinai darys. Tada A. Š. pradėjo mosikuoti kojom, kad neprieitų šuniukas, jo motinai M. M., kuri lakė šunį, liepė jį patraukti. Ji įspyrė šuniukui ir šis sucypė. Jaunesnis berniukas stovėjo šalia, gal už 3 metrų, nematė, kad šuniukas būtų prie jo pribėgęs, jis pribėgo prie abiejų berniukų. A. Š. ištraukė daiktą panašų į pistoletą, juodos spalvos. Su šiuo ginklu mosikavo, sakė, kad šaus, taikėsi tiek į šuniuką, tiek į motiną. Pagalvojo, kad tikras dujinis ginklas, negalėjo įvertinti, ar tai buvo tikras ginklas ar ne. Pradėjo gintis. Pribėgęs atėmė ir išmetė jam iš rankos tą ginklą ir suprato, kad ginklas žaislinis. Tada jie įsikibo vienas kitam į atlapus. A. Š. bandė jį patraukti ir nustumti. Šalia stovėjo automobilis „Seat Ibiza“. Jis stūmė A. Š., jis krito ir atsitrenkė galva į automobilio sparną. Jam nukrito akiniai. Tada priėjo, prispaudė gulintį nukentėjusįjį su keliu ir sudavė vieną smūgį į pilvą. Nukentėjusiojo brolis matė konfliktą, tačiau nebuvo išsigandęs, nematė, kad jis verktų. Tuo metu pasikarščiavo, suprato, kad jie išsigando šuns. Kelias sekundes laikė prispaudęs. Tada paleido ir liepė dingti iš kiemo. Šalia buvo jo patėvis V. Z. ir motina M. M., jie stebėjo konfliktą, motina bandė atitraukti šunį. Nukentėjusysis atsistojo, patėvis padavė jam nukritusius akinius. Po to, gal po 10 min., sudėjo į garažą daiktus ir su patėviu ir motina nuėjo namo. Jie liko, fotografavo patėvio V. Z. ir jo automobilius. Anksčiau su nukentėjusiaisiais nebuvo pažįstamas. Šuniukas priklauso jo sesei, tačiau dažnai būna pas juos namuose.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad jie su broliu A. A. ėjo iš žaidimų aikštelės. Brolis ėjo iš kairės pusės, arčiau namo. Ten buvo pasodinta eglutė, todėl nematė, ar aplinkui buvo žmonių. Nuo moters pavadėlio pribėgo šuo, atsistojo ant užpakalinių kojų ir įsikibo broliui virš alkūnės su dantimis, tačiau jokių sužalojimų nepadarė. Šuo buvo jam iš šono, atrodė agresyvus, urzgė ir lojo. Jis trepsėjo koja, mosikavo rankomis ir primynė pavadėlį, kad šuo negalėtų prieiti prie brolio. Moteris tuo metu šuniuką laikė už pavadėlio. Jis su savimi, kairėje rankoje nešėsi brolio pistoletą, tačiau juo nesitaikė į šunį, juo mosikavo turėdamas rankoje. Kaltinamasis išėjo iš garažo ir jį užpuolė tuo metu, kai buvo primynęs pavadėlį ir šuo nustojo kąsti ir loti. Kaltinamasis jį pastūmė ir tada sudavė vieną smūgį dešine ranka Švelnindamas situaciją, priartėjo prie kaltinamojo pasilenkdamas, korpusu. Tada kaltinamasis paėmė jį už pečių.. Kai parkrito ant žemės, kaltinamasis jam smūgiavo į veido ir krūtinės sritį. Vieną kartą pastūmė, smūgiavo į galvą, spyrė į krūtinę. Kai parkrito, kaltinamasis jam sudavė ne mažiau dviejų smūgių. Sudavė vidutinio stiprumo smūgius, stiprus buvo antrasis smūgis į galvą. Jis sakė, kad gina brolį, o kaltinamasis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jam buvo didelis guzas ant galvos. Brolis buvo šalia bortelio, jis viską matė, išsigandęs rėkė, dabar bijo šunų. Atsistojo, priėjo prie brolio pažiūrėti, ar jis nesužalotas. Jam padavė akinius. Tada kaltinamasis su tėvais užsidarė į garažą ir po kiek laiko nuėjo namo. Jis padarė nuotrauką mašinos, kuri stovėjo šalia garažo.

