- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- A2-2097-384/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00446-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Mikšys
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Saulius Mikšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos ( ieškovės ) S. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. U. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą, tai yra ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei S. U. iš atsakovo V. V. 8280Eur00ct skolą, 1384Eur17ct palūkanų, viso 9664Eur17ct ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Ne.(duomenys neskelbtini), konstatavo, kad tarp šalių, tai yra S. U. ir V. V., rašytinė žemės nuomos sutartis 2018 metams sudaryta nebuvo ir teismas, skaičiuodamas nuomos mokestį už 2018-2020 metus, rėmėsi byloje esančia 2017 metų žemės nuomos sutartimi, kurioje buvo sutartas 50 Eur nuomos mokestis už vieną žemės hektarą. Sprendime buvo nurodyta, kad nesudarius naujos terminuotos žemės nuomos sutarties, ši tapo neterminuota. Atsakovas pareiškėjai už šį laikotarpį buvo sumokėjęs pareiškėjai 34560 Eur ir teismas laikė, kad V. V. žemės nuomos mokestį S. U. yra sumokėjęs ir jos ieškinį atmetė. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji 2023 m. lapkričio 23 d. gavo atsakymą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos į jos 2023 m. spalio 18 d. pateiktą užklausą, kad V. V. agentūrai yra pateikęs 2018 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartį, kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini) (30,01 Ha), (duomenys neskelbtini) (50,37 Ha) ir (duomenys neskelbtini) (16,28 Ha), kuri galioja iki 2021 m. gruodžio 9 d. 2018 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutarties 9 punkte nurodytas žemės nuomos mokesčio dydis yra 120 Eur už vieną hektarą, todėl pareiškėjos nuomone, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios anksčiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir kurios turės įtakos priimam teismo sprendimui, procesas civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) turi būti atnaujintas ir jos ieškinys turėtų būti patenkintas. Patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo S. U. nurodė, kad dėl 2018 metų sutarties ji tarėsi su atsakovu V. V. telefonu ir susitarė žodžiu, kad žemės nuomos mokestis už vieną hektarą bus 150 Eur. Atsakovas turėjo tuščių sutarties lapų, kuriuose buvo ieškovės parašai, todėl S. U. mananti, kad V. V. pats užpildė žemės nuomos sutartį, įrašydamas, kad 2018 metais žemės nuomos kaina už 1 hektarą yra 120 Eur ir šią sutartį pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, apie ką ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, nes V. V. bylos nagrinėjimo metu neigė 2018 metų rašytinės sutarties buvimą.
Atsiliepimas
Atsakovas V. V. pateikė atsiliepimą į S. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikiant atsiliepimą. V. V. atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos pateikta 2018 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartis, gauta iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, yra sudaryta tarp ieškovės V. U. ir atsakovo V. V.. Pareiškėja prašyme neteigia, kad ši sutartis suklastota, todėl atsakovas mano, jog ši aplinkybė V. U. buvo žinoma ir civilinės bylos Nr.(duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu ir sutartį ieškovė galėjo pateikti arba nurodyti priežastis, dėl ko jos negali pateikti, tačiau to nepadarė. Atsakovo nuomone net šios sutarties buvimas byloje neturėtų esminės reikšmės priimant sprendimą, nes pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2017 iki 2020 metų turėtų būti skaičiuojamas pagal sudarytą 2017 metų sutartį, apie 2018 metų sutartį S. U. nė neužsiminė. Atsakovo mano, kad svarbi ir ta aplinkybė, kad 2018 m. sausio 10 d. pateiktoje sutartyje vienas iš žemės sklypų, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini) (30,01 ha), išnuomotas net ne atsakovui, o jo (duomenys neskelbtini) S. V.. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, jos prašymas nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Prašymas netenkinamas.
Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, tai yra jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž., M. Z., V. K., bylos Nr. 3K-3-183/2010).
