Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aivos Survilienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio (toliau – ir prokuroras, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 0,2217 g tabako su sintetiniu kanabinoidu, 4-fluoro-MDMB-BUTINACA, saugomo Lietuvos teismo ekspertizės centre kaip kontrolinis pavyzdys, bei cigarečių pakelį ir tualetinio popieriaus skiautę, saugomus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijoje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas.

4. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, teismo išvados pagrįstos bylos duomenų visuma, yra neprieštaringos, skundžiamo nuosprendžio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

5. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad prokuroro skunde nėra ginčijama apylinkės teismo išvada, jog bylos nagrinėjimo metu, apklausus kaltinamąjį, atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą nepavyko nustatyti nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada, nei kokiu būdu ar iš ko A. P. įsigijo psichotropinę medžiagą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pašalino iš A. P. pateikto kaltinimo BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – neteisėtą psichotropinės medžiagos įgijimą. Kaip matyti iš skundo, prokuroras sutinka su teismo išvada, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus neginčijamai nustatyta, jog A. P. disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – 0,0023 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BUTINACA, kuri buvo iš jo paimta (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnų, ir, teigdamas, kad nėra įtikinama, jog nuteistasis asmuo laisvės atėmimo įstaigoje būtų atsitiktinai radęs išmestą psichotropinę medžiagą, nepritaria apylinkės teismui, kad byloje nėra paneigta A. P. versija dėl to, jog šią medžiagą rado ir pasiėmė, galvojo, jog tai tabakas.

6. Tokiu būdu, apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais būtų įrodinėjama kaltinime suformuluota aplinkybė, jog A. P. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai, savo reikmėms įgijo 0,0023 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BUTINACA. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir neapibrėžtą paties kaltinimo formuluotę, kurioje pripažįstama, jog nėra aiškus nei įsigijimo laikas, nei asmuo, iš kurio, kaip teigiama, A. P. įgijo psichotropinę medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, apklausęs kaltinamąjį, atlikęs byloje esančių įrodymų tyrimą, nepavykus nustatyti esminių minėtos psichotropinės medžiagos įsigijimo aplinkybių (kokiomis aplinkybėmis, kada tiksliai, kokiu būdu, iš ko) pagrįstai pašalino iš A. P. kaltinimo neteisėtą psichotropinės medžiagos įgijimą.

7. Išteisintasis nebuvo kaltinamas nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymu turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, priešingai, A. P. buvo kaltinamas psichotropinę medžiagą įgijęs ir laikęs neteisėtai, savo reikmėms. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog teismas nenustatė A. P. suvokus draudžiamą medžiagos pobūdį, kadangi nėra baustas administracine tvarka bausmės atlikimo metu už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą ar laikymą, nėra teistas už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nėra žinomas kaip asmuo, vartojantis draudžiamas medžiagas, o tik kaip tabaką vartojantis asmuo, jam nebuvo atliekamas testas, siekiant nustatyti, ar asmuo vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas, yra pagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. P. nurodė, jog džiaugiasi, kad nebandė to rūkyti, nes pareigūnai paėmė ir konfiskavo, jei būtų parūkęs, pasekmės būtų liūdnesnės (b. l. 154), jis buvo šventai įsitikinęs, kad ten yra tabakas, nežinojo, ką rado bendro naudojimo patalpose (b. l. 155). Išteisintojo pozicija, kad jam nebuvo reikalinga psichotropinė medžiaga, jis nėra tokias medžiagas vartojantis, o tik rūkantis tabaką asmuo, bylos duomenimis nepaneigta. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog rašydamas paaiškinimą A. P. kėlė klausimą, kodėl medžiagą konfiskavęs pareigūnas atėmė jam galimybę rūkyti, kas, prokuroro nuomone, patvirtina, jog minėtą medžiagą A. P. būtų ir suvartojęs. Teisėjų kolegija sutinka su teiginiu, jog minėtą medžiagą A. P. galimai būtų suvartojęs, tačiau priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad tai neįrodo, jog A. P., tvirtinęs pareigūnams, jog laiko tabaką, suvokė tikrąsias medžiagos savybes ir jos kiekį.

8. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokuroras pabrėžia aplinkybę, jog A. P. buvo patikrintas neatsitiktinai, jo elgesys sukėlė įtarimą pataisos namuose dirbantiems pareigūnams. Iš tiesų, liudytojas pareigūnas J. P. paaiškino, jog atlikdamas budėjimą trečiame aukšte pastebėjo nuteistąjį A. P. bėgiojantį laiptinėje iš antro į ketvirtą aukštą, nusprendė jį patikrinti. Liudytojas nurodė nuteistajam išsitraukti iš kišenių visus daiktus, A. P. išsitraukė cigarečių pakelį, viduje buvo suktinė (b. l. 155). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas aiškino analogiškai, kad per vaizdo kameras pastebėjo, jog nuteistasis A. P. daug kartų laksto tarp gyvenamojo korpuso ketvirto ir antro aukštų, kilo įtarimas, kad nuteistasis A. P. galimai perduoda kitiems nuteistiesiems daiktus, kurie neįtraukti į nuteistiesiems turėti leidžiamų daiktų sąrašą. Liudytojas nusprendė pakilti į ketvirtą aukštą, kur pamatė stovintį A. P., besikalbantį su kitu nuteistuoju, į kurį liudytojas dėmesio neatkreipė, nurodė A. P. kartu eiti į tarnybinį kabinetą, ten liepė A. P. išsiimti visus daiktus iš kišenių. A. P. iš kišenės išsitraukė cigarečių pakelį, liudytojas, atidaręs pakelį, jo viduje pamatė suktinę (b. l. 31). Taigi, A. P. buvo patikrintas, nes buvo pastebėtas bėgiojantis laiptinėje iš antro į ketvirtą aukštą, kaip nurodė liudytojas, kilus įtarimui, kad galimai perduoda kitiems nuteistiesiems daiktus, liepus jam išsiimti visus daiktus iš kišenių, nuteistasis išsitraukė cigarečių pakelį.

9. Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. P. nurodė, jog niekada neatsisako jokio darbo, kurio paprašo administracija, be to, padeda bibliotekininkei nešioti knygas, dėl to ir buvo sustabdytas pareigūnų, nes, kaip jie teigė, lakstė per laiptinę tarp aukštų (b. l. 154). Atsakydamas į klausimus A. P. paaiškino ir apie vykstantį pataisos namuose nedraudžiamų daiktų perdavimą, kai nuteistieji, kuriems leidžiama apsipirkti iki 126 Eur sumos, prašo kitų nuteistųjų, kad nupirktų prekių iš parduotuvės, o šie nuperka ir nuneša, patvirtino, kad kartais taip elgiasi ir pats. Liudytojas J. P. paaiškino, kad buvo pastebėjęs, jog A. P. su maišu bėgo į ketvirtą aukštą, bet atlikdamas tarnybą trečiame aukšte, išėjo jau be daiktų. Atsakydamas į klausimus patvirtino, jog būna atvejų, kai perduoda daiktus, jei baigiasi limitas, nuteistieji bando pirkti pervedę į kitų sąskaitą, tai yra uždrausta (b. l. 156). Kaip buvo minėta, šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nusprendęs pakilti į ketvirtą aukštą pamatė stovintį A. P., besikalbantį su kitu nuteistuoju, dėmesio į šį nuteistąjį liudytojas neatkreipė.

10. Įvertinusi tiek liudytojo J. P., tiek A. P. parodymus apie išteisintojo patikrinimo priežastį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įtarimą pareigūnui sukėlęs A. P. bėgiojimas laiptinėje neįrodo išteisintojo tyčios – jog suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, norėjo taip veikti – neteisėtai įgyti ir laikyti nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų. Pataisos namuose pastebėtas galimai vykęs daiktų perdavimas, kaip matyti iš liudytojo J. P. parodymų, nebuvo toliau tiriamas. Šis galimai padarytas drausmės pažeidimas nesusijęs su pareikštu kaltinimu, išeina už bylos nagrinėjimo ribų, dėl to teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, dar kartą patikrinusi bylos duomenis, daro išvadą, kad išteisintojo parodymai, kad jis suvokė, jog cigarečių pakelyje yra tabakas, o apie tai, jog, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados duomenimis, tabake, kurio masė – 0,4977 g, yra 0,0023 g gryno 4-fluoro-MDMB-BUTINACA (b. l. 21), jam nebuvo žinoma, nėra paneigti.

