Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės - Koroliovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. J., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bedarbė, pradinio išsilavinimo, išsituokusi, 2015-06-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, patvirtinus 2015-06-18 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji M. J. 2017 metais vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių diržu mažamečiui sūnui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenis, taip mažamečiui G. J. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamosios M. J. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

M. J., apklausta įtariamąja, kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. vasario mėnesį, gali būti mėnesio vidurys arba pabaiga, tikrai dienos nežino, vakare, buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su savo mažamečiais vaikais P. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini). P. M. buvo savo kambaryje. Ji su G. buvo jos kambaryje. Ji G. kelis kartus liepė eiti tvarkytis kambario, tačiau jis neklausė, atsikalbinėjo, todėl ji nuo sienos nusikabino kelnių diržą ir maždaug du kartus jam sudavė per užpakalį. Po sudavimo G. pradėjo verkti, nors, jos nuomone, jam sudavė tikrai nestipriai. Kai vaikui sudavė, jis buvo su kelnėmis, po sudavimo ant jo užpakalio jokių žymių nebuvo. P. buvo kitame buto kambaryje ir kai ji mušė G. nematė. Kai vaikai neklauso, būna, kad garsiai su jais kalba, o šį kartą G. visiškai išvedė ją iš kantrybės, todėl ji jam ir sudavė. Taip pat neneigia, kad būna atvejų, kai vartoja alkoholinius gėrimus ir vaikams tas nepatinka, todėl šiuo metu yra nusprendusi užsirašyti pas psichologą ir bandyti „nutraukti“ tuos gėrimus. Dėl savo poelgio visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Pažada ateityje prieš vaikus nebesmurtauti (50 b. l.);

iš 2017-03-03 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo V. L. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2017-03-03, 14.54 val., gautas Pakruojo rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojo R. R. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), galimai buvo smurtaujama prieš mažametį vaiką. Įtaria, kad motina M. J. neblaivi, prašo nustatyti girtumą. Nuvykus aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad M. J., kuriai buvo nustatytas 1.37 prom. girtumas, 2017 m. vasario mėnesį, tiksli data nežinoma, už tai, kad neklausė jos mažametis vaikas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), diržu kelis kartus trenkė jam į užpakalį ir taip sukėlė savo mažamečiui vaikui fizinį skausmą. Taip pat žodžiu buvo paklausta mažamečio vaiko G. J. ar jį mušė mama, jis žodžiu atsakė, kad mušė, o mušė dėl to, kad neklausė mamos ir nėjo susitvarkyti savo kambario, už tai diržu mama trenkė į užpakalį kelis kartus, o kiek kartų, nurodyti negalėjo. Taip pat mažametis negalėjo nurodyti kokią tiksliai dieną jį sumušė. Kartu dalyvavo Pakruojo rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovai L. M. ir R. R., kurie nukentėjusįjį perdavė tėvui R. J. (5 b. l.);

iš 2017-03-03 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas yra medinis, dviejų aukštų, žalios spalvos. Apžiūrėjus įvykio vietą reikšmingų bylai duomenų neužfiksuota. Apžiūrėjus vizualiai nukentėjusį mažametį ant jo jokių akivaizdžių sumušimo žymių nesimato (7-11 b. l.);

mažametis nukentėjusysis G. J. parodė, kad 2017 m. vasario mėnesį, dienos tikrai nepamena, po pamokų grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pas mamą kambaryje pradėjo žiūrėti televizorių. Brolis P. buvo kitame kambaryje. Mama jam liepė eiti susitvarkyti kambarį, tačiau jis jos neklausė. Tada ji supyko, pasiėmė ant durų pakabintą diržą ir su juo jam du ar tris kartus sudavė per užpakalį. Jam skaudėjo, jis verkė, bet paskui nusiramino. Šiuo metu gyvena pas tėtį. Mama jo atsiprašė, su ja susitaikė (12 b. l.).

Kaltinamosios M. J. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, nes ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui G. J..

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama bauda, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji M. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, kaltinamąją M. J. siūlė nubausti 9 MGL (338,94 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.

Kaltinamoji M. J. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tik prašė baudą sumokėti per kelis mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai M. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamoji M. J. teisiama pirmą kartą (27-32 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (37-40 b. l.), registruota darbo biržoje (44 b. l.), augina du nepilnamečius vaikus (42 b. l.), yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tiek prokurorė, tiek kaltinamoji, prašė skirti baudą, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) M. J. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, prokurorės prašomą paskirti 9 MGL (338,94 eurų) dydžio baudą (BK 47 straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji M. J. prisipažino esanti kalta, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (51 b. l.) kaltinamajai M. J. paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kompaktinis diskas su mažamečio G. J. apklausos garso ir vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir ją nubausti 9 (devynių) MGL (338,94 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad 6 (šešių) MGL (225,96 eurų) dydžio bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6801). Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kompaktinį diską su mažamečio G. J. apklausos garso ir vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Kaltinamoji, nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.