Šalies argumentai
Iš civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) medžiagos matosi, kad S. U. pateikė patikslintą ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo už žemės nuomą už 2016-2020 metus ir šiame procesiniame dokumente nurodė, kad „2017 metų rudenį su atsakovu susitarėme, kad žemės nuoma sekantiems metams už ha bus po 150 eurų ir aš sutartyje pažymėjau ranka sumą 2018 metams-150 eurų. Po 2017 metų rudens kitų susitarimų dėl nuomos mokesčių nebuvo“.(c.b.Nr.(duomenys neskelbtini), b.l.(duomenys neskelbtini)) Tokios pozicijos ieškovė laikėsi ir teismo posėdžio metu, todėl teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini), konstatavo, jog ieškovė 2018 metais su atsakovu rašytinės sutarties nebuvo sudariusi.(c.bMNr.(duomenys neskelbtini), b.l.(duomenys neskelbtini)) Pažymėtina, kad dispozityvumo ir rungtyniškumo principai suteikia ieškovei prerogatyvą nuspręsti, ar ginti pažeistą teisę, kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, kokiomis priemonėmis ir kaip jį įrodinėti, todėl darytina išvada, kad ieškovei tenka prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką tuo atveju, jeigu ji netinkamai pasirenka pažeistų teisių gynimo būdą, netinkamai jį įrodinėja ir neįrodo, kad jos teisės buvo pažeistos. Be to civilinės bylos Nr.(duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu ieškovę S. U. atstovavo advokatas, kuris padėjo ieškovei suformuluoti ieškinio reikalavimą, surinkti ir pateikti įrodymus, davė teisinius patarimus. Teismas mano, kad pareiškėjos aiškinimas, kad apie 2018 m. sausio 10 d. rašytinės žemės nuomos sutarties buvimą, kurios šalimi ji buvo, sužinojo tik 2023 m. lapkričio 13 d., gavusi šios sutarties kopiją iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas daro išvadą, kad V. U. apie sutarties buvimą žinojo nuo jos sudarymo momento 2018 m. sausio 10 d. ( jeigu tarp šalių tokia sutartis sudaryta buvo) ir šią sutartį galėjo pateikti arba prašyti teismo išreikalauti civilinės bylos Nr.(duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, todėl atnaujinti procesą dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad iš patikslinto prašymo atnaujinti procesą būtų galima suprasti, jog V. U. su atsakovu V. V. rašytinės sutarties dėl 2018 metų žemės nuomos nesudarinėjo ir tik telefonu buvo aptarę galimos sutarties sąlygas ir atsakovas, nedalyvaujant V. U., pats surašė sutarties tekstą, nurodydamas ne tokią žemės nuomos kainą, kaip šalys buvo sutarę, tai yra ne 150 Eur už vieną hektarą, o 120 Eur. Tokiu būdu iš šių ieškovės nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad 2018 metų žemės nuomos sutarties rašytinės sutarties tarp šalių sudaryta nebuvo, ką ir konstatavo teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr.(duomenys neskelbtini), tai yra įstatyminio pagrindo proceso atnaujinimui nėra. V. U. išaiškintina, kad ji dėl galimo dokumento suklastojimo gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo.
Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Sprendimas civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) priimtas 2022 m. sausio 28 d. Prašymą atnaujinti procesą S. U. teismui pateikė 2024 m. vasario 9 d. Pareiškėjos nuomone ji šio termino nepraleido, nes apie 2018 m. sausio 10 d. sutarties buvimą sužinojo tik 2023 m. lapkričio 13 d., kai žemės nuomos sutarties kopiją gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Teismo nuomone, toks S. U. aiškinimas prieštarauja byloje esančioms aplinkybėms, tai yra viena iš 2018 m. sausio 10 d. sutarties šalių buvo pati S. U., todėl jis apie šios sutarties buvimą žinojo nuo jos sudarymo momento, todėl prašymą atsisakytina priimti ir įstatyme numatyto praleisto termino prašymui paduoti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad S. U. prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas, iš jos V. V. priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo pateikimą-520 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas,-
nutaria:
S. U. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) netenkinti.
Priteisti iš S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkis šimtus dvidešimt eurų bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti S. U., kad ji turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl galimai suklastoto dokumento ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalis).
Nutarties nuorašus išsiųsti proceso dalyvių atstovams.
Nutartis per septynias dienas nuo kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.