Nukentėjusioji R. A. parodė, kad dieną kai įvyko įvykis, ji grįžo namo 19 val. Vaikai buvo labai susijaudinę. Vyresnysis A. Š. papasakojo, kad brolį beeinant namo užpuolė šuniukas. Jis įsikabino vaikui į ranką. Rankos neperkando. Jis užmynė ant jo pavadėlio, kad brolio nepasiektų. Brolis išsigando, verkė, pabėgo už eglučių. Vyresnysis sūnus pasakojo, kad jį stūmė, tada jis gavo smūgį. Buvo kraujosruvos po dešiniu skruostikauliu. Jis buvo smaugiamas, sakė, kad gynė brolį, kad buvo spardomas kojomis. Iš karto apžiūrėjo sunų ir pastebėjo didelį guzą galvoje. Jam skaudėjo judinant žandikaulį. Apžiūrėjo krūtinę, buvo matomos mažiausiai keturios mėlynės ant veido plaukų augimo linijoje, paakyje. Sūnus sakė, kad jį spardė kojomis. Jis gynėsi rankas pakėlęs virš galvos Mažasis sūnus buvo labai išsigandęs, nebeverkė, pasakojo, kaip spardė brolį, prašė paaiškinti, kodėl teta sakė, kad gerai padarei, kai jo brolį sumušė. Iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Matydama, kad vyresnis vaikas sumuštas, ant mažojo sumušimų nematė, vežė į Santariškes, kur jis buvo apžiūrėtas. Sūnui davė nuo skausmo vaistų, reikėjo stebėti, ar nesvaigsta galva, ar nepykina. Po įvykio mažasis sūnus jaučiasi nesaugus, bijo šunų. Jai taip pat pablogėjo sveikata. Vyresnysis sūnus patyrė didelį stresą, pažeminimą. Ją kaip mamą išgąsdino ir nustebino neproporcinga agresija.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis nukentėjusysis A. A. parodė, kad vasarą, per pietus jį užpuolė šuo, o brolis jį gynė. Įvykis buvo netoli jų namų, buvo kelias, šalia medžiai. Ten žmonės vaikšto. Jis ėjo su broliu, šuo jį pamatė, pribėgo, šoko jam ant rankos šoko šuo ir įkando į ranką, tačiau neprakando. Jis kando į kairę ranką, prie alkūnės. Tas šuo buvo mažiukas, žemiau jo kelio. Tuo metu jis ir jo brolis rankose turėjo du žaisliukus, pistoletukus, juodos spalvos. Tie pistoletai nešaudo, jie žaisliniai. Jie šaudo kulkytėmis, bet jis jų neturi. Kai šuo kando jam į ranką, tie kiti žmonės stovėjo ir žiūrėjo, o jo brolis jį gynė. Jis nubaidė šunį. Išgąsdino, kad nubėgtų. Brolis šunį nustūmė, kad nepultų. Tada tas žmogus pradėjo keiktis, pargriovė brolį, trenkė ir pradėjo spardyti. Broliui trenkė iš kumščio į pilvą. Su kojomis broliui spyrė labiau į pilvą, daugiau nei vieną kartą. Kai brolis nukrito ir jam spyrė, to žmogaus tėvai jį gynė. Kai jo brolį A. mušė, jis dengėsi galvą. jo brolis tam žmogui nesudavė nei vieno smūgio, jo nemušė. Šuo buvo su pavadėliu. Šunį laikė už pavadėlio tas žmogus, kuris mušė brolį. Žmogus, kuris mušė brolį, jam nieko nedarė, jam nieko nesakė. Broliui sakė, pradėjo keiktis, kad brolis nelįstų prie šuns. Tas žmogus, kuris mušė brolį, kalbėjo lietuviškai. Jis sakė gal kokius tris žodžius. Taip tėvai tam žmogui sakė liautis. Toje vietoje buvo trys žmonės be jo ir brolio. Jis tuo metu jautėsi blogai, buvo liūdna dėl brolio. Pats buvo išsigandęs, bijojo to šuns ir žmogaus. Kai jo tėvai pasakė, kad taip nedarytų, tas žmogus nuėjo. Jis nuėjo vienas, o tėvai dar liko. To žmogaus, kuris mušė jo brolį, nėra anksčiau matęs (b.l. 39-41).

