Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. M., N. M., E. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimo bei 2010 m. spalio 29 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-1061-433/2010 pagal ieškovų I. M., N. M. ir E. M. ieškinį atsakovui UAB „TEZ TOUR“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Zigzag Travel“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. esmė

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

- Priteisti iš atsakovo UAB „TEZ TOUR“ ieškovo N. M. naudai 232 Lt turtinei žalai ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2232 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2009-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 353,91 Lt bylinėjimosi išlaidų;

- Priteisti iš atsakovo UAB „TEZ TOUR“ E. M. naudai 32 Lt turtinei žalai ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 532 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2009-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,96 Lt bylinėjimosi išlaidų;

- Kitą ieškinio dalį atmesti;

- Priteisti iš atsakovo UAB „TEZ TOUR“ valstybei 20,34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos. Teismas nurodė, kad ieškovams buvo suteiktos vežimo bei apgyvendinimo paslaugos, todėl ginčas kyla dėl suteiktų paslaugų kokybės. Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai suteikė turizmo paslaugas. Ieškovai prašo, kad atsakovas atlygintų visos kelionės, t. y., 6045 Lt kainos dydžio turtinę žalą. Teismas nustatė, jog ieškovai I. M. ir N. M. už kelionę sumokėjo 3830 Lt, į šią kainą įskaičiuotas 200 Lt užmokestis už kambarį su vaizdu į jūrą (b. l. 11). Kadangi tokio kambario ieškovai negavo, 200 Lt turtinė žala priteistina iš atsakovo ieškovų I. M. ir N. M. naudai. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo kaltės ieškovai į oro uostą atvyko per anksti, todėl turėjo grįžti namo ir patyrė 96 Lt išlaidas taksi paslaugoms (b. l.13). Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo visiems ieškovams lygiomis dalimis priteisti 96 Lt nuostolius už taksi paslaugas. Teismas tenkino ieškovų reikalavimą priteisti 50,80 Lt už mobiliojo ryšio paslaugas, kadangi dėl nutikusių nemalonumų ieškovai turėjo susisiekti ir bendrauti su atsakovo atstovais, dėl ko patyrė papildomų telefoninių pokalbių išlaidų (b. l. 14, 62-63). Byloje pateikta N. M. mobiliojo ryšio sąskaitos išklotinė, patvirtina, kad ieškovas N. M. patyrė 50,80 Lt išlaidų dėl pokalbių Egipte (b. l. 14). Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad ieškovas N. M. advokato padėjėjai I. Lemežytei sumokėjo 100 Lt už pretenzijos surašymą atsakovui (b. l. 22, 23-24). Jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, ieškovai neturėtų kreiptis teisinės pagalbos pretenzijai surašyti ir nebūtų patyrę šių išlaidų. Teismas atsižvelgė į tai, kad dėl netinkamos informacijos apie skrydžio laiką ieškovai patyrė 96 Lt turtinę žalą. Kiekvienas turistas pagrįstai tikėjęsis, kad jo skrydis yra vienu metu, o nuvykęs į oro uostą sužinotų, kad į skrydžio sąrašus nėra įtrauktas, patirtų nepatogumų. Teismas taip pat vertino ir tai, kad ieškovai išskridę vėlesniu reisu, nebeturėjo galimybės praleisi beveik visą dieną kurorte, kadangi į Hurgadą atvyko tik apie 18 val. Ieškovai šiuo atveju pagrįstai tikėjosi, kad į Hurgadą atskris apie 9 val. ryte, todėl