- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- ATP-219-557/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-05322-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarimo, kuriuo E. C. nubaustas pagal ATPK 130² str. ir 124¹ str. 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. C. 2011 m. lapkričio 23 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 23 d. apie 23.22 val. Liepojos g. 10, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Ford Transit FT 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas girtumo (neblaivumo) laipsnis – 2,83 promilės), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 str. 3 d. numatytus pažeidimus. Taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, automobilio techninės apžiūros dokumento ir vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Tokiais veiksmais E. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. bei 16 p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 124¹ str. 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 27 d. nutarimu E. C. pripažino kaltu padarius ATPK 130² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams su automobilio „Ford Transit FT 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; pripažino kaltu padarius ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 30 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str., E. C. paskirta galutinė administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams su automobilio „Ford Transit FT 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Nutarime teismas, be kitų argumentų, nurodė, jog E. C. kaltė įrodyta iš dalies paties E. C. parodymais, liudytojo policijos pareigūno parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, alkotesterio parodymų kvitu, kita bylos medžiaga. Teismas pažymėjo, jog kaltinime pastebėta techninė klaida, kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad E. C. yra anksčiau paskirta nuobauda už ATPK 129 str. numatytus pažeidimus, o ne už 127 str. 3 d. numatytus pažeidimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. C. prašo peržiūrėti jo administracinio teisės pažeidimo bylą ir neskirti nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Nurodo, jog teismo sprendimas yra neteisingas. Jis automobilio nevairavo ir tai patvirtino liudytojas A. K.. Asmuo, vairavęs automobilį, randasi užsienyje. Policijos pareigūnas išsigalvojo matęs jį už vairo. Automobilis stovėjo ir jis prie jo stovėjo. Vairuotojas buvo pasišalinęs ir, kadangi jis buvo išgėręs, pareigūnas nusprendė, jog jis vairavo. Teisme pareigūnas nurodė jo automobilį matęs jau ne kartą pažeidinėjant taisykles, tačiau šį automobilį jis turi tik vieną dieną.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. C. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus - teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. E. C. versija, neva automobilio jis nevairavo, jį vairavo kitas asmuo, yra visiškai paneigta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 6), alkotesterio parodymų kvitu (b.l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 10-11), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 12, 13), liudytojo policijos pareigūno J. G. teismo posėdžio metu duotais parodymais (b.l. 66-67).
Apeliantas neigia įvykio metu vairavęs transporto priemonę, nurodo, jog jis automobilio nevairavo, o asmuo, vairavęs automobilį, šiuo metu yra užsienyje. Teigia, jog policijos pareigūnas išsigalvojo matęs jį už vairo. Kadangi jis stovėjo prie automobilio, o vairuotojas buvo pasišalinęs, pareigūnas nusprendė, jog vairavo būtent jis. Teismo posėdžio metu (b.l. 29-30) E. C. taip pat nepripažino vairavęs automobilio, nurodė, jog lapkričio 23 d. po 21 val. pas jį atėjo A. K. ir paprašė pavežti. Jis nesutiko, kadangi buvo išgėręs. Tada A. K. pasiūlė pavairuoti savo draugui, kuris buvo blaivus ir turėjo vairuotojo pažymėjimą. Pastarasis ir vairavo jo žmonai N. K. priklausantį automobilį „Ford Transit“. Jie važiavo iš Girulių į Liepojos g. Automobilį vairavo Vidmantas, kurio pavardės jis nežino, ir kartu dar važiavo A. K.. Kai automobilis užgeso ir Vidmantas nebemokėjo jo užvesti, supyko ir nuėjo, pasakęs: „patys tvarkykitės“. Jie taip pat išlipo ir, kai jis skambino N. K., nes norėjo, kad kas parvairuotų automobilį, privažiavo policija. E. C. pripažino (b.l. 43, 67), jog dokumentų pareigūnams nepateikė, nurodė, jog jų automobilyje nebuvo, jie buvo namuose. E. C. versiją, jog jis įvykio metu nevairavo, palaiko liudytojas A. K., kuris teismo posėdžio metu (b.l. 43) nurodė, jog jis su draugu Vidmantu, kurio pavardės nežino ir kuris neturi pastovios gyvenamosios vietos, norėjo važiuoti į parduotuvę. Kadangi E. C. buvo išgėręs, automobilio nevairavo. Draugas Vidmantas buvo blaivus. Kai mašina pradėjo gesti, minėtas draugas pradėjo šaukti ir išėjo. Jie bandė stumti automobilį į šoną, tačiau nespėjo, atvyko policijos pareigūnai ir jį bei E. C. sulaikė. Pareigūnai apkaltino E. C., nes jis buvo šalia vairuotojo pusės durelių. Nurodo, jog E. C. nevairavo. Liudytoja N. K. teismo posėdžio metu (b.l. 30) parodė, jog nors ir yra išsiskyrusi su E. C., gyvena viename bute ir leido pastarajam naudotis jos 2011 m. lapkričio 22 d. įsigytu automobiliu „Ford Transit“. Lapkričio 23 d. jos nebuvo namuose, nes dirbo. Vyras jai pasakojo, jog jis automobilio nevairavo ir ji juo tiki. Tuo tarpu E. C. kaltinančią versiją patvirtina liudytojo policijos pareigūno J. G. teismo posėdžio metu (b.l. 66-67) duoti parodymai, kad 2011 m., tikslios įvykio datos nepamena, patruliuodamas su A. N., naktį važiuodami pamatė, kaip į Liepojos g. esančią aikštelę prie spaudos kiosko įsuko mikroautobusas. Prieš tai buvo gavę pranešimą, jog automobiliu važinėja galimai neblaivūs asmenys, autobusiukas atitiko pagal požymius, todėl jie privažiavo patikrinti. Matė, jog automobilyje sėdėjo dviese. Labai