Liudytoja M. M. parodė, kad bevedžiodama šunį pamatė einančius vaikiną su mažu berniuku. Šuo mažas, kinų kuoduotųjų veislės, neagresyvus, buvo su pavadėliu. Šuo pribėgo prie vyresniojo berniuko – A. Š.. Jis tik sulojo, bet nieko nedarė. Vyresnysis berniukas šuniui spyrė koja, o ji paklausė ką jis daro. Tuo metu jos sūnus buvo prie garažo ir valė automobilį. A. Š. įkišo ranką į striukės kišenę, ištraukė šautuvą, nusitaikė ir sakė, kad šaus. Šuo jam neįkando. Tas mažas berniukas buvo krūmuose. Kai išgirdo, kad ji šaukia, pribėgo sūnus, paėmė pistoletą ir pastūmė A. Š.. Vaikinas ir sūnus abu vienu metu susikibo. Užsikabino už šaligatvio ir užgriuvo ant automobilio sparno. Jie abu kartu stumdytis pradėjo, sūnus A. Š. nuo jos atstūmė. Tada ištraukė pistoletą ir metė į krūmus. Prie mažojo berniuko šuo nebuvo pribėgęs, berniukas stovėjo krūmuose. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė, kad šuo prie mažojo berniuko pribėgo. Berniukai ėjo pro šunį, šuo nepribėgo, gal truputi priėjo, žengė žingsnelį šalia. Šuo lojo, pažaisti norėjo, pasisveikinti. Vaikinas koja jam sudavė, neprašė patraukti šuns. Jos sūnus A. Š. smūgių nesudavė. Jie užsikabino už šaligatvio ir užgriuvo ant automobilio. Jeigu sūnus norėtų, tai būtų sumušęs, bet nieko nedarė, tik gynė ją. Ji liepė jiems keltis, jie atsikėlė ir nuėjo. Jai atrodo keista, kad A. Š. mažo šuns išsigando ir šauti norėjo. Nuėję namo pamatė pro langą, kad A. Š. vaikšto šalia mašinos. Nematė, kad A. Š. būtų padaryti kokie nors sužalojimai. Šuo registruotas jos dukros vardu, tačiau gyvena su ja. Nuo A. Š. spyrio šuo šiek tiek šlubavo, tačiau ji nesikreipė į veterinarą.

Liudytojas V. Z. parodė, kad su A. M. garaže taisė dulkių siurblį. M. M. buvo su šunimi, o pro šalį ėjo vaikinas su mažesniu berniuku. Šuniukas ant pavadėlio pribėgo į jų pusę, sulojo, jis neurzgė, norėjo pažaisti, atkreipti dėmesį. Prie abiejų vaikų šuo pribėgo, nes jie ėjo kartu. Būna, kad šuo nori pažaisti, gal letenomis palietė norėdamas pažaisti. M. pašaukė šunį. Šuo sucypė, nubėgo po eglute, o A. Š. ėjo jam iš paskos. Jis spyrė šuniui koja. M. suriko ką darai, tada vaikinas išsitraukė ginklą, kuris atrodė kaip pistoletas, nusitaikė į šunį ir į M. ir sakė, kad šaus. M. surėkė, sūnus pribėgo prie vaikino ištraukė ginklą. Vaikinas puolė A. Jie sugriebė vienas kitą už atlapų, pasistumdė. Tada A. A. Š. pastūmė, vaikinas užkliuvo ir pargriuvo ant mašinos. Kai trenkėsi, suveikė signalizacija. Po to A. nukentėjusiajam atidavė akinius, nes jie buvo nukritę, jis nebuvo jo prispaudęs prie žemės. Iš krūmų išlindo mažesnis berniukas. Jis neverkė. A. pasakė eik iš čia. Jis (liudytojas) į konfliktą nesikišo, tik liepė baigti, kai A. M. susikibo su A. Š.. Nukentėjusysis buvo nukritęs ant žemės, o A. M. tik susvyravo, jis smūgių nesudavė. Šuniukas po įvykio šiek tiek šlubavo, tačiau jie niekur dėl to nesikreipė. Po to jie nuėjo namo ir iš namų pro langą matė kaip A. Š. su vyru fotografavo automobilius prie garažų.