iki vakaro turės laisvą dieną pailsėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai už kelionę buvo sumokėję apie 2000 Lt, netekę beveik vienos poilsio dienos, patyrė neturtinę žalą. Taip pat akivaizdu, kad ieškovai I. M. ir N. M. patyrė neturtinę žalą, kai paaiškėjo, kad jų kambarys nėra su vaizdu į jūrą. Ieškovams kambarys su vaizdu į jūrą turėjo didelės reikšmės, kadangi jie, pirkdami kelionę, pageidavo tokio kambario ir papildomai už jį sumokėjo po 100 Lt kiekvienas. Teismas pažymėjo, kad iš anksto įsigiję kelionę, ieškovai žinojo, kad jų kambarys bus su vaizdu į jūrą, todėl pagrįstai tokio kambario tikėjosi ir laukė. Gavę kambarį su vaizdu kiemą, ieškovai patyrė išgyvenimų, streso ir nemalonumų, kadangi jų pagrįsti ir teisėti lūkesčiai dėl atsakovo kaltės neišsipildė. Iš ieškovų paaiškinimų teismas nustatė, kad viešbučio baldai buvo nudėvėti, restorane trūko indų, jie turėdavo eiti į virtuvę pasiimti lėkščių, ko akivaizdu 3 su puse žvaigždučių viešbutyje neturėtų būti. Be to, paplūdimyje trūko gultų, o viešbutis neturėjo tiesioginio priėjimo prie jūros. Tokiu atveju ieškovų teisėti ir pagrįsti lūkesčiai, jog galės maudytis jūroje, neišsipildė. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad atsakovo atstovai pasiūlė pagalbą ieškovams, tačiau tai nepanaikino atsakovo prievolės atlyginti ieškovams patirtą neturtinę žalą dėl išgyventų nepatogumų. Atostogų metu ieškovai turėjo tikslą pailsėti, tačiau patyrė daug išgyvenimų ir nemalonumų. Teismas įvertino ir aplinkybę, kad ieškovų I. M. ir N. M. kambaryje buvo sugedęs vandens šildytuvas, dėl ko ieškovas N. M. buvo nukrėstas elektros srove, patyrė fizinį skausmą. Tačiau ieškovams I. M. ir N. M. buvo pasiūlytas kitas kambarys laikinai apsigyventi, kol bus sutaisytas vandens šildytuvas, tačiau jie jo atsisakė. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovui N. M. ilgesniam laikui buvo pablogėjusi sveikata, dėl ko jie negalėjo vykti į iš anksto užsisakytą ekskursiją, nes gydytojo ieškovas atsisakė pats (CPK 178 str.). Aplinkybės dėl ieškovo N. M. pablogėjusios sveikatos grindžiamos tik ieškovų paaiškinimais. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo E. M. kambaryje nebuvo sugedęs vandens šildytuvas, jo nenukrėtė elektra ir jis nepatyrė jokios traumos, taip pat jis nebuvo užsisakęs kambario su vaizdu į jūrą, todėl jo patirti išgyvenimai mažesni. Be to, jo pretenzijos dėl aptarnavimo viešbutyje kokybės nepagrįstos jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Tačiau teismas atsižvelgia, kad ieškovas E. M. į kelionę vyko ne vienas, o su savo artimais giminaičiais, t. y. motina ir tėvu. Teismas sutiko, kad ieškovas E. M. patyrė išgyvenimų dėl savo tėvų nepatogumų, kadangi jam buvo pagrindo nerimauti dėl tėvo sveikatos, be to, ieškovo motina ir tėvas patyrė nepatogumus ir įtampą, o nuo tokių emocijų ieškovas negalėjo atsiriboti, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovui E. M. priteisti neturtinę žalą. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į ieškovų gaunamas pajamas. I. M. ir N. M. yra nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, ką patvirtina byloje esančios darbingumo lygio pažymos (LR CK 2.4 str. 2 d., 6.245 str. - 6.250 str., 6.163 str. 4 d., 6.719 str., 6.747 str. 2 d., 6.754 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

