Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-59-843/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-06
Bylos Nr.
1S-59-843/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24376-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Aušra Bielskė, Nerijus Meilutis
Kaltinamasis
N. K.
Byla Nr. 1S-59-843/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24376-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,kaltinamajam N. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo N. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. liepos 25 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktus tuo, kad nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t. y., jis, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 19 d. 14.00 val. iki 2021 m. liepos 20 d. 6.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė A. S. ne mažiau tris kartus kairės rankos kumščiu į petį, nosį, galvą ir nemažiau du kartus pastūmė nukentėjusįjį, nuo ko jis galva trenkdamasis į sieną prarado sąmonę, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (N. K.), suvokdamas, kad nukentėjusysis dėl prarastos sąmonės yra bejėgiškos būklės ir negali aktyviai priešintis, siekdamas nuslėpti šį nusikaltimą, nustūmęs nukentėjusiojo kūną prie lango, išmetė jį pro ketvirtame aukšte esantį atidarytą buto langą, tuo padarydamas A. S. kūno sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva dešinės akies vokų išorinio kampo srityje, poodinėmis kraujosruvomis dešinio žasto, dešinio dilbio, dešinės blauzdos ir kairio kelio sąnario srityse, dauginiais odos nubrozdinimais abipus veido srityse, odos nubrozdinimu juosmens kairio šoninio paviršiaus srityje, minkštųjų audinių kraujosruva galvos kairėje pusėje, skeveldriniu nosies kaulų lūžiu, dešinio skruostikaulio visų ataugų atvirais lūžiais, dešinio smilkinkaulio lanko skeveldriniu lūžiu, viršutinių žandikaulių alveolinių ataugų lūžiais, krūtinkaulio ir dauginiais abipusiais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais kairėje pusėje, kairiojo plaučio pažeidimais ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę, juosmeninio I slankstelio kūno kompresiniu ir juosmeninių I-IV slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiais, dešinės mentės skeveldriniu lūžiu, stuburo krūtininių VIII-XII ir juosmeninių I-V slankstelių keterinių ataugų lūžiais, dešinio šeivikaulio ir dešinio blauzdikaulio lūžiais, blužnies ir kepenų plyšimais su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, aspiracija krauju, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu, t. y. sužalojimus, kurie kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nuo patirtų sužalojimų visumos nukentėjusysis A. S. mirė, ir taip tyčia nužudė bejėgiškos būklės A. S.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis N. K. 2021 m. liepos 25 d. 15.50 val. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. liepos 27 d. nutartimi N. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartimi kaltinamajam N. K. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. liepos 25 d. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad N. K. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai nebus pasiekti, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamasis N. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartį ir paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Skunde nurodoma, kad apygardos teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką (cituoja bylas Gillow prieš Jungtinę Karalystę, Bykov prieš Rusiją ir kt.) bei BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principo reikalavimą, nevertino kaltinamojo gynėjo išsakytų argumentų.

4.2. Kaltinamasis nesutinka su apygardos teismo nustatytu suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo). Anot kaltinamojo N. K., jis nesislapstė, būdamas nesuimtas palaikė ryšius su artimaisiais, t. y. nesilaikė konspiracijos, nesinaudojo telefoninėmis programėlėmis, todėl teisėsaugos pareigūnai galėjo žinoti jo buvimo vietą. Kaltinamasis nurodo, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini).

4.3. Kaltinamasis N. K. nesutinka ir su kitu suėmimo taikymo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus). Pasak jo, aplinkybė, jog asmuo yra teistas, šiame baudžiamajame procese negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti suėmimą. Kaltinamojo teigimu, turi būti atsižvelgta ne tik į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, bet ir į jų pobūdį bei laikotarpį, kada šios nusikalstamos veikos buvo padarytos. Nurodoma ir tai, kad negalima taikyti prievartos priemonės atsižvelgiant vien tik į pareikšto kaltinimo sunkumą (EŽTT sprendimas byloje Bykov prieš Rusiją).

4.4. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas nevertino galimybės jam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones (namų areštą, intensyvią priežiūrą). Pasak jo, nutartyje tik formaliai nurodyta, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas, atsižvelgiant į gręsiančią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tikimybę, jog kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas, negalimas.

5. Teismo posėdyje kaltinamasis prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo skundą, įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartis, kuria N. K. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog N. K. padarė nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų J. K. (t. 2, b. l. 74–75; t. 7, b. l. 155–159), P. S. (t. 2, b. l. 89–90; t. 7, b. l. 46–49), O. S. (t. 2, b. l. 103–104; t. 7, b. l. 13–16), V. R. (t. 2, b. l. 119–120, 122–123; t. 6, b. l. 119–122), R. Z. (t. 2, b. l. 92–93; t. 7, b. l. 133–134) parodymuose, asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokoluose (t. 2, b. l. 76–80, 145–148), iš dalies specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 98–108) bei specialisto paaiškinime (t. 7, b. l. 125–128), kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės tolesnio taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

8. Suėmimo terminas kaltinamajam N. K. pratęstas nustačius du suėmimo pagrindus – pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie suėmimo termino pratęsimo pagrindai buvo nustatyti teisėtai, pagrįstai ir šiuo metu nėra išnykę.

9. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gali patvirtinti informacija apie kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. N. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktuose, už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Apygardos teismas, svarstydamas dėl tolesnio suėmimo taikymo tikslingumo, nevertino vien bausmės griežtumo – teismas galimos pasislėpimo rizikos realumą įvertino kartu su duomenimis apie suimtojo ekonominius ir socialinius ryšius. N. K. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos – jos nėra deklaravęs nuo 2016 m. gruodžio 29 d. (t. 5, b. l. 79). Nors byloje yra duomenys dėl J. G. gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), suteikimo kaltinamajam (t. 5, b. l. 117; t. 7, b. l. 164), kartu vertintini ir J. G. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad su kaltinamuoju ji kartu gyveno du metus (2020–2021 m.), po to susipyko ir nebegyveno (t. 7, b. l. 155–159). Ikiteisminio tyrimo metu N. K. nurodė, kad iki sulaikymo gyveno bute, adresu, (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 24–26). Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis teigė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau kai susipykdavo su sugyventine, gyvendavo (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gyvendavo savaitę, dvi – tris dienas (t. 7, b. l. 168–175). Aukštesnės instancijos teismui kaltinamasis paaiškino, kad pastaroji gyvenamoji vieta buvo nuomojama. Paminėtos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl galimos gyvenamosios vietos bei santykių pastovumo. Iš byloje esančio duomenų apie asmenį Sodros duomenų bazėje išrašo matyti, kad suimtasis nuo 2020 m. gruodžio 17 d. vykdo individualią veiklą (t. 5, b. l. 80), tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina realų kaltinamojo pajamų šaltinį. N. K. nurodė teismui, kad jokių pajamų nedeklaruodavo. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad N. K. nėra saistomas tokiais socialiniais ar šeiminiais ryšiais Lietuvoje, kurie jį sulaikytų nuo ketinimo išvengti baudžiamosios atsakomybės bėgant (slepiantis). Tuo tarpu pareikštas kaltinimas gresiančios atsakomybės kontekste, atsižvelgiant ir į ankstesnius teistumus, gali paskatinti kaltinamąjį pasislėpti. Tokiu būdu konstatuotina, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

10. Aukštesniojo teismo nuomone, suėmimo terminas kaltinamajam N. K. pagrįstai pratęstas nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus, taip pat ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus, nusikaltimus. Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Labai sunkus smurtinis nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas N. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Priešingai, nei nurodo skunde kaltinamasis, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ar pratęsimo klausimus, nedraudžiama įvertinti ankstesnius asmens teistumus. Šiuo pagrindu teismas pagrįstai vertino jo ankstesnius neteisėtus veiksmus (teistas už sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, už apysunkius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, numatytus BK XXVIII skyriuje, už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalį). Be to, N. K. daugybę kartų baustas administracine tvarka. Kaltinamojo kriminalinė praeitis ir ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę bei rodo, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismo išvados dėl nustatyto ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo yra teisingos ir pagrįstos.

11. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pratęsdamas suėmimo terminą N. K., teismas įvertino kaltinamojo ir gynėjo išsakytus argumentus teisme, pasisakė dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo bei padarė pagrįstą išvadą, kad pakeitus N. K. taikomą suėmimą švelnesnėmis karomosiomis priemonėmis, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti. Kaip minėta, labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei N. K. galimai padarė būdamas ne kartą teistas, anksčiau jam taikytos sankcijos (laisvės apribojimas, areštas), taip pat ir laisvės atėmimas, jo elgesio nepataisė. Nagrinėjamoje byloje vis dar tebeegzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti suėmimo pagrindai (pakankamai pagrįstas manymas, kad kaltinamasis N. K. bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus). Vertinant galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, paminėtina, jog kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, todėl tokių kardomųjų priemonių, kaip intensyvi priežiūra, namų areštas, efektyvus taikymas būtų neįmanomas. Kaltinamasis N. K. taip pat nurodė, kad galimybės sumokėti užstatą neturi. Esant nurodytiems suėmimo pagrindams, taip pat visoms reikalingoms suėmimo sąlygoms, paskirta kardomosios priemonės rūšis šiuo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamiausia siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

12. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne vien tik pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, bet ir byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaltinamojo suėmimo trukmė šiuo metu siekia du metus, tačiau ir tokios suėmimo taikymo trukmės nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai neproporcingos. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme teisiamieji posėdžiai vyksta pagal iš anksto numatytą grafiką, šiuo metu yra apklausti liudytojai, kaltinamasis. Dar vieno liudytojo apklausa, medžiagos garsinimas, baigiamosios kalbos bei kaltinamojo paskutinis žodis numatyti 2023 m. balandžio 25 d. suplanuotame teismo posėdyje. Bylos vilkinimo požymių nenustatyta. Taigi, N. K. laisvės suvaržymas, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, yra pateisinamas, būtinas ir nepažeidžia baudžiamojo proceso reikalavimų.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo N. K. skundas yra atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartimi kaltinamajam N. K. pratęstą kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Aušra BielskėJūratė JakubonienėNerijus Meilutis