Liudytoja L. Š. parodė, kad tikslaus laiko neprisimena, tai buvo praeitais metais. Gavo pranešimą apie įvykį, kurio metu šuo apkandžiojo ar išgąsdino vaiką. Atvykus į įvykio vietą, nuėjo į nukentėjusiųjų butą, apklausė nukentėjusiuosius, surašė tarnybinį pranešimą. Vaikas buvo susijaudinęs. Pasakojo, kad vaikštinėjo kieme, o kaimyno šuniukas jį užpuolė, ar apkandžiojo. Pasakojo, kad kaimynas jį užpuolė ir sumušė, lyg sudavė smūgį į galvą. Sakė, kad brolį gynė. Nepamena, kad būtų pastebėjusi sužalojimus ant nukentėjusiojo kūno. Jeigu randa įvykio vietoje sužalotus asmenis, iškviečia greitąją medicinos pagalbą ir tai fiksuoja tarnybiniame pranešime. Nukentėjusiesiems pasiūlė kreiptis į policijos komisariatą.

Liudytojas R. V. parodė, kad nuvykus į įvykio vietą bute buvo du vaikai ir tėvai. Pasakojo, kad konfliktas kilo dėl šuns. Prisimena, kad matė A. Š.. Savo tarnybinį pranešimą surašė iš nukentėjusiųjų žodžių. Po to jie patys kreipėsi į policijos komisariatą. Ant nukentėjusiojo kūno sužalojimų nepastebėjo. Esant sužalojimams visada pasiūlo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o šiuo atveju to nebuvo. Neprisimena, ar asmenys skundėsi kokiais tai sužalojimais, tačiau jeigu būtų skundęsi, apie tai būtų nurodyta tarnybiniame pranešime. Jeigu tarnybiniame pranešime neparašyta, tai vadinasi mėlynių ar kitų akivaizdžių sužalojimo požymių ant nukentėjusiojo kūno nebuvo.

2012-08-13 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos trys nuotraukos pateiktos kaltinamojo A. M., kuriose pavaizduotas jam priklausantis automobilis SEAT IBIZA valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (b.l. 69-70)

2012-07-20 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje. (b.l. 10-11)

2012-08-14 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos dvi automobilių nuotraukos, kurias pateikė nukentėjusysis, nurodydamas, kad minimi automobiliai priklauso jį mušusio asmens artimiesiems. Nuotraukose pavaizduoti automobiliai SEAT valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA YARIS valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (b.l. 32-33)

2012-07-27 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. Š. atpažino A. M., kaip jį mušusį asmenį. (b.l. 27-30)

