Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 9 d., 51³ str. 14 d., 52² str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016 m. vasario 9 d. buvo gauta V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo medžiaga su administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. AM-KAUP-50551047-16 dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 9 d., 51³ str. 14 d., 52² str. 1 d.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 str., organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla perduotina administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 str. 2 p.) ir jo trūkumams pašalinti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys, be kitų priemonių, taip pat nustatomi remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 2 d.). Įrodymus renka turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą organas (pareigūnas) (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (LVAT 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-368/2010).

Vertinant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir bylos medžiagą konstatuotina, kad kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole V. M. suformuluotas abstrakčiai, nekonkrečiai, nėra aiškios kaltinimo, o tuo pačiu ir bylos nagrinėjimo ribos, todėl byla negali būti nagrinėjama teisme.

Minėta, kad V. M. veika kvalifikuota pagal ATPK 52² str. 1 d., 51³ str. 9 d. ir 51³ str. 14 d. ATPK 51² str. 1 d. nurodoma, kad žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodoma, kokias konkrečiais veiksmais, kokios konkrečios žemės sklypas buvo naudojamas ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat nenurodyta kur tokia žemės paskirtis ir (ar) būdas yra apibrėžta ir kokia jos paskirtis apskritai, ir, kodėl tos naudojimo paskirties ir (ar) būdo reikalavimai buvo pažeisti, ar buvo trukdoma žemės naudotojui naudoti žemę pagal paskirtį ir pan.

ATPK 51³ str. 9 d. nurodoma, kad didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. o ATPK 51³ str. 14 d. įtvirtinta, jog atliekų surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų. Iš šių ATPK nuostatų matyti, kad veikos juose apibrėžtos blanketinėmis teisės normomis, todėl atsižvelgiant į gręsiančias už šiuos pažeidimus sankcijas, kurios savo pobūdžiu ir dydžiu prilygsta kriminalinėms bausmėms, turi būti itin tiksliai nurodyti teisės aktai, kuriuos asmuo pažeidė. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 41 str. 1 d., 8 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo ir Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 698 „Dėl Alyvų atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ 31 p. reikalavimai. Pažymėtina, kad LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. nustato tik bendrą pareigą saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų ir jokių konkrečių elgesio taisyklių neįtvirtina. LR Atliekų tvarkymo įstatymo 8 str. 1 d. panašiai, kaip ir anksčiau minėta LR Aplinkos apsaugos įstatymo nuostata yra abstrakti, bendro pobūdžio, reikalaujanti, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Pažymėtina, kad kaltinime apskritai nenurodoma, koks neigiamas poveikis aplinkai ar sveikatai kilo dėl V. M. veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad protokole nurodoma, jog buvo pažeista ir LR Atliekų tvarkymo įstatymo 41 str. 1 d., tačiau įstatyme tokio straipsnio apskritai nėra. Galiausiai pažymėtina ir tai, kad protokole įvardinto Aplinkos ministro priimto teisės akto 31 punkte nurodoma, kad atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis tik šių Taisyklių IX skyriuje nustatyta tvarka užregistruota įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus. Iš šios nuostatos akivaizdu, kad jame nustatytas reikalavimas užsiregistruoti taikomas tik įmonėms, kurios verčiasi atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla, t.y. tuo užsiima kaip ūkine komercine veikla. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. M. verstųsi atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad nurodyti trūkumai yra esminiai, užkertantys kelią tolesnei teisenai, teismas negali pašalinti jų pats, todėl teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-1547-982/2016 nėra parengta nagrinėti teisme.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-1547-982/2016 nėra parengta nagrinėti teisme, protokolas ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintini administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams ištaisyti, nes esminiai administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumai užkerta kelią tolesnei teisenai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str., 260 str., 291 – 293 str., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.3.-1547-982/2016 dėl V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) patraukimo administracinėn atsakomybėn grąžinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui esminiams administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams ištaisyti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.