Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. M., gimusios 1969 m. sausio 27 d., skundą administracinio nusižengimo byloje dėl 2017 m. rugpjūčio 20 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. B. nutarimo Nr. 50ANN-113795475-17 (toliau – nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. V. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 50 Eur bauda už tai, jog ji 2017 m. rugpjūčio 20 d. apie 14.30 val. Panevėžyje, Vilniaus g. 6, sustojo ir stovėjo vietoje, kur trukdė kitų transporto priemonių eismui bei tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje V. M. palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad automobilio nebuvo palikusi ir niekur nuo jo nebuvo nuėjusi. Automobilį į kiemą įvairavo jos draugas, ji automobiliu išvažiavo tik po įvykio. Esant reikalui, iš karto būtų patraukusi automobilį. Transporto priemonė stovėjo ne važiuojamoje dalyje, o stovėjimo aikštelėje prie namo, kol nešiojosi daiktus, kurių nebuvo daug. Iš kiemo yra trys išvažiavimai. Bandė apie tai paaiškinti policijos pareigūnams, tačiau policijos pareigūnai su ja nekalbėjo. Atvažiavusio automobilio vairuotoja nesinaudojo kitais įvažiavimais, sustojo ir ėmė spausti savo automobilio garsinį signalą. Automobilio tuomet nepatraukė, nes kartu su draugu dar nešiojo daiktus, be to, išėjo kaimynai, kurie ėmė klausinėti, kodėl ta moteris „signalizuoja“. Su mergina kalbėjosi jos draugas, tik epizodiškai, benešiodama daiktus, girdėjo, ką kalbėjo. Girdėjo, kad jos draugas merginai pasakė „Jūs esat neteisi. Jei laikėt teises, turėtumėt žinoti“. Tos merginos automobilį iš kiemo išvarė kažkoks vaikinas. Jei ta mergina ją būtų informavusi, kad jai dėl mažesnės vairavimo patirties sudėtinga išvažiuoti atbuline eiga tam, kad įvažiuotų per kitus įvažiavimus, būtų patraukusi automobilį. Savo teises pareigūnui padavė ji (V. M.).

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo į namus pro gyvenamojo daugiabučio kiemą, kelias buvo užtvertas. Jos vairavimo patirtis apie 5 mėnesiai. Vyras pradėjo mojuoti ranka, kad ji išvažiuotų atbuline eiga ir nuėjo į rūsį. Tada ji panaudojo garso signalą, kad atkreiptų automobilio vairuotojo dėmesį, kad šis patrauktų automobilį. Tačiau vyriškis ją pradėjo įžeidinėti jai išlipus iš automobilio ir paprašius patraukti automobilį. Jos buvo klausiama, koks jos išsilavinimas, jai sakyta, kad ji nežinanti Kelių eismo taisyklių. Daug nebendravo, nes po tokių išsireikšimų neturėjo ką pasakyti. Vyriškis nešėsi daiktus, kraustėsi. Pareiškėja taip pat nešė daiktus, tik nebuvo tokia šneki, kaip jos vyras. Iškvietė policijos pareigūnus. Jei būtų gražiai susikalbėję, gal ir būtų daugiau luktelėjusi. Buvo labai susijaudinusi, nes yra labai jautri, verkė. Policijos pareigūnai nuvažiavo į kiemą. Buvo galimybė išvažiuoti atbuline eiga, apsisukti ir įvažiuoti kitu keliu, bet ji mano, kad jei pravažiavimas yra, tai neturi būti užstatytas. Atėjo jos vaikinas, kuris automobilį išvairavo į vietą.

Liudytoja M. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kolega D. B. važiavo iš iškvietimo, kuomet juos pasivijo mergina, pasakė, kad užstatytas išvažiavimas, o žmonės negražiai elgėsi. Nuvyko į vietą, pamatė, kad žmonės kraunasi daiktus, buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, surašytas protokolas. Su asmenimis kalbėjo kolega, ji sėdėjo automobilyje. Jie nufotografavo situaciją, yra pridėtos nuotraukos. Žmogus turi teisę pravažiuoti, jei yra užstatytas kelias.

Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiuojant iš iškvietimo prie jo priėjo mergina, pasakė, kad užstatytas kiemas, tie, kurie užstatė, nepatraukia automobilio, grubiai kalbasi su ja. Nuvažiavus pamatė, kad kiemas buvo užstatytas, nufotografavo. Stovėjo autobusiukas, žmonės krovėsi daiktus, namų apyvokos reikmenis, kažką kraustė, moteris nurodė, kad ji vairavo, pateikė jam savo vairuotojo pažymėjimą. Paėmė iš merginos pareiškimą, nufotografavo, surašė protokolą. Įvykio vietoje buvęs vyriškis buvo arogantiškas, mėtė replikas, kodėl mergina negali įvažiuoti pro kitą vietą. Gal merginai ir trūko vairavimo įgūdžių. Moteris su jais bendravo taktiškai.

Liudytojas L. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jis rugpjūčio 20 d., po pietų, tikslus laikas nurodytas administracinio nusižengimo protokole, atvažiavo su automobiliu CITROEN JUMPER, kuris priklauso jo įmonei, paimti V. M. daiktų ir išvežti. Jie atsidarė galines duris, pradėjo krauti daiktus. Iš paskos atvažiavo tamsios spalvos Audi, išgirdo įkyrų garsinį signalą. Atsisuko, parodė, kad apvažiuotų, nes į kiemą yra trys įvažiavimai. Iš automobilio išlipo jauna moteris, pasakė, kad jis patrauktų automobilį, nes iškvies policiją. Jai pasakė, kad negalima gyvenvietėje naudoti garsinio signalo, kad ją pačią nubaustų policija. Paklausė jos, kaip ji išlaikė teises, jei to nežino. Nurodė, kad palauktų, kol jis baigs krauti, arba važiuotų atgal. Atėjo jaunas vyras ir išvažiavo atbulas. Po 2-3 minučių atvažiavo policija, pareigūnas jam liepė išvažiuoti. Paprašius vairuotojo pažymėjimo, pareigūnui atsakė, kad krauna daiktus, su savimi vairuotojo pažymėjimo neturi. Pareigūnas paėmė iš Vaivos vairuotojo pažymėjimą ir surašė jai protokolą. Pats turi teises virš 40 metų, buvo įsitikinęs, kad automobilio krovimas, keleivių laipinimas, nėra stovėjimas. Atitinkamai reglamentuojama ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, apibrėžiančiame stovėjimo sąvoką. Yra įsitikinęs, kad šioje situacijoje nebuvo stovėjimo arba sustojimo, nebuvo jokio kelio užblokavimo, kad automobilis būtų paliktas ir nueita. Jo nuomone, šioje situacijoje pritrūko kompetencijos. Mano, kad iškvietusiai policiją merginai pritrūko kultūros, išsilavinimo, šiai manant, kad jei žmogus kraunasi daiktus, turi išvažiuoti iš tos vietos.

Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra V. M. buto kitos laiptinės kaimynė. Tą dieną buvo lauke, taip pat nuėjo į rūsį, girdėjo lengvosios mašinos pypsenimą. Grįžtant iš rūsio jau buvo atvažiavęs ,,mikriukas“. Pamatė iš rūsio išeinančią V.. V. M. su draugu krovėsi iš rūsio daiktus. Daiktų nebuvo daug. Iš paskos stovėjo automobilis, jauna mergina jame sėdėjo ir burnojosi. Mergina išlipo iš mašinos, barėsi, mosikavosi, sakydama, ko čia sustojo. Priėjusi įsiterpė, klausdama, ar reikia išpūsti tokį burbulą, mergina jai atsakė, kodėl turinti išvažiuoti, ją reikia praleisti. Jai atsakė, kad jei kažkas neaišku, kviestų policiją. Ši nurodė, kad taip ir padarė. Yra ne vienas išvažiavimas iš kiemo, atvažiuoja mašinos iš Butų ūkio tarnybų, siuntų tarnybų, niekada nebūna problemų. Kuomet vaikinas po to išvažiavo merginos automobiliu atbulomis, suprato, kad triukšmas kilo dėl to, kad mergina nemokėjo važiuoti atbulomis. Pokalbio su pareigūnais negirdėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir jį nubausti, turi būti neginčijamai nustatyta, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sustojo ir stovėjo vietoje, kurioje transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar automobilį C. J. pastatė ir paliko stovėti būtent administracinėn atsakomybėn patraukta ir nubausta V. M..

