Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant A. Ridikaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. firma „A.“ pareikštą ieškinį atsakovui IĮ „I.“, tretysis asmuo M. L., dėl apmokėjimo už gautas prekes ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovė advokatė D. Činčiuvienė paiškino, kad ieškovas A. Č. firma „A." 2015-03-03 sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu IĮ „I.", atstovaujama savininko A. Z.. Šios sutarties 3.2 punktu atsakovas įsipareigojo už nupirktas prekes atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. IĮ „I." nupirko ir gavo iš ieškovo įmonės prekių už 543,82 Eur pagal 2015-03-26 PVM sąskaitą-faktūrą ir prekių už 136,63 Eur pagal 2015-04-21 PVM sąskaitą-faktūrą. Atsakovas neapmokėjo ieškovo pateiktų sąskaitų už nupirktas prekes, įmonės vadovas neatsakinėjo į telefono skambučius, todėl ieškovas kreipėsi į Raseinių rajono policijos komisariatą. Tiriant pareiškimą, ĮI „I." pervedė ieškovui 136,63 Eur pagal 2015-04-21 PVM sąskaitą-faktūrą. Iki šiol liko neapmokėta ankstesnė 2015-03-26 sąskaita 543,85 Eur sumai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad dalį iš ieškovo gautų prekių pasisavino M. L.. Atsakovo vadovas A. Z. pristatė M. L. ieškovui kaip atstovą, kuris iš ieškovo ims prekes, todėl pats atsakovas ir turėjo kontroliuoti jo veiksmus. Atsakovas turėjo žinoti, kokius darbus atlikinėja M. L., nes atsakovui buvo išrašytos sąskaitos už remontui skirtas prekes. Atsakovas privalo apmokėti ir antrąją sąskaitą, nes prekės buvo išduotos pagal atsakovo vadovo A. Z. nurodymus M. L.. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovui pateikus prieštaravimus, ieškovas teismui pateikė ieškinį. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 543,85 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,32 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas neprašo iš atsakovo priteisti advokato atstovavimo išlaidų, nes advokatė D. Činčiuvienė yra A. Č. žmona, tai būtų neetiška, nors išlaidos yra.

Liudytojas N. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbo ieškovo A. Č. firmoje „A.". Atsakovo vadovas A. Z. atėjo į parduotuvę su M. L., norėdamas susitarti dėl prekių pirkimo ir nurodė, kad prekes pasiims M. L.. Atsakovas 2015-03-03 sudarė su ieškovu prekių pirkimo – pardavimo sutartį, pasirašė A. Z.. M. L. ateidavo pasiimti prekių, mėnesio pabaigoje N. K. išrašydavo sąskaitas faktūras. N. K. susisiekus su A. Z., šis minėtas sąskaitas faktūras leido atiduoti M. L.. Pats A. Z. nėra ėmęs prekių, tačiau N. K. ne kartą su juo bendravo, jokio konflikto nebuvo. Po sąskaitos atsiėmimo bendravo su A. Z., jis 2015-03-26 d. sąskaitą faktūrą žadėjo apmokėti iki Velykų, jokių pretenzijų nebuvo. Dokumentų iš M. L. neprašė, nes pats A. Z. atėjęs į ieškovo parduotuvę, jį pristatė kaip darbuotoją, kuris ims prekes.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji apie 10 metų dirba ieškovo A. Č. firmoje „A." pardavėja. Žino, kad A. Z. su ieškovu 2015-03-03 pasirašė sutartį, kad M. L. ateis prekių. Tą pačią dieną M. L. atėjo pasiimti prekių, įgaliojimo neprašė, nes A. Z. jį buvo nurodęs, kaip asmenį, kuris ims prekes. Vieną kartą skambino A. Z., kad pasiimtų sąskaitą. Po antros sąskaitos išrašymo A. Z. į parduotuvę nebuvo užsukęs.