1. Teismas, spręsdamas klausimą, ar byloje nustatytas faktas, jog viešbučio „Sultan Beach“ kategorija Egipte atitinka 4 žvaigždučių kategoriją, pažeidė LR CPK nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Viešbučio kategoriją atsakovas turėjo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tuo tarpu teismas išvadą grindė atsakovo pateiktų rašytinių dokumentų tinkamai nepatvirtintais nuorašais. Ieškovų pateiktas į bylą Egipto turizmo ministerijos internetinis puslapis įrodo, jog viešbutis „Sultan Beach“ Egipte nereitinguojamas (b.l. 16-19). Šį faktą užfiksavus antstolio pagalba, ieškovai bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, bet teismas atmetė minėtą prašymą, nurodydamas, kad priedas prie protokolo neišverstas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, nors protokolas buvo surašytas lietuvių kalba. Ieškovai pažymi, jog atsižvelgiant į tai, jog angliško žodžio „Not rated“ reikšmė yra visuotinai žinoma, tai papildomai versti pridedamus prie protokolo puslapius į anglų kalbą nėra būtinybės. Teismas, spręsdamas šio įrodymo prijungimo prie bylos klausimą, nesivadovavo koncentracijos principu. Atsakovas į bylą turėjo pateikti tikrą ir patikimą įrodymą - dokumentą, kurio pagrindu šiam viešbučiui buvo suteikta 4 žvaigždučių kategorija, šiuo atveju sertifikatą. LR Konkurencijos Taryba 2008-06-19 nutarimu Nr. 2S-14 nutarė pripažinti UAB „TEZ TOUR“ reklaminiuose kataloguose „Egiptas. Gegužė-Spalis 2007. Hurgada.“, „Egiptas. Gran Kanarija 2007-2008“ bei interneto tinklapyje www.travelman.lt“ skelbtus teiginius: “Viešbutis „Sultan Beach 3+ žvaigždutės“, „Viešbučio kategorija šalyje -4 žvaigždutės“ klaidinančia reklama ir už klaidinančios reklamos naudojimą skyrė UAB „TEZ TOUR“ 30000 Lt piniginę baudą. Konkurencijos Taryba nutarime nurodė, jog bendrovė nei tyrimo metu, nei viešo posėdžio metu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog bendrovės kataloge nurodyti teiginiai yra teisingi, o bendrovės konkurencijos tarybai pateiktas Egipto turizmo licencijavimo vyriausios valdybos kategoriją patvirtinančio dokumento autentiškumas nėra nustatyta tvarka patvirtintas, todėl sertifikato kopija negalima laikyti leistinu ir pakankamu įrodymu.

2. Teismas konstatavo, jog ieškovams apgyvendinimo paslauga suteikta netinkamai, bet tuo pačiu teismas visiškai nesvarstė klausimo dėl turtinės žalos atlyginimo už netinkamai suteiktas apgyvendinimo paslaugas. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo taikyti LR CK 6.754 str. 4 d. nuostatas. Turistas renkasi konkretų turizmo paslaugų tiekėją, su kuriuo jis ketina sudaryti sutartį, pagal jo dalykines savybes, patirtį toje verslo srityje, dalykinę reputaciją. Atsakovas pagal sutartį prisiėmė įsipareigojimą apgyvendinti ieškovus 4 žvaigždučių viešbutyje prie jūros, tokiu būdu apeliantai pirko iš atsakovo turistinį produktą, dėl kurio savybių ir požymių susitarė su atsakovu. Teismas konstatavo, kad ieškovams buvo suteikta netinkama informaciją apie tai, jog viešbutis turi tiesioginį priėjimą prie jūros, bet atsižvelgiant į nustatytą faktą, daro neišsamias išvadas ir neteisingai vertina bei kvalifikuoja šias nustatytas aplinkybes ir jų atsiradusius teisinius santykius. Jeigu atsakovas prieš ieškovų valią, panaudodamas klaidinančią reklamą pardavė jiems visiškai kitą turistinį produktą, tai ieškovams kyla klausimas, kodėl jie turi mokėti už jį. Ieškovai teigia, jog jeigu jie būtų žinoję apie tikrą viešbučio lygį ir apgyvendinimo sąlygas, tai kelionės sutarties jie nebūtų pasirašę. Ieškovams nebuvo suteikta esminė paslaugų dalis. Teismas neturėjo pagrindo atmesti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo pastangas taisyti padėtį ir rezultatus. Teismas aprašomojoje sprendimo dalyje pažymėjo, jog ieškovų reikalavimas priteisti 50,80 Lt už mobiliojo ryšio paslaugas tenkintinas ir ši suma priteistina ieškovui N. M., bet sprendimo rezoliucine dalimi ši suma nepriteista.

3. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Teismas, priimdamas sprendimą, neatliko šios funkcijos. Teismas turi atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį. Teismas neatsižvelgė į ieškovų patirtus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, neatsižvelgė į tai, kad išgyvenimai ir sukrėtimai, nuolatinė psichologinė įtampa slėgė juos visos kelionės metu, jie nuolat vedė derybas su ieškovu. Teismas nepagrįstai nurodo, kad tuo metu, kai vyko vandens šildytuvo keitimo darbai, buvo pasiūlytas kitas kambarys, o ieškovai jo atsisakė. Apeliantai teigia, jog tokio pasiūlymo nebuvo, priešingai, negu nurodo teismas, jis buvo pasiūlytas ne laikotarpiui, kol bus suremontuotas vandens šildytuvas, o visam laikui. Teismas nepagrįstai sureikšmino šią aplinkybę, kurį yra akivaizdžiai šališka. Išskirtinius nepatogumus ieškovai patyrė ne dėl vandens šildytuvo keitimo darbų, o dėl to, kad šis klausimas dėl atsakovo ir viešbučio administracijos veiksmų nebuvo laiku išspręstas. Teismas visapusiškai neįvertino aplinkybės, kad dėl atsakovo kaltės ieškovai atvyko į viešbutį tik apie 20.00 val., todėl prarado pietus, vakarienę bei visą dieną, kurią tikėjosi skirti poilsiui ir dėl to patyrė nepatogumus. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovai nepagrindė įrodymais priežastis, dėl kurių jie atsisakė ekskursijos į Luksorą. Ši teismo išvada yra šališka. Ieškovai nurodė, kad N. M. sveikata buvo bloga. Šalių paaiškinimai yra leistinas įrodymas byloje, todėl teismas turėjo į tai atsižvelgti. Vienas iš svarbiausių kriterijų nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį šioje byloje yra tai, kad neturtinę žalą atsakovas padarė tyčia, elgėsi nesąžiningai ieškovų atžvilgiu. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo pažeisti LR CK 6.250 str. ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir į tai, kad civilinėje teisėje taikomas visiškas nuotolių atlyginimo principas, ieškovai padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų.

4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas reguliuojančias bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą. Remiantis LR CPK 98 str. 2 d. ir Teisingumo ministro 2004-02-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovas visiškai nepripažino ieškinio, bei į tai, kad vartotojas yra silpnoji šalis, teismas turėjo teisę priteisti išlaidas už advokato pagalbą pilnutinai. Be to teismas turėjo priteisti ir išlaidas, susijusias su ieškinio aplinkybių įrodinėjimu dėl 200 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimo 2010-01-19 protokolo, kuriuo užfiksuotas SMS žinutėmis susirašinėjimas su atsakovo atstove, sudarymą (LR CK 6.249 str., 6.250 str., 6.251 str., 6.747 str. 2 d., 6.749 str., 6.754 str. 5 d.).

Ieškovai I. M., N. M., E. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-29 papildomą sprendimą, kuriuo teismas priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis išlaidas advokato pagalbai apmokėti-1681 Lt trečiojo asmens UAB „Zigzag Travel“ naudai. Nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių reikalavimų UAB „Zigzag Travel“, ji nėra ginčą laimėjusi šalis. Jeigu tretysis asmuo patyrė išlaidas dėl bylinėjimosi teisme, tai tik dėl atsakovo, o ne dėl ieškovų kaltės. Vartotojai yra silpnesnioji šalis, iš esmės kėlė atsakovui teisėtus ir pagrįstus reikalavimus, kuriuos teismas patenkino, o atsakovas ir trečiasis asmuo visiškai nepripažino ieškinio, todėl ieškovai patyrė dėl atsakovo ir trečiojo asmens kaltų veiksmų praradimus.