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nors teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas ir V. M. savo paaiškinimuose nurodė, kad jai surašytas nutarimas, nes ji padavė pareigūnui teises, tačiau iš teismo posėdžio metu duotų V. M., L. Š. parodymų matyti, kad automobilį vairavo ir atitinkamoje vietoje pastatė L. Š.. Kaip nurodo L. Š., tai buvo jo įmonės automobilis, atitinkamus duomenis apie automobilio priklausymą (duomenys neskelbtini) (ne V. M.) patvirtina ir byloje esantis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas. Iškvietusi policiją liudytoja A. G. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad įvykio metu suprato, kad pastatyto automobilio vairuotojas buvo L. Š., būtent su juo ir buvo kalbama apie automobilio patraukimą, dėl ko įvyko ir konfliktas. Daugiau duomenų, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, jog nusižengimą padarė V. M., teismui nepateikta, o minėtų duomenų nepakanka konstatuoti, jog būtent V. M. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Pagal inkriminuojamą Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 69 dalį transporto priemonės stovėjimu įvardinamas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Kaip matyti iš V. M. ir visų byloje apklaustų liudytojų parodymų, transporto priemonė buvo palikta atitinkamoje vietoje krovimo tikslais, iš pareigūnų parodymų matyti, kad krovimo procesas nebuvo pasibaigęs ir šiems atvykus. Nors iš liudytojų parodymų ir byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad kraunantis transporto priemonei ši laikinai užstatė pravažiavimą, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš liudytojų parodymų, bylos rašytinės medžiagos teismas nustatė, kad į teritoriją, kurią norėjo patekti mergina, iškvietusi policiją, galima buvo patekti ir pro kitus įvažiavimus, todėl nesant galimybės pasistatyti transporto priemonės kitoje vietoje tam, kad būtų galima įkrauti ar iškrauti daiktus (iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad kieme kitur tuo metu nebuvo vietos automobiliui laikinam krovimui pastatyti), automobilio tokiomis aplinkybėmis laikinas pastatymas atitinkamoje vietoje daiktams krauti neturėtų būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas, o iškvietusi policiją mergina, būdama to paties kiemo gyventoja, galėjo iš anksto pasirinkti laisvą įvažiavimą į savo kiemą, leisdama asmenims baigti krovimo darbus ir taip galėjo išvengti jai nepatogios situacijos. Tuo labiau, kad tame pačiame kieme gyvenanti liudytoja L. B. patvirtino, kad, esant ne vienam išvažiavimui iš kiemo, atvažiuoja mašinos iš Butų ūkio tarnybų, siuntų tarnybų, ir niekada dėl to nebūna panašių problemų. Iš to seka, kad atitinkamos situacijos susidarymas, vertinant aplinkybių visumą, nevertintinas kaip kliudymas kitų transporto priemonių eismui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamu nutarimu V. M. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 50 Eur bauda nubausta nepagrįstai, nes neįrodyta, kad V. M. padarė administracinį nusižengimą, todėl V. M. skundas tenkintinas ir nutarimas panaikintinas, o administracinio nusižengimo byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas:

nutaria:

panaikinti nutarimą ir V. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybai administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.