Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „B2Kapital“ ieškinį atsakovui G. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ su atsakovu sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 560,36 Eur kreditas 1 080 dienų laikotarpiui. 2021 m. rugsėjo 1 d. pranešimu pradinė kreditorė informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą, atsakovui tinkamai nevykdant sutarties sąlygų. 2017 m. spalio 31 d. susitarimo dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties Nr. PR-17-210 ir jos priedu - 2021 m. rugsėjo 30 d. Aktu Nr. 44 pradinė kreditorė visas reikalavimo teises į atsakovo skolas perleido ieškovei. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą informuotas 2021 m rugsėjo 9 d. raštišku pranešimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovui informacija apie reikalavimo teisės perleidimą pateikta 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis ir 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų grąžinti kreditą, sumokėti sutartimi sulygtas palūkanas, todėl iš atsakovo priteistini 1 157,64 Eur negrąžintas kreditas ir 138,28 Eur palūkanos, apskaičiuotos iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.205 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Byloje nustatyta, kad Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės (nemokėjo įmokų pagal sutartyje numatytą mokėjimų grafiką). Jei Sutartis atsakovo būtų tinkamai vykdoma, per laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti likusią atsakovo pagal šalių sutartą grafiką mokėtiną palūkanų sumą. Tuo pagrindu atsakovui taikytina civilinė atsakomybė ir iš jo ieškovei priteistini nuostoliai, t. y. 297,66 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų iki 2022 m. gegužės 20 d. ir 51,78 proc. metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gegužės 23 d.) iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip Sutarties pabaigos (2023 m. sausio 22 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 36,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Valstybės šioje byloje patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą yra mažesnės, nei Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 225516770, 1 157,64 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų 64 centų) negrąžintą kreditą, 138,28 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų 28 centų) palūkanas, 297,66 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų 66 centų) negautas pajamas už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gegužės 20 d., 51,78 proc. metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gegužės 23 d.) iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip sutarties pabaigos (2023 m. sausio 22 d.), nuo pagal tarp G. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „IPFDigital Lietuva“ (duomenys neskelbtini) sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 593,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 36,00 Eur (trisdešimt šešių eurų 0 centų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.