Atsakovas UAB „TEZ TOUR“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-04 ir 2010-10-29 sprendimus, priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas solidariai. Nurodė, kad ieškovai netinkamai aiškina ir taiko LR CK 6.754 str. 4 d. įtvirtintą teisės normą. Ši teisės norma reglamentuoja sutartų paslaugų dalies, o ne viso turizmo paslaugų rinkinio suteikimą. Atsakovas pateikė į bylą, o teismas pripažino tinkamais įrodymais, patvirtinančius viešbučio „Sultan Beach“ 4 kategoriją. Ieškovams buvo suteikta turizmo paslaugų teikimo sutartimi įsigyta apgyvendinimo paslauga viešbutyje. Teiginys apie tai, kad atsakovas prisiėmė įsipareigojimą apgyvendinti ieškovus viešbutyje, kuris turi savo paplūdimį, tiesioginį priėjimą prie jūros, o jo nesant jie buvo priversti papildomai mokėti už katamaraną, tam, kad pasiektų jūrą ir išsimaudyti, yra nepagrįstas jokiomis teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas kritiškai vertina ieškovų teiginius, jog neturtinę žalą patyrė dėl to, kad turėjo vesti derybas su atsakovu dėl jiems padarytos žalos atlyginimo, pateikti pretenziją atsakovui į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, LR Konkurencijos tarybą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visetą. Aplinkybė, kad vartotojai yra silpnesnioji šalis, nesudaro pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nukrypstant nuo LR CPK 93 str. 2 d. įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Dėl 2010-10-29 papildomo sprendimo, atsakovas pažymi, jog trečiasis asmuo UAB „Zigzag Travel“ buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje pačių ieškovų, todėl trečiasis asmuo, kaip šalis, turi teisę reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas (LR CK 6.250 str. 2 d., 6.754 str. 4 d.).

Trečiasis asmuo UAB „Zigzag Travel“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-29 papildomo sprendimo, prašydamas jį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teisės doktrinoje ir Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme tiesiogiai nėra nurodoma apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal LR CPK 47 str. 2 d. jie turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymų numatytas išimtis, susijusias su disponavimo ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis (LR CPK 3 d., 47 str. 2 d., 93 str.).

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-04 sprendimo atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, nes pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad viešbučio „Sultan Beach“ kategorija Egipte neatitiko ne tik paprastai trijų su puse žvaigždučių viešbučiuose esamo patogumo lygio, bet ir elementarių higienos ir sanitarijos reikalavimų. Tokiu būdu apeliantų argumentai dėl to, kad teismas padarė išvadą, kad viešbučio „Sultan Beach“ kategorija Egipte atitinka 4 žvaigždučių kategoriją, yra nepagrįsti.

Ieškovų pateiktas į bylą Egipto turizmo ministerijos internetinio puslapio dėl viešbučio „Sultan Beach“ Egipte nereitingavimo (b.l. 16-19) neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, nes šie duomenys yra 2007-02-13 ir 2007-12-15, t.y. pagal datas yra gauti iki ieškovų sutarčių sudarymo ir po įvykusios ieškovų kelionės.

Tai, kad pirmosios instancijos teismui ieškovai pateikė 2010-07-22 Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, surašytą valstybine kalba, kurio priedai iš anglų kalbos nebuvo išversti į valstybinę kalbą, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė jį priimti, nes visi rašytiniai įrodymai teismui turi būti išversti į valstybinę kalbą, įskaitant ir dokumentų sudėtines dalis – priedus (LR CPK 113 str.). Apeliacinės instancijos teismui ieškovai pateikė šį protokolą jau su išverstais priedais į valstybinę kalbą, todėl teisėjų kolegija šį įrodymą priėmė, ir vertindama jo turinį, pažymi, kad jame išdėstyta informacija konstatuota 2010-07-22 duomenimis, todėl ji nėra teisiškai reikšminga 2007-09-28 sutarčių ir 2007-10-20 iki 2007-10-28 kelionės laikotarpiams. Dėl to, kad šis Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, ieškovams nėra priteisiamos už šį protokolą patirtos išlaidos 242 Lt sumai (b.l. 220).