2012-07-27 specialisto išvadoje Nr. G1745/12(01 nurodyta, kad A. Š. kūne apžiūros metu išorinių sužalojimų žymių nėra. Išorinių sužalojimo žymių, skeleto kaulų lūžių nekonstatuota ir pateiktuose medicininiuose dokumentuose. Vaikų ligoninėje nustatytas galvos ir krūtinės ląstos sumušimas, sužalojimai nevertinami, nes diagnozė paremta tik subjektyviais skausminiais nusiskundimais, bet nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mąstą. Smūgių sudavimo fakto nustatymas yra teisėsaugos kompetencijoje. Nustačius šį faktą, gali būti spręstina A. Š. fizinio skausmo sukėlimo galimybė. (b.l. 25-26).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismo posėdyje kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę ir inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiųjų A. Š., A. A., įstatyminės atstovės R. A. parodymai, kurie yra nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusieji nurodė, kad prie mažamečio A. A., garažų teritorijoje, pribėgo kaltinamojo A. M. šeimos šuo ir bandė įkąsti į ranką. Nukentėjusysis A. Š., siekdamas apginti brolį, bandė šunį nuvyti- mosikavo rankomis, primynė jo pavadėlį ir buvo užpultas kaltinamojo. Tiek A. Š., tiek A. A. nurodė, kad kaltinamasis pastūmė A. Š. ir smūgiavo jam į galvą bei į krūtinės sritį. Šiuos parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų L. Š. ir R. V. parodymai, kurie nurodė, kad buvo iškviesti dėl įvykio, kurio metu kaimynų šuo užpuolė nukentėjusįjį bei, kad nukentėjusieji ir jų tėvai iš karto po įvykio nurodė tą aplinkybę, kad jų sūnus A. Š. buvo sumuštas. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. pripažino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo A. Š. įvyko konfliktas, jie susistumdė ir nukentėjusysis nukrito bei atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Tačiau kaltinamasis nurodė sudavęs tik vieną smūgį nukentėjusiajam į pilvą ir teigė, kad pastarasis spyrė jų šuniui, grasino jo motinai pistoletu, kas ir išprovokavo konfliktą. Tokius kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojais apklausti jo motina M. M. bei patėvis V. Z.. Tačiau šie liudytojai neigė, kad kaltinamasis A. M. mušė nukentėjusįjį A. Š. ir laikė jį prispaustą prie žemės. Šiuos parodymus teismas vertina kaip nepagįstus, nes jie neatitinka ne tik nukentėjusiųjų, bet ir paties kaltinamojo parodymų. Be to, liudytoja A. M. parodė, kad jų šuo pribėgo ne prie mažamečio A. A., bet prie nukentėjusiojo A. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad šuo pribėgo prie mažesnio berniuko, tačiau savo parodymų keitimo priežasčių teismui paaiškinti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atitinka tikrovę liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad šuo pribėgo būtent prie mažamečio A. A.. Šiuos parodymus patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai. Tai, kad prieš nukentėjusįjį A. Š. buvo naudojamas smurtas patvirtina ir byloje esanti Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė Nr.-2PA-14286, kurioje nurodyta, kad A. Š. 2012-07-19, t.y. įvykio dieną, nustatyti sumušimai ir nubrozdinimai (b. l. 120-121). Kita vertus, 2012-07-27 specialisto išvadoje Nr. G1745/12(01 nurodyta, kad A. Š. kūne apžiūros metu išorinių sužalojimų žymių nėra. Išorinių sužalojimo žymių, skeleto kaulų lūžių nekonstatuota ir pateiktuose medicininiuose dokumentuose.

Vertindamas konflikto priežastis teismas atsižvelgia į tai, kad prie A. A. pribėgęs šuo buvo mažo ūgio, ir atsižvelgiant į jo veislės specifiką, realios grėsmės mažamečio sveikatai sukelti negalėjo. Tačiau iš paties A. A. parodymų matyti, kad šuo jį išgąsdino. Tą aplinkybę, kad nukentėjusieji išsigando šuns, patvirtino ir liudytojai M. M. bei A. Z.. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo A. Š. veiksmai, kuriais jis siekė nuvyti pribėgusį šunį, taip siekdamas apginti mažametį brolį, nelaikytini neteisėtais. Be to, kaltinamojo ir liudytojų M. M. bei A. Z. nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis A. Š. grasino ginklu bei tyčia spyrė šuniui, paneigia nukentėjusiųjų parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Nukentėjusieji neneigė, kad įvykio metu su savimi turėjo žaislinį pistoletą, A. Š. pripažino, kad jį turėjo rankoje ir mojavo siekdamas nuvyti šunį. Tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė neduoda pagrindo išvadai, kad kaltinamojo motinai M. M. ar šuniui dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų buvo iškilusi reali grėsmė ir A. M. turėjo priežastį bei teisėtą pagrindą juos ginti. Pats kaltinamasis parodė, kad pribėgęs prie A. Š. ir ištraukęs jam iš rankų pistoletą suprato, kad jis žaislinis, tačiau, nepaisant to, nenutraukė savo smurtinių veiksmų jo atžvilgiu.