gerai matėsi, kas sėdi už vairo ir kas vairavo. Kai pamatė, kad vaikinai lipa iš mašinos ir eina į skirtingas puses, jis su kolega privažiavo. Jiems privažiavus automobilio variklis jau buvo išjungtas. Įvykio vietoje buvo E. C. ir žemesnio ūgio jo draugas. Trečio asmens nebuvo. Akivaizdžiai matėsi, jog vaikinai neblaivūs. Anksčiau minėtų vaikinų jis nepažinojo. Jokių dokumentų vairuotojas nepateikė. E. C. sakė, jog nevairavo. Kai pas E. C. buvo rasti automobilio rakteliai, prasidėjo priešinimasis, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Pažymėtina, jog nepagrįstas apelianto argumentas, neva pareigūnas teismo posėdžio metu nurodė matęs jo automobilį jau ne kartą pažeidinėjant taisykles. Tokių pareigūno J. G. parodymų teismo posėdžio protokole nėra, jis tik nurodė (b.l. 66), jog iki sulaikymo buvo gauti trys pranešimai, apie galimai daromus minėto automobilio pažeidimus. Liudytojo policijos pareigūno J. G. teisme duoti parodymai atitinka pirminiame jo paaiškinime - tarnybiniame pranešime (b.l. 13) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Minėtus pareigūno parodymus taip pat patvirtina ir policijos pareigūno A. N., kuris taip pat tiesiogiai matė daromą pažeidimą, tarnybiniame pranešime (b.l. 12) užfiksuotos aplinkybės. Tarnybiniuose pranešimuose minėti policijos pareigūnai nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir teismo posėdžio metu apklausiamas J. G., t.y. kad 2011 m. lapkričio 23 d. 23.22 val. patruliuodami Liepojos g. link P. Lideikio g., pastebėjo automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pasuko ties Liepojo g. 10 namu ir sustojo. Tada privažiavo ir jie. Vėliau paaiškėjo, jog automobilį vairavo E. C., kuris sustojus automobiliui staiga išlipo iš automobilio vairuotojo pusės ir ėmė neigti vairavęs automobilį. Tačiau policijos pareigūnai automobilio iš akiračio nebuvo pametę, aiškiai matė, kad automobilį vairavo vyriškis, mūvintis megztą juodos spalvos kepurę ir juodos spalvos striukę. Šalia vairuotojo keleivio pusės sėdynėje sėdėjo asmuo, kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke su žieminiu rudu kailiu, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. K.. Vairuotojas jokio dokumento, t.y. nei vairuotojo pažymėjimo, nei transporto priemonės registracijos liudijimo, nei draudimo nepateikė. Apeliacinis teismas, įvertinęs byloje esančius E. C. kaltinančius įrodymus, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų, betarpiškai stebėjusių daromą pažeidimą, tarnybiniais pranešimais bei policijos pareigūno J. G. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie šiuo atveju yra kertiniai ir kuriais vienareikšmiškai paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama versija. Netikėti ar abejoti policijos pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki. Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas J. G. nurodė, jog iki įvykio E. C. jis nepažinojo. Jis teismo posėdžio metu pasižadėjo sakyti tiesą, savo parodymų teisingumą patvirtino parašu. Tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, jų suinteresuotumą melagingu E. C. apkaltinimu, nenurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tuo tarpu pažeidėjas E. C. ir liudytojas A. K., kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotu pripažinto policijos pareigūno parodymams, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms įvykio aplinkybėms ir kitai bylos medžiagai. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į liudytojo A. K. ryšį su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu – A. K. yra jo draugas, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad šis liudytojas yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie padėtų E. C. išvengti administracinės atsakomybės, todėl juos atmeta kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams ir aiškiai neatitinkančius tikrovės. Liudytoja N. K. įvykio vietoje nebuvo, jai apie įvykį papasakojo jos buvęs sutuoktinis E. C., su kuriuo ji kartu gyvena, todėl ji mano ir tiki, kad pastarasis įvykio metu nevairavo. Be to, E. C. įvykio metu vairavo minėtai liudytojai priklausantį automobilį, todėl žinodama, kad gresia transporto priemonės konfiskavimas, liudytoja N. K. taip pat suinteresuota duoti E. C. teisinančius parodymus.
Apygardos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog E. C. kaltė įrodyta remiantis liudytojo policijos pareigūno parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, alkotesterio parodymų kvitu. Teismo nutarime aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina E. C. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 130² str., 124¹ str. 7 d., padarymo. Apeliacinio skundo argumentai E. C. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Apeliaciniu skundu E. C. prašo neskirti jam nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Įvertinęs administracinės bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti E. C. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta jam inkriminuotų straipsnių sankcijose. Be to, pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas (LVAT administracinė byla N62-3803/2011).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
E. C. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo (neblaivumo) laipsnio, tokiu itin rizikingu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs E. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatęs jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsižvelgdamas į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, skyrė jam inkriminuotų pažeidimų sankcijose numatytų nuobaudų vidurkius. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad E. C. skirta galutinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka E. C. padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. C. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.