Byloje nėra duomenų, kad LR Konkurencijos Tarybos 2008-06-19 nutarimas Nr. 2S-14 (b.l. 28-29) pripažinti UAB „TEZ TOUR“ reklaminiuose kataloguose „Egiptas. Gegužė-Spalis 2007. Hurgada.“, „Egiptas. Gran Kanarija 2007-2008“ bei interneto tinklapyje www.travelman.lt“ skelbtus teiginius: “Viešbutis „Sultan Beach 3+ žvaigždutės“, „Viešbučio kategorija šalyje -4 žvaigždutės“ klaidinančia reklama ir už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „TEZ TOUR“ 30000 Lt piniginę baudą, yra panaikintas ar nuginčytas nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo juo abejoti ir remiasi, pažymėdama, kad šis įrodymas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo į bylą pateikti Egipto turizmo licencijavimo vyriausios valdybos licencijos kopija su vertimu (b.l. 81-82), Egipto turizmo ministerijos 2010-04-20 rašto kopija su vertimu į valstybinę kalbą (b.l. 95-96) negali būti laikomi leistinais rašytiniais įrodymais šioje byloje, kadangi šie dokumentai nėra legalizuoti nustatyta tvarka, patvirtinat jų autentiškumą. Nėra vertinami argumentai dėl to, kokie yra kriterijai, keliami viešbučiams Egipte, nes tai neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, atsižvelgiant į tai, kad apgyvendinama pagal priimančios valstybės taisykles, kad dėl viešbučio „Sultan Beach“ 3+ žvaigždutės“, ir „Viešbučio kategorija šalyje -4 žvaigždutės“ yra pripažinti teiginiai klaidinančia reklama pagal galiojantį LR Konkurencijos Tarybos 2008-06-19 nutarimą Nr. 2S-14.

Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apgyvendinimo paslauga buvo suteikta netinkamai, turėjo teisinės reikšmės teismui nustatant neturtinės žalos dydį, priteistiną ieškovams, ir savaime nereiškia, kad galima taikyti LR CK 6.754 str. 4 d. nuostatas, numatančias turistų grąžinimą atgal (nagrinėjamu atveju ieškovų grąžinimą iš Hurgados į Lietuvą) arba jų nuvežimo į kitą vietovę, dėl kurios sutinka turistai, nes ieškovų kelionė jau yra pasibaigusi. Teisė grąžinti turistus atgal arba nuvežti juos į kitą vietovę, dėl kurios sutinka turistai, gali būti realizuojama tik kelionės metu, pareiškus tokį pageidavimą kelionės organizatoriui ar jo įgaliotam atstovui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai, kaip turistai, kelionės pradžioje reikalavo juos grąžinti atgal iš Hurgados į Lietuvą arba nuvežti juos į kitą vietovę, dėl kurios jie išreiškė pageidavimus ir sutikimus.

Ta aplinkybė, kad atsakovas pagal sutartį prisiėmė įsipareigojimą apgyvendinti ieškovus 4 žvaigždučių viešbutyje prie jūros, kad apeliantai pirko iš atsakovo turistinį produktą, dėl kurio savybių ir požymių susitarė su atsakovu, savaime nereiškia, kad ieškovų ieškinio reikalavimai turi būti tenkinami pilna apimtimi. Ta aplinkybė, kad teismas aprašomojoje sprendimo dalyje pažymėjo, jog ieškovų reikalavimas priteisti 50,80 Lt už mobiliojo ryšio paslaugas tenkintini ir ši suma priteistina ieškovui N. M., bet sprendimo rezoliucinėje dalyje apie tai nenurodė, laikytina aiškia aritmetine klaida, kurią gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, nurodant dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimo rezoliucinės dalies aiškios aritmetinės klaidos ištaisymo, nes šios klaidos ištaisymas nekeičia teismo sprendimo esmės (CPK 7 str., 276 str., 302 str.).

Įstatymas, apibrėždamas neturtinės žalos sampratą, nurodė, kad tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos padarymo faktą, neteisėtus atsakovo veiksmus, jo kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos turi nustatyti teismas, kuris taipogi nustato ir padarytos žalos piniginę išraišką – priteistinos sumos dydį.

Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą priteisti ieškinyje nurodytą visą turtinę ir neturtinę žalą ieškovams bei priteisti iš atsakovo už kelionę sumokėtas sumas, nes ieškovai nenutraukė kelionės, o ją tęsė.

Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą didinti neturtinės žalos dydį, kurį teisingai pinigine verte nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytos neturinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą ir proporcingumo principą, patenkintų reikalavimų daliai. Ta aplinkybė, kad atsakovas visiškai nepripažino ieškinio, kad ieškovai, kaip vartotojai yra silpnoji šalis, savaime nesudaro teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo visas ieškovų patirtas išlaidas dėl bylos vedimo.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti išlaidas dėl antstolės P. K. faktinių aplinkybių konstatavimo 2010-01-19 protokolo, kuriuo užfiksuotas SMS žinutėmis susirašinėjimas su atsakovo atstove, sudarymą (b.l. 62-63), nes byloje nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad ieškovai už šio protokolo surašymą patyrė 200 Lt išlaidų.

Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai, neturintys teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, tinkamai paskirstant tarp šalių įrodinėjimo naštą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą 2010-10-04 sprendimą, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2010-10-04 sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas 2010-10-04 sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.137 str., 1.138 str., 6.193 str., 6.197 str., 6.200 str., 6.256 str., 6.257 str.; Turizmo įstatymas; CPK 3 str., 5 str., 7 str., 12 str., 79 str., 93 str., 98 str., 177 str.- 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantai neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimos išlaidas dėl bylos vedimo apeliacinėje instancijoje (CPK 3 str., 93 str.).

Apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-29 papildomo sprendimo tenkintinas.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, priėmęs byloje procesinį sprendimą, kuriuo užbaigiama byla, išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą, kai šalies bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti bylą nagrinėjančiam teismui.

Pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui klausimas. Šiuo atveju byla dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui klausimo išsprendimo nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali išspręsti šį klausimą iš esmės, atmetant trečiojo asmens UAB „Zigzag Travel“ pareiškimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Toks trečiojo asmens UAB „Zigzag Travel“ pareiškimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetimas apeliacinėje instancijoje neblogina ieškovų, kaip apeliantų, procesinės padėties ir užtikrina proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus (LR CPK 7 str., 313 str., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą iš esmės laimėjo ieškovai, todėl trečiojo asmens UAB „Zigzag Travel“, veikusio atsakovo pusėje, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė neteisėtus trečiojo asmens UAB „Zigzag Travel“ veiksmus, neinformuojant į turistinę kelionę vykstančių ieškovų apie pakeistą tikslų skrydžio laiką (net ir ieškovams atvykus pas trečiąjį asmenį 2007-10-11), turėjusį teisinės reikšmės ieškovams atsiradusiai turtinei ir neturtinei žalai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neteko galimybės beveik visą dieną praleisti poilsiaujant. Tai, kad ieškinys atsakovo atžvilgiu buvo patenkintas iš dalies, savaime nereiškia, kad trečiajam asmeniui besąlygiškai turi būti atlygintos atmestų reikalavimų daliai tenkančios jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių ir taikant proporcingumo principą, turi būti užtikrinamas civiliniame procese įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai nesudaro teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens naudai iš ieškovų, kurie iš esmės laimėjo bylą (CPK 3 str. 1 d., 93 str., 98 str., 277 str., 302 str., 313 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-29 papildomo sprendimo tenkinamas, trečiajam asmeniui nėra priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

Ištaisyti aiškią aritmetinę klaidą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, kuria iš atsakovo UAB „TEZ TOUR“ ieškovo N. M. naudai priteista: vietoj „232 Lt“ nurodyti „282,80 Lt“, vietoj „už priteistą 2232 Lt“ nurodyti „už priteistą 2282,80 Lt“.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. papildomą sprendimą ir trečiojo asmens UAB „Zigzag Travel“ pareiškimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.