Byloje nėra paneigti kaltinamojo ir liudytojų M. M. bei A. Z. parodymai, kad jų šuo yra neagresyvus, pribėgo prie berniuko tik norėdamas pažaisti, atkreipti dėmesį, todėl teismas pažymi, kad nukentėjusysis A. Š. turėjo galimybę pasirinkti kitokį savo elgesio variantą siekdamas apsaugoti išsigandusį brolį, t. y. ne vyti šunį, trypdamas kojomis ir mosuodamas rankomis bei žaisliniu pistoletu, bet bandyti nuraminti brolį parodyti, kad šuo nekelia grėsmės, paprašyti savininkės jį patraukti ir pan. Tačiau ši aplinkybė nepateisina kaltinamojo A. M. smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu ir nešalina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jis įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smurtavimu prieš nukentėjusįjį A. Š., sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Nustatyta, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje, garažų teritorijoje, prie gyvenamųjų namų, kurioje vaikščioja žmonės, įvykio liudininkais buvo keletas asmenų, tame tarpe ir nukentėjusysis mažametis A. A., kuriam A. M. smurtas prieš jo brolį sukėlė baimę ir stresą. Dėl to teismas konstatuoja, kad kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam A. Š..

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusieji A. Š., A. A., R. A. bei nukentėjusiųjų įstatyminiai atstovai pareiškė civilinį ieškinį kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo A. M. A. Š. naudai 6000 Lt, A. A. naudai – 4000 Lt bei R. A. naudai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio metu buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam A. Š.. Nukentėjusieji dėl šios nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų motina R. A. nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų A. Š. patyrė sužalojimus, fizinį skausmą, baimės jausmą pažeminimą, nepasitikėjimą savo jėgomis. Mažametis A. A. patyrė išgąstį. Jam atsirado baimės jausmas, perdėtas jautrumas, jis iki šiol bijo šunų bei vienas išeiti į kiemą. Nukentėjusioji R. A. patyrė didelius išgyvenimus dėl savo vaikų užpuolimo, jai atsirado baimės ir nesaugumo jausmas. Kita vertus, teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą atsižvelgia ir į tai, kad jokie objektyvūs sužalojimai nukentėjusiajam A. Š. nebuvo nustatyti. 2012-07-27 specialisto išvadoje Nr. G1745/12(01 nurodyta, kad A. Š. diagnozė paremta tik subjektyviais skausminiais nusiskundimais, bet nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Nors šio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė R. A. teismo posėdyje nurodė, kad matė ne mažiau kaip keturias kraujosruvas sūnaus veide, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina nei medicininiai dokumentai, nei liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurie bendravo su nukentėjusiuoju iš karto po įvykio. Pats A. Š. teismo posėdyje nurodė, kad grumtynės su kaltinamuoju vyko labai trumpai, tik kelias sekundes. Be to, nenustatyta, kad mažametis nukentėjusysis A. A. būtų apkandžiotas ar apdraskytas šuns. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika, suformuota nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam A. Š. priteistina 3000 Lt, nukentėjusiajam A. A. - 2000 Lt, o nukentėjusiajai R. A. – 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškinio užtikrinimo priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam A. M. netaikytinas, nes iš byloje esančių pažymų matyti, kad jis registruotas darbo biržoje ir neturi jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima apriboti nuosavybės teisę (b. l. 132-135).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, šis nusikaltimas baigtas, panaudotas smurtas prieš nepilnametį asmenį mažamečio jo brolio akivaizdoje; į kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 77-78). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta paskiriant A. M. viešųjų darbų bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58-59), nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje bei skirti jam 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Priteisti iš A. M. 3000 Lt nukentėjusiojo A. Š. naudai, 2000 Lt nukentėjusiojo A. A. naudai ir 1000 Lt nukentėjusiosios R. A. naudai neturtinei žalai atlyginti.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki tol, kol įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Rasa PaužaitėNuorašas tikras:Teisėja Rasa Paužaitė