Tretysis asmuo M. L. teismo posėdyje nedalyvavo, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai , atsiliepimo ieškiniui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad tarp ieškovo A. Č. firmos „A.“ ir atsakovo IĮ „I.“ 2015 m. kovo 3 d. buvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 15-03-03 (b. l. 41), sutartį pasirašė abiejų įmonių savininkai. Pagal sutarties 1.1. punktą ieškovas įsipareigojo atsakovui pateikti prekes pagal PVM sąskaitas – faktūras, o atsakovas sutarties 3.2. punktu įsipareigojo atsiskaityti už prekes per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos. Pagal minėtą sutartį, jos pagrindu išrašytos dvi PVM sąskaitos – faktūros: 2015-03-26 d. PVM sąskaita – faktūra Serija AUD Nr. 16694 prekių 543,85 Eur sumai ir 2015-04-21 d. PVM sąskaita – faktūra Serija AUD Nr. 16725 prekių 136,63 Eur sumai (b. l. 42, 43). Tarp šalių kilo ginčas dėl 2015-03-03 sutarties vykdymo, t.y. dėl 2015-03-26 d. PVM sąskaitos – faktūros išrašytos 543,85 Eur sumai apmokėjimo, nes atsakovas nesutinka apmokėti minėtos sąskaitos faktūros teigdamas, kad jis prekių iš ieškovo negavo, prekes ieškovas perdavė neįgaliotam atsakovo asmeniui M. L..

Tarp šalių susiklostė pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. CK 6.305 straipsnyje nustatyta, kad pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Pirkimo - pardavimo sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.). Viena iš pagrindinių pardavėjo pareigų yra perduoti kitai šaliai pirkėjui nuosavybės teise daiktus (CK 6.317 str. 1 d.), o pirkėjo – priimti daiktus ir sumokėti už juos nustatytą pinigų sumą (CK 6.344 str. 1 d., 6.346 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.38 str., prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų bei sutarties nurodymus.

Sutartį šalys sudarė laisva valia, susipažinusios ir sutikusios su sudaromos sutarties sąlygomis. Tarp šalių 2015-03-03 sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis nėra nutraukta, ji yra galiojanti (41 b.l.), todėl turi būti vykdoma. Sutarties 3.2. punkte numatyta, kad už prekes turi būti atsiskaitoma pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per 30 dienų nuo jos išrašymo dienos. Be to, PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodoma konkreti diena, iki kurios prekių gavėjas – atsakovas – turi apmokėti pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, ginčo PVM sąskaitą faktūrą atsakovas turėjo apmokėti iki 2015-04-25. Atsakovo atstovė advokatė D. Činčiuvienė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo IĮ „I.“ direktorius A. Z. apsilankė ieškovo parduotuvėje su trečiuoju asmeniu M. L. ir tarėsi dėl prekių pirkimo iš ieškovo parduotuvės bei nurodė, kad prekes iš parduotuvės pasiims jo darbuotojas M. L.. Kitą dieną tarp ieškovo A. Č. firma „A.“ savininko A. Č. ir atsakovo IĮ „I.“ atstovaujamo A. Z., buvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis. Prekes pasiimdavo M. L., mėnesio gale ieškovas išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras, 2015-03-26 PVM sąskaitos – faktūros 543,85 Eur sumai atsakovo nėra apmokėjęs. Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas A. Justeikas nurodė, kad atsakovas nebuvo davęs M. L. įgaliojimo imti prekių iš ieškovo parduotuvės, todėl atsakovas neprivalo apmokėti ieškovo pateiktų sąskaitų faktūrų, nes prekių negavo. Taip pat nurodė, kad atsakovas IĮ „I.“ su trečiuoju asmeniu M. L. buvo sudaręs tik preliminarų susitarimą dėl patalpų remonto darbų ir leidęs jam atlikti parengiamuosius valymo darbus bei paprašęs pateikti verslo liudijimą, M. L. nepateikus verslo liudijimo, sutartis dėl remonto darbų nebuvo pasirašyta. 2015-04-21 dienos sąskaitą faktūrą atsakovas apmokėjo ieškovui, nes ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, kad prekes iš ieškovo parduotuvės M. L. ėmė savo reikmėm, jis susitarė su M. L., kad apmokėdamas ieškovo pateiktą sąskaitą, taip M. L. atsilygins už atliktus darbus.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises (CK 2.133 straipsnis). Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-412/2012).