12. Apklausti kaip liudytojai pataisos namų pareigūnai J. P., S. G., L. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad A. P. tvirtino, jog su savimi laikė tabaką, liudytojas S. G. papildomai nurodė, kad A. P., paklaustas, ar turi draudžiamų daiktų, atsakė neigiamai (b. l. 157). Liudytojų parodymai atitinka kitų objektų apžiūros protokolo duomenis, kuriais, apžiūrėtame vaizdo įraše užfiksuota, jog pareigūnas J. P. uždavė klausimą: „Ką čia turi?“, į kurį A. P. atsakė – „Tabakas“, po ko, paklaustas „Koks tabakas“, A. P. atsakė – „Nu rūkyti“ (b. l. 15). Psichotropinės medžiagos buvimo faktas ir jos kiekis tabake nustatytas Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, liudytojas J. P. apylinkės teisme paaiškino, kad kvapo nebuvo, nors patikslino, kad jam po susirgimo koronavirusu nebuvo visiškai atsistačiusi uoslė, nurodė, kad įtarimą sukėlė mažas suktinės dydis, A. P. žodžiai, jog dabar bus dvi dienas nerūkęs. A. P. 2021 m. lapkričio 10 d. paaiškinimo (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriui duomenimis, išteisintasis nurodė, jog lapkričio 10 d. sustabdęs dinaminės priežiūros specialistas atlikęs kratą atėmė iš jo tabaką, skirtą rūkyti, kadangi, kaip pats teigė, jo manymu, tai ne tabakas, tokiais veiksmais atėmė galimybę rūkyti, nors (duomenys neskelbtini) pataisos namuose tai nėra draudžiama (b. l. 12). Teisėjų kolegija vertina, kad aptartų asmenų parodymų, rašytinių įrodymų turinys patvirtina išteisintojo parodymus apie jo suvokimą, kokia medžiaga buvo suktinėje (tabakas), tačiau nepatvirtina apeliacinio skundo teiginių, kad išteisintasis A. P. suvokė medžiagos savybes ir jos kiekį.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad išteisintasis, teikdamas paaiškinimus pataisos namų pareigūnams, teigė, jog patikrinimo metu iš jo paimtas cigarečių „Chesterfield“ pakelis ir jame esantis turinys, kurį įvardino tabaku, priklauso jam, nenurodė aplinkybių, kad minėtą pakelį būtų kur nors suradęs, teikdamas rašytinį paaiškinimą, nenurodė aplinkybių apie galimą šio cigarečių pakelio su jame esančia medžiaga suradimą. Pabrėžiama ir tai, kad apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis parodymų nedavė, teigiama, jog tik būdamas susipažinęs su atlikto tyrimo medžiaga A. P. teisme nusprendė duoti parodymus ir pateikė versiją, jog tvarkydamas virtuvę, prie šiukšlių dėžės rado cigarečių „Chesterfield“ pakelį, kurį pasiėmė, nes manė, kad jame yra tabakas. Galiausiai, apeliaciniame skunde tvirtinama, jog nėra įtikinama, kad nuteistasis asmuo laisvės atėmimo įstaigoje būtų atsitiktinai radęs išmestą psichotropinę medžiagą. Teisėjų kolegija sutinka, jog suktinės, buvusios cigarečių pakelyje, atsiradimo pas išteisintąjį aplinkybes jis nurodė ne iš karto ir A. P. versijos apie pakelio radimą prie šiukšlių dėžės kiti įrodymai nepatvirtina. Vis tik, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiek iš liudytojų S. G., L. S. parodymų, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (nurodytos konkrečios bylos), sintetinio kanabinoido radimas pataisos namuose yra galimas, ši medžiaga periodiškai randama bausmės atlikimo vietoje, nepaisant to, kad bausmės atlikimo vietoje neturėtų būti sąlygų daryti naujas nusikalstamas veikas ir disponuoti draudžiamomis medžiagomis. Taigi, sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog išteisintojo versija, jog medžiagą rado, galvojo, kad tai tabakas, byloje niekaip nėra paneigta. Prokuroras įžvelgia išteisintojo nenuoširdumą, kadangi jis, apklausiamas įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė. Vis tik, pažymėtina, įtariamajam ar kaltinamajam negalima perkelti kaltės įrodinėjimo pareigos, įtariamasis, kaltinamasis turi teisę duoti parodymus, tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Aplinkybė, kad išteisintasis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinama kaip jo kaltės įrodymas.

14. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad išteisintojo kaltės neįrodo ir ta faktinė aplinkybė, kad rasta patikrinimo metu augalinė medžiaga buvo susukta į tualetinio popieriaus skiautę ir įdėta į cigarečių pakelį. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog yra akivaizdu, kad cigarečių pakelyje buvo laikomos kitokios medžiagos, nei buvo sudėtos į cigarečių pakelį minėtą daiktą pagaminant, tačiau vis tik, ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad pataisos namuose bausmę atliekantis asmuo, radęs suktinę, privalėtų suprasti, jog tai yra ne vien rūkymui skirtas tabakas, o su psichotropinių medžiagų priemaiša. Kaip paaiškino išteisintasis pirmosios instancijos teisme, jis, tvarkydamas bendro naudojimo patalpas, dažnai randa tabako ar cigarečių, pasiima sau, nes neturi, ko rūkyti (b. l. 154). Tokiomis aplinkybėmis, nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, jog A. P. bent bendrais bruožais suvokė, kad jo disponuojama medžiaga yra psichotropinė. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tyčios išteisintojo A. P. veiksmuose, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą šį asmenį išteisinti. Daryti kitokių išvadų ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisėjų kolegija pagrindo neturi.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

15. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. gegužės 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymos duomenimis, A. P. baudžiamojoje byloje advokatė Kristina Sandaraitė-Butvilienė teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, valstybės naudai iš A. P. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 70,00 Eur.

16. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2A-1-788/2021).

17. Pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju buvo nagrinėjamas prokuroro skundas A. P. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, tuo būdu, gynėjas dalyvavo apeliaciniame procese ne išteisintojo iniciatyva. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo ir naikinti apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. P. buvo išteisintas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, taip pat į išteisintojo turtinę padėtį – šiuo metu atlieka bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, daro išvadą, kad prašymas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš A. P. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.