Atsakovui neapmokėjus pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų už nupirktas prekes, įmonės vadovui A. Z. neatsiliepus į telefono skambučius, ieškovas kreipėsi į Raseinių rajono policijos komisariatą dėl apgaule vengimo atsiskaityti už gautas prekes ir galimo sukčiavimo (b. l. 44, 45). Prie civilinės bylos prijungta medžiaga Nr. 40-AP-6803 patvirtina tai, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, A. Z. veikoje nesant nusikaltimo požymių. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovo pateiktus argumentus, kad atsakovas iš ieškovo parduotuvės prekių negavo, ikiteisminio tyrimo apklausos metu paneigė pats atsakovo IĮ „I.“ direktorius A. Z. nurodydamas, kad dalį prekių, paimtų iš ieškovo parduotuvės, M. L. sunaudojo renovuojant atsakovo patalpas, o dalį panaudojo savo reikmėms. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ieškovas pažeidė prekių pirkimo – pardavimo sutartį, prekes atiduodamas atsakovo neįgaliotam asmeniui M. L.. Šie atsakovo argumentai yra paneigti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurioje M. L. yra nurodęs, kad jam A. Z. leido pačiam imti prekes iš ieškovo parduotuvės, bei teismo posėdžio metu liudytojų N. K. ir V. K. duotais parodymais, kad IĮ „I.“ direktorius A. Z. pristatė M. L. kaip savo darbuotoją, kuris pasiims iš ieškovo parduotuvės reikiamas prekes. Be to atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad M. L. dalyvavo pasirašant su ieškovu prekių pirkimo – pardavimo sutartį. Liudytojas N. K. nurodė, kad į ieškovo parduotuvę ateidavo M. L. ir pasiimdavo reikiamų prekių, mėnesio gale N. K. išrašė 2015-03-26 d. PVM sąskaitą – faktūrą 543,85 Eur sumai, kurią su atsakovo IĮ „I.“ direktoriaus A. Z. leidimu, atidavė M. L.. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo ir liudytojų pateiktais argumentais, kad atsakovo IĮ „I.“ direktorius A. Z. pristatė M. L. kaip savo darbuotoją ir nurodė jam teikti prekes bei atiduoti išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes atsakovo atstovas teismo posėdžio metu bei atsakovo IĮ „I.“ direktorius A. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. L. atsakovo patalpose atliko parengiamuosius patalpų valymo ir sienų lyginimo darbus, dalį medžiagų sunaudojo renovuojant įmonės patalpas, t. y. M. L. negalėjo be atsakovo žinios ir be remonto darbams skirtų statybinių prekių atsakovo patalpose pradėti remonto darbus. Minėtos aplinkybės įrodo, kad M. L. atstovavo pagal atsakovo IĮ „I.“ direktoriaus A. Z. nurodymus, o direktorius A. Z. savo veiksmais leido tiek ieškovui, tiek ieškovo darbuotojams manyti, kad M. L. atstovauja atsakovą IĮ „I.", o M. L. veiksmus privalėjo kontroliuoti pats atsakovas. Teismas daro išvadą, kad ieškovas teikdamas prekes M. L. bei išrašydamas ginčijamą 2015-03-26 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 16694, turėjo pagrįstą pagrindą spręsti dėl M. L. sąsajų su atsakovu, t. y. , kad šis asmuo veikia atsakovo įmonės vardu. Ieškovas savo sutartines prievoles įvykdė tinkamai – atsakovui sutartyje nustatyta tvarka perdavė prekes, išrašė PVM sąskaitą - faktūrą apmokėjimui, todėl atsakovas turi įvykdyti savo pareigą - sumokėti už prekes pagal ieškovo pateiktą 2015-03-26 d. PVM sąskaitą – faktūrą nustatytą pinigų sumą (CK 6.344 str. 1 d., 6.346 str. 1 d.), todėl ieškovo reikalavimas priteisti nesumokėtą 543,85 Eur skolą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas už advokato paslaugas patyrė 293,77 Eur teisinių išlaidų, tačiau jų priteisti neprašo. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 16,32 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 80 str., 82 str., 93 str.). Iš atsakovo taip pat priteistinos 3,00 Eur teismo turėtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Iš atsakovo Individulios įmonės „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini),, buveinė (duomenys neskelbtini),, priteisti ieškovui A. Č. firmai „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini),, buveinės adresas (duomenys neskelbtini),, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, 543,85 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus 85 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-19 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,32 Eur (šešiolika eurų 32 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo Individulios įmonės „I.“ 3,00 Eur (tris eurus 00 ct) teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.